aA
Ar kitąmet be elektros liks Seimas ir Vyriausybė? Toks klausimas jau galėtų atsirasti lažybų kontorų statymų sąraše. Tikimybė ne tokia ir maža – pernai mūsų valdžia be elektros buvo likusi 3 kartus, kartą teko nutraukti plenarinį parlamento posėdį.
Kęstutis Jauniškis
© DELFI / Domantas Pipas

Kodėl galėtų atsirasti toks siūlymas? Ne iš paikumo – tai kone vienintelė galimybė priversti dabartinę valdžią bent kiek pradėti rūpintis elektros energetikos ūkiu, kuris sparčiai sensta, o avarijos elektros tinkluose dažnėja.

Kad būtų tinkamai prižiūrimas 120 tūkst. kilometrų ilgio skirstomasis elektros tinklas, valstybė kasmet investuoja dešimtis milijonų eurų – remontuojamos senos oro linijos, jos keičiamos į požeminius kabelius.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkst. 35 kV oro linijų gelžbetoninių atramų. Didžioji jų dalis sumontuota dar 1954-1989 m. Vidutinis 35 kV oro linijų amžius yra 40 metų, o šio turto nusidėvėjimo laikotarpis – 45 metai.

Ką tai reiškia? Ogi, tai, kad dabar turime net 42 proc. pasenusių, nutrupėjusių ir išlinkusių atramų, kurios audrų metu gali griūti. 35 kV oro linijų atramos sveria 4-6 tonas, yra 14-23 metrų aukščio, todėl jų virtimas, net ir automatiškai atsijungus įtampai, yra ypač pavojingas.

Ne ką geresnė situacija ir su kitomis oro linijomis – 10 kV linijose net 84 proc. atramų yra eksploatuojamos po įprasto nusidėvėjimo laiko, t.y. senesnės nei 30 metų. 0,4 kV oro linijose tokių atramų yra 74 proc.

Skirstomajame tinkle naudojamų transformatorių vidutinis amžius yra 29 metai. Jiems taikomas įprastas nusidėvėjimo laikotarpis yra 40 metų. Šuo metu eksploatuojama 620 transformatorių. Dauguma jų (apie 62 proc.) yra pagaminti Sovietų sąjungoje ir neatitinka šiuolaikinių techninių reikalavimų, o 22 proc. jų yra visiškai susidėvėję.

Štai maždaug taip atrodo skirstomasis elektros tinklas. Jokia čia naujiena – tik statistika, iliustracija problemos, kurią reikia spręsti, t. y. nuolat atnaujinti elektros tinklą. Juolab, keičiasi klimatas, daugėja gamtos stichijų, taigi ir avarijų.

Bet še tau – Lietuvos valdžia sumanė pagudrauti ir nusprendė, kad 2019 metais investuoti pakankamai lėšų į elektros tinklo patikimumą nėra labai išmintinga. Logika, suprask, tokia – elektros tinklas palauks, atramas paramstysim ir viskas bus gerai. Bet užtat liks pinigų pamaloninti rinkėjus įvairiomis išmokomis beigi vaučeriais (metai juk rinkiminiai). Liks pinigų ir šunims sučipuoti, kad žinotume, kuris jų loja ilgiau nei 5 minutes.

Tokie planai glumina. Vėl reikia įrodinėti, kas, atrodytų, ir taip aišku – kad taip elgtis labai neatsakinga, kad elektros tiekimo patikimumas yra strateginis valstybės prioritetas. Prastai prižiūrimas milžiniškas elektros ūkis ims po truputį griūti, jį prikelti reikės keleriopai daugiau lėšų nei bus sutaupyta kitąmet. Mes tai sakome, bet mūsų niekas negirdi ir nenori net klausyti.

Todėl dar kartą kartojame – ponai politikai, jūs žaidžiate itin pavojingą žaidimą. Kai staiga gyvenimas arba didesnė audra privers vėl investuoti į elektros tinklą, teks ieškoti ne tik papildomų milijonų, bet ir žmonių, kas tai galėtų padaryti. Kitąmet vien mūsų asociacijos įmonės ketina atleisti apie 600 elektros tinklo darbuotojų – darbų juk nebus. O naujų brigadų surinkti taip greit nepavyks, vien mokymai trunka iki pusės metų. Bet niekam tai nerūpi.

Kas gali apginti ir pasirūpinti strateginiu valstybės ūkiu? Gal energetinių valstybės įmoniu vadovai, kuriems patikėta tinkamai prižiūrėti mūsų visų turtą? Patikėta, bet dėl trumpalaikių politinių išskaičiavimų liepta to nedaryti. Skamba kažkaip makabriškai.

