aA
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ išleido Nobelio premijos laureatų ekonomistų George A. Akerlofo ir Robertas J. Shillerio knygą „Kvailių žvejonė. Manipuliacijų ir apgaulių ekonomika“. Knygoje tiriama manipuliacijų ir apgaulių svarba ir paaiškinamas paradoksas: kodėl šiais laikais, kai gyvename kaip niekad gerai, labai didelė dalis žmonių gyvena tylioje neviltyje; bei kaip tai galime įveikti.
Robert J. Shiller, George A. Akerlof
© DELFI montažas

Mes išleidžiame beveik visus savo pinigus, o paskui nerimaujame dėl ateinančio mėnesio sąskaitų. Finansų sistema pirma iškyla, po to sugriūva. Reklama mus patraukia labiau, negu suvokiame. Mūsų politinę sistemą iškraipo pinigai. Per daug sumokame už narystę sporto klube, automobilius, namus ir kredito korteles. Vaistų gamintojai į rinką genialiai pateikia vaistus, kurie mums duoda menką naudą, o kartais yra tiesiog pavojingi.

Knygoje „Kvailių žvejonė“ (angl. Phishing for Phools) autoriai išsako esminę šio požiūrio kritiką – jie teigia, kad laisvoji rinka yra kartu ir žalinga, ir naudinga. Tol, kol bus galimybė užsidirbti, pardavėjai, pasitelkę manipuliacijas ir apgaules, sistemiškai išnaudos mūsų psichologines silpnybes ir neišmanymą.

DELFI kviečia skaityti knygos ištrauką.

Knygos „Kvailių žvejonė. Manipuliacijų ir apgaulių ekonomika“ viršelis
Knygos „Kvailių žvejonė. Manipuliacijų ir apgaulių ekonomika“ viršelis

***

Jeigu mane pažįsta kaip gražių ir prinokusių advokatų pardavėją, tuomet man atsiveria galimybė parduoti ir pusėtinos kokybės avokadus tokia pat kaina, kokią jūs mokėtumėte už prinokusius. Taip aš pasinaudoju savo reputacija ir tuo pat metu jus „sužvejoju“.

Štai tokia mintis, nors ir gerokai sudėtingesnė už pavyzdį apie prekybą avokadais, slypi besitęsiančioje finansų krizėje, kuri vis dar vyrauja mūsų laikų ekonomikoje. Pasinaudojimas reputacija, apie kurį čia kalbame, apėmė įvairias finansų institucijas ir, ypač pažymėtina, iškreipė fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių reitingavimo sistemą. Didžiųjų JAV kredito reitingų agentūrų reputacija, reitinguojant obligacijas, buvo kuriama beveik šimtmetį. Visuomenė naudojosi šiais reitingais kaip bankroto tikimybės rodikliais. Dešimtojo XX amžiaus dešimtmečio pabaigoje ir XXI a. pradžioje reitingų agentūros ėmėsi naujos užduoties: vertinti ne tik obligacijas, bet reitinguoti ir sudėtingesnius vertybinius popierius ir naujas (sudėtingas) išvestines finansines priemones. Grįžtant prie mūsų palyginimo, reikia pasakyti, kad tai buvo naujo tipo avokadai. Dėl to, kad jie buvo nauji, ir ypač dėl to, kad jie buvo sudėtingi, pirkėjams buvo sunku suprasti, ar jie būdavo teisingai įvertinami. Tačiau dėl to, jog reitingų agentūros praeityje įrodė, kad, perkant senuosius avokadus (paprastesnes senąsias obligacijas), jomis galima pasitikėti, pirkėjai nematė priežasties jomis nepasitikėti ir toliau, reitinguojant naujuosius sudėtingus vertybinius popierius.

Tačiau avokadų (vertybinių popierių) pirkėjai nepajėgė suprasti „kvailių žvejonės“ pusiausvyros. Jeigu jie patys nesugebėjo atskirti gerų avokadų (vertybinių popierių) nuo vidutiniškų, o kai kuriais atvejais – ir supuvusių, naujųjų avokadų augintojai (finansiniai naujųjų vertybinių popierių kūrėjai) turėjo mažai paskatų auginti kokybiškus naujuosius avokadus. Užuot tai darę, jie galėjo daug pigiau auginti blogus naujuosius avokadus (sudėtingus išvestinių priemonių paketus, padengtus aukštos bankroto rizikos vertybiniais popieriais) ir teikti juos reitingų agentūroms, kurios, pasinaudodamos savo reputacija, suteikdavo jiems AAA reitingą. Būtent taip ir atsitiko: palyginime – avokadams, o realybėje – hipotekos paskolomis grįstiems vertybiniams popieriams.

