aA
Tai, apie ką ne kartą įspėjome aukščiausius šalies vadovus, įvyko – skirstomasis elektros tinklas griuvo. Griuvo ne tik dėl smarkaus vėjo, griuvo pirmiausia dėl senumo, nepriežiūros ir abejingo valdžios požiūrio į savo ūkį. Toks požiūris lyg koronavirusas smarkiai smogė per silpniausią vietą.
Kęstutis Jauniškis
Kęstutis Jauniškis
© DELFI / Domantas Pipas

Kovo 12-13 d. per Lietuvą praūžusi audra be elektros paliko apie 200 tūkst. namų ūkių, t.y. maždaug 0,5 mln. gyventojų. Dalis jų elektros neturėjo daugiau nei 2-3 paras.

O oro sąlygos tomis dienomis nebuvo itin ekstremalios: nei apledėjimo, nei šlapdribos – tik stipraus vėjo lenkiamos nuogos medžių šakos. Bet to užteko. Ir kone pusė milijono šalies piliečių sėdėjo be elektros. Mechaniškai neatlaikė atramos, laidai. Dėl to, kad per seni, nusidėvėję.

2018 m. spalio 1 d. Lietuvos elektros energetikos asociacija kreipėsi į šalies valdžios atstovus ir įspėjo, kad drastiškai mažinamos investicijos į elektros tinklo atnaujinimą kelia grėsmę ne tik patikimam elektros tiekimui, bet ir nacionaliniam saugumui. Jokios reakcijos.

Po metų, 2019 m. spalio 8 d. vėl kreipėmės į už energetiką atsakingus valdžios pareigūnus, primindami, kad nebeskiriama pinigų elektros tinklo priežiūrai. Pasiūlėme ir sprendimą – nustatyti bazinį (minimalų) investicijų į elektros tinklo atnaujinimą lygį. Tai būtų valstybės įsipareigojimas tinkamai rūpintis savo strategine infrastruktūra – taip, kaip įsipareigota rūpintis krašto apsauga ar sveikatos sistema.

Skirstomąjį tinklą prižiūrinti bendrovė ESO įvertino, kad kasmet tinklo priežiūrai, atnaujinimui, oro linijų keitimui požeminiais kabeliais reikia skirti apie 110 mln. eurų. Tik taip tinklas bus atsparesnis bet kokiam stipresniam vėjui.

Į šį mūsų kreipimąsi ir vėl – jokios reakcijos. Tik dar labiau mažėjančios investicijos. Šiemet į skirstomojo tinklo priežiūrą ir atnaujinimą valstybė bendrovei ESO leido investuoti 37 mln. eurų. Tai reiškia – beveik 3 kartus mažiau nei reikalingos bazinės/minimalios investicijos. Čia tas pats, kaip automobiliui pakeisti tik vieną padangą. Gal važiuos? Ir važiuoja. Tik su pamėtymais į šoną.

Ir štai čia iškyla esminis klausimas – tai kodėl valstybė neskiria reikiamo dėmesio ir neinvestuoja į strateginio sektoriaus priežiūrą?

Atsakymas tradiciškas ir paprastas – valstybę valdantys politikai nori būti geri savo rinkėjams kompensuodami elektros brangimą, didindami įvairias socialines išmokas. Tam reikia pinigų. O investuoti milijonus į Lietuvos elektros tinklą tikrai neapsimoka. Rinkėjai to neįvertintų.

Bet kalbant be jokios ironijos, padėtis yra labai rimta. Į skirstomąjį tinklą praktiškai nebeinvestuojama jau dvejus metus. Jo būklė sparčiai blogėja ir kitas, stipresnis vėjo gūsis gali atnešti dar rimtesnių padarinių ar net blackoutą (sistemos atsijungimą).

Įmonės, kurios daugelį metų prižiūrėjo ir atnaujino elektros tinklą, nebeturėdamos darbo, arba atleidžia darbuotojus, arba juos perkvalifikuoja, arba išveža dirbti į užsienį – energetikų greitai Lietuvoje nebeliks. Kai ateis diena X ir reikės atstatinėti tinklą, nebus, kas tai daro. Energetikai – ne gaisrininkai ar kariškiai, kuriais valstybė rūpinasi nuolat, nepriklausomai kilo gaisras ar ne.

O pats grėsmingiausias dalykas – abejingas valstybės požiūris į jai patikėtą didelę ir strategiškai svarbią elektros infrastruktūrą. Toks požiūris kelia labai rimtus klausimus dėl valstybės saugumo ir pažeidžiamumo, kelia klausimus dėl “Ignitis grupės” strategijos neinvestuoti į elektros tinklą Lietuvoje, o milijardus eurų investuoti trečiosiose šalyse, kur perkami vėjų ir saulės jėgainių parkai.

Dabar tinkamas metas peržiūrėti šią strategiją, nes, esant ypatingai padėčiai šalyje, likti dar ir be elektros – būtų katastrofa.

Vyriausybė kovo 16 d. apsvarstė planą dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo. Šiame plane, be kita ko, numatyta skatinti ekonomiką – spartinti investicijų programas.

Skirstomojo elektros tinklo sutvarkymas šiame plane turėtų būti tarp prioritetų. Investicijos reikalingos ne tik nusidėvėjusių tinklo elementų keitimui, požeminių kabelinių linijų įrengimui, bet ir tinklo paruošimui prijungti vis didėjantį saulės elektrinių skaičių.

Ar Vyriausybė nuspręs tvarkyti strateginės svarbos elektros tiekimo infrastruktūrą?

Atsakymo kol kas nėra. Laukiame meteorologų prognozių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
4.8400

Vaidotas Rūkas. Banguojant finansų rinkoms, matyti ir šviesioji „juodosios gulbės“ pusė (2)

Šiemet į pasaulio finansų rinkas įsisukus „juodajai gulbei“, jos tapo panašios į audringai...

Tomas Jakubauskas. Veido kaukių ir kitų apsaugos priemonių gamyba: ko gamintojai ir pardavėjai neturėtų pamiršti?

Esant apsaugos priemonių trūkumui daugelis pradėjo kaukes, respiratorius ir pan. ne tik gamintis...

Domas Dargis. 2020 m. pradžia būsto rinkoje – po statistika slepiasi didžiuliai iššūkiai (6)

2020 m. I-as ketvirtis Vilniaus būsto rinkoje fiksavo vidutiniškai panašius rezultatus, kaip ir...

Indrė Genytė-Pikčienė. Vakcina ekonomikai – ne tik skolinimasis (1)

Šiandien gyvename tokiomis sąlygomis, kai ekonominės prognozės sensta ne savaitėmis, o...

Aurimas Banys. Pokyčiai ES projektų priežiūroje: į lankstesnius terminus ir didesnį avansą pretenduos ne visi

Vis garsiau kalbama apie COVID-19 pandemijos žalą pasaulio ekonomikai, todėl vyriausybės ieško...

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (234)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (48)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (618)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (25)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (779)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (2)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (82)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (269)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (47)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (130)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina