aA
Paskutiniu metu pasigirsta vis daugiau pasisakymų esą egzistuojančią realią galimybę asmenims, kurie mokėjo bankams palūkanas už litais paimtas paskolas, prisiteisti kompensacijas dėl krizės metu permokėtų palūkanų bei atvirų raginimų kreiptis į teismą. Teigiama, kad paskolų palūkanos nepagrįstai augo dėl neadekvataus Vilniaus tarpbankinių palūkanų normos „Vilibor“ augimo, kas galėtų būti įvertinta kaip komercinių bankų apgavystė. Tai kokios gi šiuo metu yra realios galimybės nukentėjusiu besijaučiančiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisme prisiteisti kompensaciją už bankams permokėtas palūkanas?
Kęstutis Kvainauskas
Kęstutis Kvainauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kreiptis į teismą paprasta, o ar verta?

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra užtikrinta visų teisė kreiptis į teismą. Pradėti bylą teisme civiline tvarka nėra sunku – tereikia susimokėti žyminį mokestį, kuris paprastai yra iki 3 proc. prašomos priteisti sumos, pateikti bendriems teismo procesinių dokumentų reikalavimams atitinkantį ieškinį bei nurodyti iš ko ir kiek eurų prašote priteisti. Ir štai – Jūs jau ieškovas teisme. Teismas Jūsų ieškinį priims, nagrinės ir nuspręs, ar jį tenkinti. Asmuo, kurį jūs patraukėte atsakovu gaus teismo šaukimą, nervinsis, samdys advokatą, su juo rašys atsiliepimą į ieškinį ir įrodinės savo tiesą.

Tačiau pateiktį ieškinį teismui ir pradėti bylą yra pati lengviausia teisminio proceso dalis. Daug sudėtingiau pasiekti, kad ieškinys būtų teismo patenkintas bent jau didžiąja dalimi. Tam ieškinio reikalavimą reikia pagrįsti ir įrodyti. Įrodinėti galima visaip: savo paties paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytinais įrodymais, eksperto išvadomis. Neįrodytus ieškinius teismas atmeta. Tokio atmetimo pasekmės yra prarastas sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos savo advokatui.

Liūdniausia dalis paprastai būna iš bylą pralaimėjusio ieškovo priteistos atsakovo ir trečiųjų asmenų (jeigu tokie byloje buvo) turėtos advokatų išlaidos. Lietuva – ne JAV, kur visi moka tik savo advokato išlaidos ir bylą laimėjusios šalies advokato išlaidos iš pralaimėjusios šalies nepriteisiamos. Prie liūdnosios dalies dar paprastai prisideda kartėlis, nusivylimas ir jausmas, kad Lietuvoje nėra teisingumo ir vienintelė panacėja nuo Lietuvos teismų – kreiptis į Strasbūrą.

Kodėl šiandien nesiimčiau bylos priteisti galbūt permokėtas palūkanas?

Norint prisiteisti bankams permokėtas palūkanas, reikėtų teisme įrodyti, kad bankai buvo nustatę nepagrįstai dideles palūkanų normas. Kadangi bankų palūkanų normas litais lėmė tarpbankinių palūkanų normos „Vilibor“ indeksas („Vilibor“ yra palūkanų normos vidurkis, už kurias Lietuvos bankai buvo pasiryžę skolinti vieni kitiems), tektų teisme įrodyti, kad „Vilibor“ visos Lietuvos mastu buvo dirbtinai ir nesąžiningai padidintas, o tikrasis jo dydis, kuris būtų nusistovėjęs sąžiningoje tarpbankinėje rinkoje buvo gerokai mažesnis. Nors kaip praktikuojantis advokatas jau daugiau kaip 15 metų atstovauju klientus finansinėse bylose teismuose, šiuo metu aš nežinau įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad „Vilibor“ visos Lietuvos mastu buvo nesąžiningai padidintas.

Tokiais įrodymais teoriniu lygmeniu galėtų būti Konkurencijos tarybos arba Lietuvos banko sprendimai, kuriuose būtų konstatuoti nesąžiningi finansų institucijų susitarimai, bandant dirbtinai daryti įtaką „Vilibor“. Pabrėžiu, kad tai turėtų būti ne kažkoks tarpinstitucinis ar vidinis susirašinėjimas, o oficialūs šių institucijų sprendimai, sukuriantys teisines pasekmes. Įrodymais taip pat galėtų būti kitų teismų sprendimai ar nuosprendžiai baudžiamosiose bylose, kuruose būtų konstatuotas bankų ar su jais susijusių asmenų neteisėtas veikimas siekiant daryti įtaką „Vilibor“.