Tai ne šiaip atsitiko: to iš „kvailių žvejonės“ pusiausvyros ir turėjome tikėtis, nes jai vykstant gardžių avokadų augintojas negalėtų konkuruoti. Jis turėtų parduoti savo puikios kokybės avokadus tokia pat kaina, kokia parduodami ir pervertinti vidutiniškos kokybės avokadai. Be to, jeigu puikios kokybės avokadų auginimo išlaidos būtų didesnės, negu kainuoja išauginti vidutiniškus avokadus, puikios kokybės avokadų pardavėjo vaismedžių sodas galėtų būti panaudojamas pelningiau. Tuomet jis galėtų sutikti, kad jo verslą nupirktų vidutiniškų avokadų augintojas, arba galėtų bankrutuoti. Ekonomistas Carlas Shapiro 1982 metais aprašė tokio tipo pusiausvyrą, įrodinėdamas, kad ji leidžia santykinai vidutiniškiems produktams paplisti laisvojoje rinkoje1. O retkarčiais, kaip finansinių krizių atvejais, prekiauti imama net ir visiškai supuvusiais produktais.

Galėtume klausti, kaip naujųjų avokadų (naujųjų pervertintų vertybinių popierių) auginimas ir jų apgaulingas reitingavimas gali sukelti bendrąją finansų sistemos krizę? Ir vėl atsakymas yra paprastas. Didelės finansų institucijos – komerciniai bankai, alternatyviųjų investicijų fondai, investiciniai bankai ir t. t. – skolinosi; o investiciniai bankai skolindavosi net daugiau kaip 95 proc. viso savo turto vertės, kurio dalis buvo ir naujieji avokadai (sudėtingos, hipotekos paskolomis grįstos išvestinės finansinės priemonės)2. Tačiau kai pagaliau paaiškėjo (kaip neišvengiamai ir turėjo atsitikti), kad kai kurie iš šių naujųjų avokadų išties buvo supuvę, jų vertė smarkiai krito. Taip pat paaiškėjo, kad šios finansų institucijos buvo skolingos daug daugiau, negu viso jų turto vertė. 2008 metais būtent taip ir įvyko: nuo Frankfurto iki Londono ir Niujorko, ir netgi mažajame Reikjavike (žinoma, smuko ne avokadų, o išvestinių hipotekos paskolomis grįstų vertybinių popierių vertė). Gelbėjimo paskolos, išduotos Federalinių rezervų ir Europos centrinio banko, po kurių sekė didžiulė fiskalinė parama „probleminio turto“ turėtojams Jungtinėse Valstijose ir Europoje, padėjo išvengti pasaulinio finansų kracho ir Didžiosios depresijos pasikartojimo3.

„Kvailių žvejonė“ buvo itin svarbi atsirandant ir sprogstant šiam finansų burbului. Laiku neatkreipus dėmesio, 2008 metų krizė buvo neišvengiama, lygiai kaip ir neišvengiamos yra pasekmės, su kuriomis susiduriame, jeigu ignoruojame fišingo problemą savo kompiuteriuose.

1. Carl Shapiro, “Consumer Information, Product Quality, and Seller Reputation”, Bell Journal of Economics 13, no. 1 (1982 m.), p. 20–35.

2. Tobias Adrian and Hyun Song Shin, “Liquidity and Leverage”, Journal of Financial Intermediation 19, no. 3 (2010 m. liepa), p. 418–437. T. Adrianas ir H. Song Shinas paskaičiavo penkių pirmaujančių investicinių bankų vidutinius balansus nuo tam tikro devintojo dešimtmečio laikotarpio (priklausomai nuo banko) iki pirmojo 2008 metų ketvirčio; šie bankai buvo Bear Stearns, Goldman Sachs, Lehman Brothers, Merrill Lynch ir Morgan Stanley. Kiekvieno jų turtas buvo vidutiniškai 345 milijardai JAV dolerių, vidutiniška įsipareigojimų suma – 331 milijardai dolerių, o akcinis kapitalas – 13,3 milijardo dolerių. Žr. lentelę Nr. 2, Investment Bank Summary Statistics.

3. Tarp daugelio kitų žr. H. Paulson, On the Brink, ir A. Blinder, After the Music Stopped.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (2)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (3)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (615)

Atskridus į Kijevą įtarti tai, kad šalis kariauja, galima dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (84)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Puikus Sabonio vakaras: dvigubas dublis ir pergalė prieš „Heat“ (2)

Penktadienį vakare Indianos „Pacers“ (9-6) namuose 99:91 (18:27, 32:16, 22:24, 27:24) pranoko...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (86)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (12)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sostinėje „eTransport“ automobilis aplamdė stovinčias mašinas ir apvirto (37)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23 val., Vilniuje, Mindaugo g. apvirto pavėžėjimo įmonės „...

Kas liko iš kaimų, kuriuose augo Lietuvos šviesuoliai (1)

Tokių kaimų, kuriuose gimė ir augo Lietuvos šviesuoliai – menininkai, pedagogai, mokslininkai,...

Keli faktai apie Marko Zuckerbergo santuoką ją paverčia išties keista: nuo neįprasto susitarimo iki dramos vestuvių dieną (29)


 „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir Priscilla Chan neabejotinai yra įtakingos...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (87)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (616)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...