aA
Po ypač šiltos vasaros į Lietuvą sugrįžo vėsūs, rudeniški orai, tačiau tokius karščius veikiausiai galėsime pamiršti tik iki kito šiltojo sezono. Mokslininkai tikina, kad alinančios karščio bangos kasmet dažnės. Tad tikėtina, kad dėl besikeičiančio klimato vis daugiau žmonių namuose įsirengs vėsinimo sistemas, tačiau ar galime užsitikrinti komfortą kartu saugodami klimatą?
Kostas Dryžas
Kostas Dryžas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dabar jau galime apibendrinti vasarą išryškėjusius iššūkius. Alinusios karščio bangos mušė visų laikų rekordus – JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija nustatė, kad šių metų liepa buvo karščiausias mėnuo pasaulyje nuo pat matavimų pradžios. Ekstremalus karštis fiksuotas daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Olandijoje liepos pabaigoje temperatūra pirmą kartą perkopė 40 laipsnių Celsijaus ribą.

Dar aukštesnė temperatūra vasaros pabaigoje užfiksuota Prancūzijoje, kur ji siekė 46 laipsnių. Lietuva ekstremalaus karščio taip pat neišvengė, tik čia rekordus mušė ne liepos, o birželio mėnuo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, birželis buvo rekordiškai karštas ir net 4,7° laipsnio viršijo daugiametes normas.

Vėsinimo prietaisų poreikis auga

Tikėtina, kad dėl tokių permainingų orų, staiga užklumpančių karščio bangų, vis daugiau žmonių įsidiegs vėsinimo sistemas. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2050 m. pasaulio mastu kondicionierių skaičius išaugs nuo 1,6 iki 5,6 mlrd. ir šie prietaisai naudos tiek energijos, kiek šiuo metu visoms reikmėms suvartoja visa Kinija. Augantis vėsinimo prietaisų poreikis jau pastebimas ir Lietuvoje.

Dar šią vasarą straipsnių antraštės žiniasklaidoje skelbė apie iš parduotuvių šluojamus kondicionierius bei ventiliatorius, o užsukę į dažną jų iš tiesų galėjome matyti tuščias lentynas. Panašu, kad dėl besikeičiančio klimato tokia tendencija vyraus ir toliau.

Tačiau kokį poveikį tokie suvartojamos energijos mastai turės planetai? Minėta agentūra skaičiuoja, kad jei elektra kondicionieriams aprūpinti bus gaminama iš anglies ar natūralių dujų, į atmosferą išmetamų CO₂ emisijų kiekis kone padvigubės. Jei 2016 m. jos siekė 1,25 mlrd. tonų, 2050 m. skaičius išaugtų iki maždaug 2,28 mlrd. tonų. Tad vienintelė išeitis siekiant pasirūpinti savo komfortu ir apsaugoti planetą – šaldymo sistemas aprūpinti švaria ir aplinkai draugiška energija iš atsinaujinančių šaltinių.

Išeitis – vėsintis saule

Vienas iš būdų apsirūpinti švaria energija – įsirengti saulės elektrinę. Vasarą Lietuvoje jos veikia itin efektyviai – nuo gegužės iki liepos 10 kW galios jėgainė pagamina apie 3700 kWh elektros, todėl saulės energijos naudojimas namų vėsinimui yra ypač patogi išeitis. Efektyviausias laikas energijos gamybai – nuo 11 iki 16 val., nes tokiu metu Lietuvoje saulės spinduliai krinta tinkamiausiu kampu.

Vasaros popietėmis, kai ne tik lauko, bet ir namų temperatūra pakyla, orą vėsinančių kondicionierių energijos sąnaudos taip pat išauga. Tokiu metu ypač efektyviai veikianti saulės jėgainė ant namo stogo yra ekonomiškai naudingas sprendimas, nes pagamintą elektrą suvartojame iškart. Tad saulės elektrinės potencialas dar labiau išauga ir galime sutaupyti daugiau, nei perduodami pagamintą elektros energiją į paskirstymo tinką pasaugojimui.

Nors šiuo metu sąvoka – „saulė, kuri šaldo“ mūsų ausims skamba neįprastai ir keičia nusistovėjusią logiką, tikėtina, kad būtent tai taps išeitimi daugeliui žmonių, saugančių savo sveikatą, tačiau norinčių prisidėti prie aplinkos tausojimo. Tad namuose įsirengę vėsinimo sistemą ir jai naudodami žalią energiją ne tik sutaupysime, pasirūpinsime savo komfortu, bet ir saugosime aplinką.