O padėtis elektros tinkle yra bloga. Tikėtina, kad ji yra netgi blogesnė, nes iš tikrųjų realios situacijos niekas nežino. Šiuo metu vyksta tyrimas, ar nebuvo klastojami SAIFI (vidutinis neplaninių elektros energijos tiekimo nutraukimų dažnis) ir SAIDI (vidutinė neplaninė elektros energijos tiekimo nutraukimų trukmė) rodikliai.

Jie parodo elektros tiekimo patikimumą. Jeigu paaiškės, kad tie, kurie turėjo prižiūrėti elektros tinklą tinkamai, klastojo kokybinius rodiklius, tai būtų tiksinti bomba po valstybės pamatais.

Ką tai reiškia? Tik tai, kad jau daugelį metų per mažai investuojama į elektros tinklo atnaujinimą. Vadinasi, reikia investuoti daugiau. Bet valdžiai dzin, todėl žadama investuoti netgi dar mažiau nei kasmet.

O kol valdžiai dzin, belieka įspėti bent jos rinkėjus. Mieli rinkėjai, ypač iš atokesnių, miškingų rajonų. Būkite informuoti, kad elektra ne tik brangs 15 proc. Ji ateityje gali būti tiekiama su vis didesniais pertrūkiais. Proporcingai didės grėsmė ir jūsų šaldiklyje laikomai kiaulienai, uogoms beigi koldūnams. Ir jokie vaučeriai čia jau nebepadės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.2857

Kristina Matvejenkaitė. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas: kuo reikia pasirūpinti iš anksto (2)

2020 m. sausio 1 d. įsigalios naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas .

Rasa Staniukynaitė. „Fintech“, „regtech“, „paytech“: ką reiškia šie burtažodžiai? (2)

„ Fintech “, „regtech“, „paytech“. Šį sąrašą galėtume dar tęsti, prie verslo šakos...

Deividas Soloveičik. Konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose

Nepaisant nuolat tobulinamo ir pildomo teisinio reguliavimo, VPT teikiamų išaiškinimų, daug...

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (63)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Šarūnas Keserauskas. Konkurencijos tarybos baudos turi atgrasyti verslą nuo itin žalingų pažeidimų atsakymas advokatui M. Juoniui (4)

Savo atsakymą , kad Konkurencijos taryba nėra tokia baisi, kaip kartais piešiama, pradėsiu nuo...

Top naujienos

Gauta Seimo teisininkų išvada: ar galima balsuoti dėl Pranckiečio pateikiame pilną išvados tekstą  (119)

Seimo valdybos atstovų paprašyta Teisės departamento išvada dėl pakartotinio balsavimo dėl Seimo...

Arūnas Milašius. Kaip viskas atrodo iš tragedija virtusio gaisro epicentro Alytaus rajone apie šiuos faktus jums niekas nepapasakos (31)

Taip, pavadinimas pritemptas, tačiau esmė dėl to nekinta. Jei būtų laikomasi galiojančių...

Prieš pat automobilių mokesčio svarstymą – netikėtumas: pasikeitė sumos, kurias teks mokėti (341)

Aplinkos ministerijos (AM) parengtas automobilių taršos mokesčio projektas teikiamas Seimui,...

STT pareigūnus sudominęs Rusijos bankininkas už išvyką į Maskvą siūlo sumokėti šimtatūkstantį užstatą (15)

Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) ir Vilniaus apygardos prokuratūros atliktame ikiteisminiame...

Estija sako, kad dauguma pinigų plovimo baudų turėtų atitekti jai (1)

Finansų ministras Martinas Helme pareiškė, kad Estija turėtų gauti „daugumą“ baudų, kurios...

Nuo šalčio ir drėgmės išgelbėta močiutė iš Pasvalio vėl grąžinta prižiūrėtojai (105)

Šaltyje, drėgmėje, be maisto ir elektros paliktą močiutę Pasvalio rajone radę socialiniai...

Johnsonui nepavyko: Bercow neleido dar kartą balsuoti dėl „Brexit“ sutarties (28)

Iki „ Brexit “ liko dešimt dienų. Bet iki tol šalis privalės dar šį tą nuveikti....

Pastebėjo tik akyliausi: Ugnės Siparės pasirodymas šokių projekte buvo netikėtai kitoks nei kitų dalyvių (30)

LRT projekto „ Šok su žvaigžde “ dalyviams praėjęs šeštadienis buvo ypatingas. Tądien...

Italų meteorologas pateikė du mūsų planetos scenarijus: pasakė, kam ruoštis artimiausiais dešimtmečiais (3)

Kaip veikia Žemės klimatas ir kaip jis matuojamas? Koks bus ateities klimatas? Kaip galime...

Be reikalo nuvertinama grindų danga – ne tik nebrangi, bet ir ekologiška

Linoleumą ėmė kloti ant grindų nuo 1863 m., tad daugeliui jis asocijuojasi su senais pastatais,...