aA
Panašu, kad vienybės idealai, kurių vedini trijų Baltijos šalių gyventojai prieš ketvirtį amžiaus stovėjo susikibę rankomis, gerokai priblėso, ir viršų ima konkurencija.
Linas Dičpetris
© DELFI / Tomas Vinickas

Jau įpratome girdėti, kad Estija lenkia Lietuvą daugelyje sričių, ir sužinoję apie dar vieną ar kitą „šiaurinės Baltijos sesers“ pasiekimą, paprastai tik pavydžiai sugriežiame dantimis. Tačiau gerokai jautriau sureaguojame į pranešimus, kad vienur ar kitur mus pranoksta „net“ ir Latvija. Todėl žinios apie tai, jog ne kur kitur, o Lietuvoje 2015 - isiais rekordiškai augo tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas, kad TUI projektų mūsų šalyje pernai buvo įgyvendinta dešimtadaliu daugiau negu 2014 m., kai Latvijoje ir Estijoje jų skaičius susitraukė 5 proc., daugelį Lietuvoje ne tik nustebino, bet ir paskatino išdidžiai išpūsti krūtines.

Džiaugtis ar sunerimti?

Taip, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas kasmetinis Europos investicinio patrauklumo tyrimas atskleidė, kad Lietuva išliko patraukliausia Baltijos valstybė investuotojams. Kai kas – pavyzdžiui, kadenciją baigianti Vyriausybė, − tuo itin džiaugiasi, prisiimdama nuopelnus sau ir investuotojų dėmesį Lietuvai laikydama puikiu savo veiklos įvertinimu.

Tačiau yra kita medalio pusė. Šiame investicijų srautų persiskirstyme galima įžvelgti ir pavojaus signalų, nes Estijoje ir Latvijoje fiksuojamas TUI projektų ir kuriamų darbo vietų skaičiaus mažėjimas gali grėsti ir Lietuvai. Tiesa labai paprasta: tarptautinio verslo strategai seniai nežiūri į Lietuvą kaip atskirą, izoliuotą esybę. Daugeliui užsienio investuotojų esame Baltijos regionas – vientisas verslo vienetas globalioje rinkoje.

Ir šis vienetas susiduria su tais pačiais globaliais iššūkiais. Lėtėjantis pasaulio ūkio augimas. Toliau aštrėjanti geopolitinė įtampa, ką akivaizdžiai patvirtina NATO šalių sprendimas Baltijos regione dislokuoti aljanso batalionus. Visa tai neabejotinai paskatins verslą peržiūrėti savo investicijų planus, tad tam, kad ir toliau čia išlaikytume investuotojus bei pritrauktume naujų, būtina veikti keliomis kryptimis.

Ir pritraukti, ir išlaikyti

„EY“ tyrimas rodo, kad Lietuvoje investuojantys verslininkai – daugiausiai iš JAV, Norvegijos, Švedijos, taip pat – Didžiosios Britanijos ar Vokietijos, kurių investicijomis šalyje pernai sukurta daugiausiai naujų darbo vietų, − linkę pasitikėti mūsų valstybe. Vis dėlto, už dalį vis dar augančio investicijų srauto turime būti dėkingi kompanijoms, kurios jau veikia ir investuoja Lietuvoje. Šie investuotojai geriausiai mato mūsų šalies bei regiono padėtį ir perspektyvas bei investuoja į naujus projektus. Tačiau jie puikiai supranta ir iššūkius, su kuriais susiduriame. Todėl tiek šios, tiek būsimosios vyriausybės vadovai turėtų galvoti ne tik apie patrauklias sąlygas veiklos pradžiai. Valdžiai svarbu ne tik stengtis pritraukti naujų investuotojų, bet ir nepamiršti čia jau dirbančių verslininkų. Būtina aktyviai palaikyti glaudžius santykius su investuotojais ir išsamiau susipažintų su jų poreikiais.

Pastaruosius investuotojai išsako labai aiškiai: asociacijos „Investuotojų forumas“ atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimų duomenimis, užsienio kapitalo įmonių vadovai nuolat atkreipia dėmesį į kelias sritis. Visų pirma, tai darbo santykių lankstumas, aukštos kvalifikacijos ir įvairesnių specializacijų darbuotojai.

Būtina ir kad įstatymų leidžiamoji bei vykdomoji valdžia kuo greičiau pradėtų dirbti kurdama nuoseklią, nuspėjamą verslo aplinką bei subalansuotą mokesčių sistemą.

