aA
Po ypač šiltos vasaros į Lietuvą sugrįžo vėsūs, rudeniški orai, tačiau tokius karščius veikiausiai galėsime pamiršti tik iki kito šiltojo sezono. Mokslininkai tikina, kad alinančios karščio bangos kasmet dažnės. Tad tikėtina, kad dėl besikeičiančio klimato vis daugiau žmonių namuose įsirengs vėsinimo sistemas, tačiau ar galime užsitikrinti komfortą kartu saugodami klimatą?
Kostas Dryžas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dabar jau galime apibendrinti vasarą išryškėjusius iššūkius. Alinusios karščio bangos mušė visų laikų rekordus – JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija nustatė, kad šių metų liepa buvo karščiausias mėnuo pasaulyje nuo pat matavimų pradžios. Ekstremalus karštis fiksuotas daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Olandijoje liepos pabaigoje temperatūra pirmą kartą perkopė 40 laipsnių Celsijaus ribą.

Dar aukštesnė temperatūra vasaros pabaigoje užfiksuota Prancūzijoje, kur ji siekė 46 laipsnių. Lietuva ekstremalaus karščio taip pat neišvengė, tik čia rekordus mušė ne liepos, o birželio mėnuo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, birželis buvo rekordiškai karštas ir net 4,7° laipsnio viršijo daugiametes normas.

Vėsinimo prietaisų poreikis auga

Tikėtina, kad dėl tokių permainingų orų, staiga užklumpančių karščio bangų, vis daugiau žmonių įsidiegs vėsinimo sistemas. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2050 m. pasaulio mastu kondicionierių skaičius išaugs nuo 1,6 iki 5,6 mlrd. ir šie prietaisai naudos tiek energijos, kiek šiuo metu visoms reikmėms suvartoja visa Kinija. Augantis vėsinimo prietaisų poreikis jau pastebimas ir Lietuvoje.

Dar šią vasarą straipsnių antraštės žiniasklaidoje skelbė apie iš parduotuvių šluojamus kondicionierius bei ventiliatorius, o užsukę į dažną jų iš tiesų galėjome matyti tuščias lentynas. Panašu, kad dėl besikeičiančio klimato tokia tendencija vyraus ir toliau.

Tačiau kokį poveikį tokie suvartojamos energijos mastai turės planetai? Minėta agentūra skaičiuoja, kad jei elektra kondicionieriams aprūpinti bus gaminama iš anglies ar natūralių dujų, į atmosferą išmetamų CO₂ emisijų kiekis kone padvigubės. Jei 2016 m. jos siekė 1,25 mlrd. tonų, 2050 m. skaičius išaugtų iki maždaug 2,28 mlrd. tonų. Tad vienintelė išeitis siekiant pasirūpinti savo komfortu ir apsaugoti planetą – šaldymo sistemas aprūpinti švaria ir aplinkai draugiška energija iš atsinaujinančių šaltinių.

Išeitis – vėsintis saule

Vienas iš būdų apsirūpinti švaria energija – įsirengti saulės elektrinę. Vasarą Lietuvoje jos veikia itin efektyviai – nuo gegužės iki liepos 10 kW galios jėgainė pagamina apie 3700 kWh elektros, todėl saulės energijos naudojimas namų vėsinimui yra ypač patogi išeitis. Efektyviausias laikas energijos gamybai – nuo 11 iki 16 val., nes tokiu metu Lietuvoje saulės spinduliai krinta tinkamiausiu kampu.

Vasaros popietėmis, kai ne tik lauko, bet ir namų temperatūra pakyla, orą vėsinančių kondicionierių energijos sąnaudos taip pat išauga. Tokiu metu ypač efektyviai veikianti saulės jėgainė ant namo stogo yra ekonomiškai naudingas sprendimas, nes pagamintą elektrą suvartojame iškart. Tad saulės elektrinės potencialas dar labiau išauga ir galime sutaupyti daugiau, nei perduodami pagamintą elektros energiją į paskirstymo tinką pasaugojimui.

Nors šiuo metu sąvoka – „saulė, kuri šaldo“ mūsų ausims skamba neįprastai ir keičia nusistovėjusią logiką, tikėtina, kad būtent tai taps išeitimi daugeliui žmonių, saugančių savo sveikatą, tačiau norinčių prisidėti prie aplinkos tausojimo. Tad namuose įsirengę vėsinimo sistemą ir jai naudodami žalią energiją ne tik sutaupysime, pasirūpinsime savo komfortu, bet ir saugosime aplinką.

