Vis tik, kai kalba pasisuka apie darbą, daugeliui lietuvių ne gimtasis, o kitas šalies miestas, išskyrus sostinę, karjerai atrodo netgi labai tolimas.
Tiesą sakant, Londonas ar Amsterdamas šiuo požiūriu daugeliui atrodo artimesni nei mažesni mūsų šalies miestai. Nebūtinai net mažesni – mintis dėl gero darbo persikelti gyventi į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ar net ir tą pačią sostinę didelei daliai lietuvių atrodo nepriimtina.
Kodėl taip yra?
Ne tik sostinė turi ką pasiūlyti specialistams
Šiandien yra įprasta manyti, kad mažesniuose šalies miestuose ir gyvenvietėse nėra patrauklių įsidarbinimo galimybių – ypač kvalifikuotiems specialistams.
Ir nors iš tiesų kai kurie Lietuvos regionai susiduria su darbo trūkumo problema, tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad tik sostinėje yra įsikūrusios įmonės, galinčios pasiūlyti darbuotojams patrauklias darbo sąlygas.
Įmonės plečiasi ir naujos kuriasi ne tik Vilniuje, bet ir aplink jį bei kitus didesnius miestus ar juose. Net ir provincijoje šiandien galima atrasti šiuolaikiškų darbdavių. Daugiausiai kalbame apie stambias gamybos, chemijos, medienos ar metalo apdirbimo pramonės įmones.
Nereikėtų manyti, kad apskritai geriausi darbdaviai visuomet būna įsikūrę tik centruose ir sostinėse, o regionuose esančios įmonės negali suteikti darbuotojams tokių galimybių, kokias gali pasiūlyti bendrovės didmiesčiuose.
Yra nemažai pavyzdžių, kai mažesniuose miesteliuose ar net provincijoje įsikūrusios kompanijos tampa net ir pačiais patraukliausiais darbdaviais šalyje ar regione. Štai, pavyzdžiui, „Wrigley“ bendrovė Švedijoje yra pelniusi ne vieną patrauklaus darbdavio apdovanojimą, nors ir yra įsikūrusi nedideliame miestelyje už Stokholmo. „Verslo žinių“ kasmet rengiamuose geidžiamiausio Lietuvos darbdavio rinkimuose tarp didžiųjų bendrovių laimėtoja pernai taip pat tapo ne Vilniuje, o Kaune įsikūrusi įmonė, o į geidžiamiausių darbdavių 16-uką pateko Jonavoje ir Telšiuose įsikūrusios bendrovės.
Darbas Londone ar Berlyne – ne visuomet aukštesnis karjeros laiptelis
Lietuvoje mažesniuose miestuose ar šalia jų dažniausiai įsikuria tokio pobūdžio įmonės, kokių nėra sostinėje.
Daugiausiai tai gamybos bendrovės, be to, paprastai – tarptautinės įmonės, turinčios platų bendrovių tinklą ne tik Lietuvoje. Kaip užtikrinti patrauklias darbo sąlygas ir darbuotojų pasitenkinimą jos dažniausiai žino.
Paprastai jos turi ir pakankamus finansinius pajėgumus, kad galėtų mokėti darbuotojus viliojančius atlyginimus. Ne viena Lietuvos regionuose veikianti įmonė bent jau savo kategorijoje ir sektoriuje galėtų varžytis dėl patraukliausio šalies darbdavio titulo.
Nepaisant to, specialistams dažnai sunku priimti sprendimą palikti namus ir keltis į kitą miestą, net, jei jame ir laukia viliojantis darbo pasiūlymas.
Tai suprantama – žmonėms gali būti nelengva palikti namus, savo įprastą aplinką bei draugus ir dėl darbo įsikurti kitame Lietuvos kampelyje. Kita vertus, dažnas specialistas, gavęs galimybę padirbėti kuriame nors užsienio mieste, ilgai nesvarsto.
Vėlgi – taip yra dėl tam tikrų įsitikinimų – neva darbas užsienyje visuomet susijęs su kilimu keliais karjeros laipteliais aukščiau. Tuo metu persikėlimas dirbti iš, pavyzdžiui, Kauno į Uteną dažnai laikomas žingsneliu atgal. Vis tik miesto dydis tikrai neapsprendžia darbo vietos gerumo ar užimamų pareigų aukštumo. Pavyzdžiui, gamybos vadovui dažnai Lietuvos provincijoje gali atsiverti didesnės karjeros galimybės nei Europos didmiestyje.
Geografinės vietovės reikšmė mažėja
Galima pastebėti, kad keltis dirbti į kitas vietas labiau linkę yra tokie specialistai kaip įmonių vadovai ir pardavimų vadovai, mažiau, pavyzdžiui, – buhalteriai. Be to, paprasčiau į darbą kitame mieste žiūri 40-45 metų amžiaus vyrai. Sunkiau tokį sprendimą paprastai yra priimti moterims.
Bėgant laikui, žmonių prisirišimas prie vienos vietos dirbti turėtų mažėti. Jau dabar nemažai vilniečių ir kauniečių, nors ir nepersikelia gyventi, tačiau važinėja dirbti į kitus miestus – Kazlų Rūdą, Ukmergę. Be to, ryškėja ir kita tendencija, kuomet darbuotojai vis dažniau derina darbą iš namų su darbu biure.
Kadangi daug darbų šiandien galima atlikti vien turint kompiuterį, interneto ryšį ir telefoną, todėl fizinė įmonės buveinė, biuro lokacija tampa mažiau svarbi.
Tokiu būdu žmogus gali gyventi Vilniuje, pora kartų per savaitę nuvažiuoti į susitikimus su kolegomis ar klientais pagrindiniame biure kur nors Kaune ar Šiauliuose, o likusį laiką dirbti nuotoliniu būdu.
Be abejo, tokią galimybę turi ne visų sričių specialistai. Kitiems paprasčiausiai reikėtų nebijoti laužyti stereotipų ir drąsiai sekti paskui savo svajonių darbą, net jei jis ir yra kitame Lietuvos krašte.