Nors investuotojai džiaugiasi kvalifikuotais Lietuvos talentais, tačiau šiai sričiai taip pat būtinas nuolatinis dėmesys. Šalies konkurencingumui didinti būtina iš esmės tobulinti švietimo sistemą. Nauji investuotojai ateis ir esami plės savo veiklą tik tuo atveju, jei bus tikri, kad Lietuvoje ras reikalingų specialistų.

Dar vienas iššūkis, kuris netrukus gali pasireikšti visu rimtumu, tai finansinis šalies tvarumas pasibaigus ES struktūrinei paramai Lietuvai. Vyriausybė turėtų skirti ypatingą dėmesį tiek tradicinės, tiek skaitmeninės pramonės šakoms, imtis esminių mokestinės aplinkos pakeitimų, kas Lietuvai užimti svarbią vietą tarp pramonės investicijoms patrauklių Europos šalių.

Metas vėl susikibti rankomis?

Tuo tarpu kilstelėkime žvilgsnį nuo Lietuvos prie viso Baltijos regiono, kuriame investuotojų optimizmas akivaizdžiai priblėsęs. Štai Estijoje pernai tiesioginėmis užsienio investicijomis buvo sukurta net 32 proc. mažiau darbo vietų nei 2014 m. Latvijoje šis mažėjimas dar drastiškesnis – 2015 m. naujų darbo vietų čia sukurta perpus mažiau. Tai turėtų versti Latvijos, Estijos ir Lietuvos Vyriausybes gerokai pasistengti bei imti vienyti jėgas.

Baltijos valstybės turėtų gerokai nuosekliau ir kryptingiau telkti pastangas prisistatydamos pasauliui kaip vieningas Baltijos ir Šiaurės Europos šalių regionas. Užuot kovojus tarpusavyje, Baltijos „sesėms“ kur kas naudingiau stiprinti aljansą su brandžiomis Šiaurės šalimis, kad ilgainiui jos taptu Baltijos šalių „namų“ rinka. Tačiau be vyriausybių įsitraukimo ir aktyvaus palaikymo šią užduotį bus sudėtinga atlikti.

Nuo ko pradėti? Gerą pirmąjį žingsnį Vyriausybės galėtų žengti suformuluodamos bendrą ekonominę darbotvarkę, tarp kurios prioritetų būtų efektyviausias kvalifikuotos darbo jėgos potencialo išnaudojimas, aktualiausi augimo sektoriai ir subsektoriai – informacinės technologijos, biotechnologijos ir kiti.

Galimybės ir iššūkiai

Be abejo, investicijų srautų persiskirstymas Baltijos šalyse ir pastebimos pesimizmo apraiškos neturėtų nupiešti perdėm niūraus vaizdo. Senąjį žemyną, nepaisant prastėjančios verslo aplinkos ir naujų politinių bei išliekančių geopolitinių iššūkių, investuotojai ir toliau vertina kaip saugią vietą savo verslui. Europa išlieka stipri savo skaitmenine ir logistikos infrastruktūra, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla, stabilia teisine aplinka.

Ne toks vikrus, kaip tikėtasi Azijos „tigro“, Kinijos investuotojų „šuolis“ taip pat suteikia vilties, kad Europa nepraras patrauklumo investuotojams. Naujos galimybės aiškėja ir atidžiau išanalizavus investuotojų apklausos rezultatus: juntamas aiškus vyriausybių ir verslo bendruomenių poreikis bendradarbiauti ir kurti ilgalaikes darbo rinkos bei mokesčių reformas. Auga investuotojų suinteresuotumas Europos infrastruktūros atnaujinimu, ateina naujų stiprių žaidėjų − ta pati Kinija įsitvirtina kaip vienas svarbiausių užsienio investuotojų Europoje.

Tačiau padėtis gali dramatiškai pasikeisti. Pernai Europa išgyveno net kelias krizes: itin įtempti santykiai su Rusija, smunkantis pasitikėjimas ES institucijomis, teroro išpuoliai Prancūzijoje, o vėliau ir Belgijoje, nekontroliuojama migracijos banga. Šie ir kiti įvykiai, tokie kaip Jungtinės Karalystės referendumas dėl tolesnės narystės Europos Sąjungoje, be abejo, turės įtakos tiek investuotojų nuotaikai, tiek ir artimiausiems plėtros planus.

Pritraukti daugiau investicijų į Senąjį žemyną trukdo nelanksti darbo rinka, dideli darbo kaštai ir sudėtinga įmonių apmokestinimo tvarka. Į tai turėtų atkreipti dėmesį ne tik Lietuvos ar Baltijos valstybių vyriausybės, siekiančios sustiprinti savo šalių pozicijas konkurencijoje dėl užsienio investicijų.