Vartojama daugiau elektros

Jau dabar elektros energijos poreikis Lietuvoje auga. 2018 m., palyginti su 2017 m., galutinis elektros suvartojimas pakilo beveik 4 proc. ir siekė 11,176 TWh, o tai kone didžiausias skaičius šalies istorijoje. Tad augant vartojimui, svarbu užtikrinti, kad kuo didesnę energijos dalį sudarytų švari elektra. Tai numatoma ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, kurioje teigiama, kad valstybė per artimiausius tris dešimtmečius sieks visą reikalingą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių.

Vertinant elektros energijos gamybos apimtis saulės jėgainėse, matome judėjimą iš tiesų pozityvia linkme. Pavyzdžiui, 2018 m. sugeneruota 0,08 TWh elektros arba beveik 20 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pastebime vis didesnį gyventojų susidomėjimą saulės elektrinėmis, besiplečiantį savarankiškų energijos gamintojų ratą, tad tikėtina, kad saulės jėgainių pagaminama elektros energijos dalis bendrame balanse ir toliau nuosekliai augs. Natūralu, kad vis dažniau užklumpančios karščio bangos lems ir daugiau saulėtų dienų, todėl energijos gamyba iš saulės bus tik dar perspektyvesnė, o kartu – ir draugiška aplinkai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.2500

Arnas Zuikis. Krizių valdymas ir technologijos: kokius raumenis ir kaip turėtų auginti Lietuva? (7)

Pastarieji metai Lietuvoje buvo pažymėti neeilinių ekstremalių situacijų: nuotekų skandalas...

Natalja Kobzevienė. Medikų darbo užmokestis – įstaigų vadovai turėtų pakeisti darbo apmokėjimo tvarkas

Vyriausybė vykdo jau ketvirtą medicinos personalo atlyginimų didinimo etapą, tačiau vienodų...

Nerijus Andrijauskas. Patarimai verslui: kaip planuoti finansus, kad valstybės parama vėliau netaptų našta

Tiek pirmasis, tiek ir antrasis karantinas – rimtas iššūkis Lietuvoje veikiančioms verslo...

Naglis Vyšniauskas. Verslo rizikų kompasas: prasidėjus vakcinacijai – rinkų žvilgsnis pro rožinius akinius

Gruodžio mėnuo rinkose buvo gana ramus, nors buvo pasirašytas ne vienas pasaulio mastu svarbus...

Olga Petroševičienė. COVID-19 rizikos nuomos rinkoje tęsiasi: ar galima užginčyti „prisiimtos rizikos“ nuostatas?

Tęsiantis antrajam karantinui ir daugeliui verslų vėl uždarius patalpas, vis dar susiduriama su...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau  (2)

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

Policija įspėja apie sugriežtintą kontrolę: šį kartą kontroliuos ne tik judėjimą tarp savivaldybių (205)

Policija savaitgalį žada intensyviau vykdyti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių ir didesnį...

Partijų lyderiai įvertino VRK pirmininkę Matijošaitytę: toliau dirbti galimybės jai nemato (16)

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kadencijai einant į pabaigą, daugelis Seimo politinių...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (32)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Mirusiųjų tyrimai parodė, kaip COVID-19 paveikia smegenis: pažeidimai siaubingi (19)

Naujajam koronavirusui negailestingai užkrečiant vis daugiau žmonių, mokslininkams pavyko...

Lošimo nelegalai nesnaudžia: štai kokių priemonių kasdien Lietuvoje tenka imtis (27)

Nuotoliniai azartiniai lošimai – sparčiausiai auganti lošimų verslo šaka, kurioje kasmet...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (85)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Dainų autorius piktinasi dėl subsidijų Kirkorovo koncerto organizatoriams: situacija nesuvokiama (62)

Paaiškėjus, kad buvusios Lietuvos kultūros tarybos sprendimu subsidijos už neįvykusius ar...

Trumpas Baltuosius rūmus ketina palikti dar iki Bideno priesaikos

Kai trečiadienį Joe Bidenas po priesaikos davimo taps 46-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu, jo...