Įrodymu byloje būtų galima laikyti taip pat ir pripažintų mokslo bei akademinių institucijų tyrimus arba ekspertines išvadas, kuriose motyvuotai būtų teigiama apie nesąžiningo bankų susitarimo galimybę manipuliuojant „Vilibor“. Blogiausiu atveju, kaip įrodymas tiktų ir pagrįsta bei motyvuota Seimo laikinosios komisijos išvada, kurioje būtų aiškiai teigiama apie nesąžiningą susitarimą, nors tokio įrodymo nešališkumu būtų stipriai abejojama. Apibendrinant galiu pasakyti, kad šiuo metu aš nematau galimybių surinkti pakankamą kiekį manipuliacijas „Vilibor“ pagrindžiančių įrodymų ir manau, kad šiandien šie įrodymai tiesiog neegzistuoja. Dėl to, matyt, nesiimčiau bylos, kurioje ieškovas prašytų iš atsakovo – banko – priteisti ieškovo permokėtas palūkanas už gautą paskolą.

Du „Vilibor“ lazdos galai

Pabaigai norėčiau atkreipti dėmesį į du „Vilibor“ lazdos galus. Lietuvos rinkoje buvo daug litais nominuotų fiksuotų palūkanų finansinių instrumentų, kurie buvo „pririšti“ prie „Vilibor“ arba kuriems šis indeksas darė stiprią įtaką. „Vilibor“ lėmė ne tik bankų išduotų paskolų palūkanas, bet ir palūkanas, kurias bankai mokėjo už iš gyventojų paimtus indėlius.

Todėl, jeigu kada nors būtų konstatuota, jog „Vilibor“ kažkada buvo nesąžiningai padidintas, tai sukurtų galimybę teismuose reikalauti ne tik bankams permokėtų palūkanų grąžinimo, bet ir galimybę bankams bei kitoms finansų įstaigoms reikalauti iš gyventojų grąžinti už indėlius permokėtas palūkanas. Ar mes to norime..?

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Mečislavas Atroškevičius. Vietoj paramos – moratoriumas koeficientui 1,65 (9)

Vėl ir vėl viešumoje linčiuojami pervežimų verslu užsiimantys verslininkai. Šį kartą –...

Vidmantas Janulevičius. Tikslas ne tik išgyventi, bet ir pasikeisti (1)

Koronaviruso pandemijos sukelti pokyčiai suformavo visiškai naujus ekonominius iššūkius. Po...

Robertas Dargis. Apie užsiaugintus lašinius ir galimybę išgyventi (6)

Sumenkinta didžiojo verslo reikšmė kenkia ūkiui, nes didelių kompanijų stygius pakerta pastangas...

Ieva Valeškaitė. Tam davė, tam davė, o tam nepaliko (2)

Vyriausybė pritarė Prezidento siūlymui skirti vienkartinę 120 eurų dydžio išmoką visiems...

M. Pilkienė. Vadovas darbuotojo portretą turi nusipiešti iš naujo: dalis grįš psichologiškai trapesni (2)

Net ir ne pandemijos metu darbuotojui užtikrinti saugią, švarią ir sveikatai palankią darbo...

Top naujienos

Policija dar tiria savo veiksmus, bet ir be tyrimo matyti daugybė pažeidimų (141)

Mažeikių rajone, Viekšnių kapinėse, palaidotas 35-asis nepriklausomos Lietuvos istorijoje...

Šiemet atostogausime kitaip: skatinamas vietinis turizmas, bet ne visiems verslams tai padės (63)

Akivaizdu, kad šios vasaros atostogos gerokai skirsis nuo praėjusių vasarų, kai lietuviai, vos...

Vilniuje sutrikus vairuotojo sveikatai įvyko avarija: medikai kovoja dėl vyro gyvybės (8)

Pirmadienį Vilniuje įvyko avarija - susidūrė lengvasis automobilis „Volvo“ ir vilkikas...

Štai kas šiuo metu vyksta automobilių turguje: 4500 Eur kainuojantį automobilį prašo parduoti už 2500 (298)

Lietuvoje ir toliau laisvėjant karantinui, į normalų gyvenimą tikisi sugrįžti ir...

Agnė Keizikienė

Apie vaikų miegą nuo A iki Z: pamirškite bemieges naktis!

Ar žinojote, kad, anot tyrimų, susilaukus vaikų, moterys kas naktį netenka vidutiniškai po...

Monikai Kvietkutei gali tekti vėl minti teismų duris – kodėl Andrius Šedžius nemoka visų teismo priskirtų alimentų? (73)

Dainininkė Monika Kvietkutė , vaikštinėdama sostinėje, patikina labai laukianti karantino...

Turiu priklausomybę seksui ir meilei. Štai kaip supratau, kad tai – problema (17)

Visi pažįstame žmonių, kurie per daug geria. Jie – alkoholikai, kurie paverčia savo ir...

Geležinės moterys: bėgo nuo patyčių, metė narkotikus, šlaunimis traiško melionus (49)

Kai kalbama apie jėgos trikovę arba kultūrizmą, šios sporto šakos dažniausiai siejamos su...

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti? (10)

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo...

Psichologės išpažintis apie nepagražintą motinystę: labai išsigandau, kai vyresnėlė trenkė mažajai, o aš trenkiau jai (6)

Psichologė Aušra Mockuvienė dalinasi įžvalgomis apie išgyventą motinystę ir išmoktas pamokas....

|Maža didelių žinių kaina