Ir pabaigai keli žodžiai apie tarptautiškumą ir atvirumą. Nepaisant gerų rezultatų, vis tik Lietuvos verslui vis dar stinga gilesnio suvokimo apie tarptautiškumą ir globalumą. O tuo tarpu mūsų kaimynai estai, tarpininkaujant Vyriausybei, patogiai taisosi Persijos įlankos šalių IT rinkoje, sėkmingai perima užsienio rinkų patirtis, įsileidę į valdybas narius iš Skandinavijos ar kitų šalių. Todėl mūsų verslui neverta puoselėti iliuzijas, kad pavyks sukurti tarptautinį verslą vien savo jėgomis. Turime tapti atviresni pasauliui ir semtis iš jo patirties, o iš vietinių žmonių – verslumo dvasios. Nė kiek nemažesnė atsakomybė tenka ir valstybei. Mūsų proaktyvumas globalioje rinkoje prasideda nuo universitetų, kuriuose, deja, šiuo metu mažai užsieniečių dėstytojų ir mainų su užsienio universitetais programų, Ar pavyks Vyriausybei pasimokyti iš savo klaidų ir išsiugdyti gebėjimą kviesti investuotojus bei kurti tarptautišką ir konkurencingą mūsų ekonomiką, parodys netolima ateitis. O šiandien svarbu laksčiai prisitaikyti prie greitai besikeičiančios situacijos ir pasiruošti pokyčiams, kurie jau tapo status quo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Robertas Dargis. Išmintis ir atsakomybė iš šios valstybės iškeliauja nežinoma kryptimi

Pastarųjų 4,5 mėn. įvykius „valdžios namuose“ apibendrinti galima Collet Calverley citata:...

Marius Juonys. Dar šiek tiek Konkurencijos tarybos skiriamų baudų tema atsakymas į KT pirmininkui Š. Keserauskui

Kadangi mano mintys ( ČIA ) Konkurencijos tarybos skiriamų baudų klausimu sulaukė išsamaus...

Kęstutis Kupšys. Kaip aš išmokau pamilti klimato kaitą

„Klimato vaikai“ (švelniai pakrikštyti „climate kids“ anglakalbės žiniasklaidos)...

Kristina Matvejenkaitė. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas: kuo reikia pasirūpinti iš anksto (6)

2020 m. sausio 1 d. įsigalios naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas .

Rasa Staniukynaitė. „Fintech“, „regtech“, „paytech“: ką reiškia šie burtažodžiai? (2)

„ Fintech “, „regtech“, „paytech“. Šį sąrašą galėtume dar tęsti, prie verslo šakos...

Top naujienos

Frakcijos x paieškos Seime: įtaria per balsavimą veikus organizuotai (69)

Valstiečiai žalieji Seime yra pasirengę išsiaiškinti, kas sabotavo balsavimą dėl Seimo...

Karpavičiaus turtų dar reikės palaukti: teismas užšaldė antrai žmonai ir broliui paliktus milijonus (32)

Skandalingoje istorijoje, kurioje narpliojamas verslininko milijonieriaus Raimondo Karpavičiaus...

Karbauskis: nebežinau, ar turime daugumą, ieškome nebalsavusios frakcijos papildyta (288)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau ieško...

Gaisro iškamuotiems alytiškiams trūko kantrybė – reikalauja Tamašunienės trauktis renka lėšas ugniagesių premijoms ir gaisro likvidavimui (15)

Į Alytų trečiąją gaisro dieną atvykusi Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė kaip...

Neįveikus Pranckiečio, šaukiamas naujas neeilinis posėdis

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) neatmeta galimybės, kad...

Paskutinis šansas Johnsonui prastumti savo susitarimą su ES: laukia tikras kliūčių ruožas papildyta 15.28 (5)

Britų premjeras antradienį gali sulaukti balsavimo dėl „ Brexit “, tačiau jo kelyje yra...

2020 m. sausio 19 d. siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (76)

2020 m. sausio 19 d. siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Parlamentarų grupė,...

Prezidentas su pirmąja ponia lankosi Japonijoje: įvertinkite įvaizdžio pasirinkimą išskirtine proga (213)

Spalio 21-24 dienomis prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene...

Pranckietis: būsiu vienas iš pirmalaikių rinkimų iniciatorių papildyta: prabilo apie poreikį formuoti naują daugumą  (171)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis postą išsaugojo – valdančioji dauguma neįveikė antrojo...