Vartojama daugiau elektros

Jau dabar elektros energijos poreikis Lietuvoje auga. 2018 m., palyginti su 2017 m., galutinis elektros suvartojimas pakilo beveik 4 proc. ir siekė 11,176 TWh, o tai kone didžiausias skaičius šalies istorijoje. Tad augant vartojimui, svarbu užtikrinti, kad kuo didesnę energijos dalį sudarytų švari elektra. Tai numatoma ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, kurioje teigiama, kad valstybė per artimiausius tris dešimtmečius sieks visą reikalingą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių.

Vertinant elektros energijos gamybos apimtis saulės jėgainėse, matome judėjimą iš tiesų pozityvia linkme. Pavyzdžiui, 2018 m. sugeneruota 0,08 TWh elektros arba beveik 20 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pastebime vis didesnį gyventojų susidomėjimą saulės elektrinėmis, besiplečiantį savarankiškų energijos gamintojų ratą, tad tikėtina, kad saulės jėgainių pagaminama elektros energijos dalis bendrame balanse ir toliau nuosekliai augs. Natūralu, kad vis dažniau užklumpančios karščio bangos lems ir daugiau saulėtų dienų, todėl energijos gamyba iš saulės bus tik dar perspektyvesnė, o kartu – ir draugiška aplinkai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.2500

Kristina Matvejenkaitė. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas: kuo reikia pasirūpinti iš anksto (4)

2020 m. sausio 1 d. įsigalios naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas .

Rasa Staniukynaitė. „Fintech“, „regtech“, „paytech“: ką reiškia šie burtažodžiai? (2)

„ Fintech “, „regtech“, „paytech“. Šį sąrašą galėtume dar tęsti, prie verslo šakos...

Deividas Soloveičik. Konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose

Nepaisant nuolat tobulinamo ir pildomo teisinio reguliavimo, VPT teikiamų išaiškinimų, daug...

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (64)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Šarūnas Keserauskas. Konkurencijos tarybos baudos turi atgrasyti verslą nuo itin žalingų pažeidimų atsakymas advokatui M. Juoniui (4)

Savo atsakymą , kad Konkurencijos taryba nėra tokia baisi, kaip kartais piešiama, pradėsiu nuo...

Top naujienos

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (42)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Po šeštą parą alinančio košmaro Alytuje – naujausios žinios: kai kur tarša viršyta 10 kartų (127)

„Tie momentiniai dalykai tikrai kelia nerimą. Dėl Miklusėnų man labai neramu, darome viską, ką...

Lietuvoje daugėja nuo sekso priklausomų žmonių: kada malonumas jau virsta liga požymiai, išduodantys priklausomybę (3)

Priklausomybė nuo sekso – Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir dažnai net nelaikoma rimta liga....

Įpyko dėl mokesčio perkant už mažiau nei 20 eurų: Lietuvos įstatymai leidžia tokį taikyti (128)

Užsakymo paruošimo mokestis , – štai su tokiu dar iki šiol nematytu mokesčiu apsipirkusi el....

Kėdainietė tikina nuo vilko apsigynusi lenta: žiūrėjau jam tiesiai į akis (103)

Kėdainių rajono gyventojai jau kuri laiką negali ramiai gyventi dėl vis labiau įžūlėjančių...

Prabilo ir Kauno „Žalgirio“ ultros: tai garbės mums nedaro (92)

Sekmadienį po LKL lyderių kovos ne ką mažiau dėmesio, nei pačios rungtynės ir įvykiai ant...

Paskutinės valandos: ar Sabonis liks Indianoje bei kodėl „Pacers“ ir lietuvio derybos įstrigo? laida „Iš viršaus“ (4)

Kodėl pirmadienio vakaras gali tapti lemtingu Domantui Saboniui ir Indianos „Pacers“ klubui?...

Ar tai Europa, ar Azija: kur pasimetė gruzinai? (1)

Kas išties stebina atvykus į Gruziją, tai jos dvilypumas. Šalis, o taip pat ir visas Kaukazo...

Monake – iškilmingas milijardieriaus pobūvis su žvaigždėmis: Viktorija Siegel neatsigynė komplimentų (65)

Savaitgalį Didžiosios Britanijos milijardierius Johnas Caudwellas kartu su savo mylimąja,...

Gauta Seimo teisininkų išvada: ar galima balsuoti dėl Pranckiečio pateikiame pilną išvados tekstą  (350)

Seimo valdybos atstovų paprašyta Teisės departamento išvada dėl pakartotinio balsavimo dėl Seimo...