Iki šiol elektrą mums tiekė valstybei priklausantis monopolinis tiekėjas „Ignitis“, Elektros perdavimu užsiėmė bendrovė ESO. Abi jos – valstybės valdomos įmonės. Trumpai tariant, tiek elektros tiekimas, tiek skirstymas buvo vienose rankose, o gyventojai nesuko galvos iš kur, kaip ir kokia elektra pasiekia jų namus.
Liberalizuodama rinką, Europos Sąjunga siekė atskirti elektros tiekimą ir skirstymą dėl dviejų priežasčių: sumažinti energijos kainą skatinant konkurenciją ir gerinti vartotojams siūlomų paslaugų kokybę. Teisės aktais sureguliuotas elektros sektoriaus organizavimas ir veikimas, parengtos taisyklės, kurios nediskriminuotų rinkos žaidėjų ir gintų vartotojų teises. Sureguliuotas elektros energijos perdavimas ir patekimas į vietinę rinką, užtikrinta, kad elektros tiekėjais ir platintojais taptų tik pajėgios šią veiklą vykdyti įmonės.
Šiuo metu Lietuvos mažmeninių vartotojų rinkoje pasirengusios veikti penkios kompanijos. Atrodo, jog vienas iš tikslų – skatinti konkurenciją (nuo kurios visuomet laimi vartotojas), pavyko. Tačiau ar išties ši rinka taps konkurencinga?
Liberalizavimo procese žengiame pirmuosius žingsnius – esu įsitikinęs, kad per ateinančius kelerius metus pamatysime labai daug progreso, naujų produktų bei galimybių vartotojams, kurių šiandien net neįsivaizduojame. Tačiau labai svarbu pažymėti, kad rinka bus dinamiška tik tuo atveju, jei vartotojai bus aktyvūs ir aktyviai domėsis elektros rinkos pokyčiais. Tuomet galėsime džiaugtis šios konkurencijos vaisiais.
Vertinant užsienio šalių patirtį matome, kad tose šalyse, kur gyventojų susidomėjimas elektros tiekimo pokyčiais buvo didesnis, atsirado daug įdomių pasiūlymų ir produktų, konkurencingesnės kainos ir pan. Tuo tarpu šalyse, kuriose didžioji dalis vartotojų liko pas buvusį visuomeninį tiekėją, neretai pastebimas kainų augimas ir inovacijų stoka.
Nepaisant to, kad vartotojai nerimauja dėl vykstančių pokyčių, sektoriaus restruktūrizavimas yra naudingas būtent jiems. Iš tiesų, nuo šiol jie gali pasirinkti tiekėją, kuris geriausiai atitinka jų poreikius: fiksuota ar kintama kainodara, mažiausia kaina rinkoje, „žalia“ elektra, greitas, profesionalus bei kokybiškas klientų aptarnavimas ir pan.
Tačiau tam, kad priimtume teisingą sprendimą, pirmiausia turime suprasti savo vartojimo įpročius. Rinkos liberalizavimo esmė yra ta, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už savo perkamos elektros naudojimą. Palyginimui galėčiau pateikti telekomunikacijų paslaugas – kiekvienas iš mūsų pasirenkame tą mobilaus ryšio ir interneto planą, kuris labiausiai atitinka mūsų poreikius.
Mano nuomone, geriausia, ką šiandien žmogus gali padaryti, tai įsigilinti į savo namų ūkio poreikius. Jei norime būti tvarūs ir išmanūs, turime pradėti galvoti ir apie elektros vartojimo įpročių keitimą, tam pagelbės automatizuota skaitliukų apskaita, pavyzdžiui, esant galimybei, galbūt verta skalbimo mašiną nustatyti, kad ji įsijungtų trečią valandą ryto, nes tuo metu elektros energija biržoje kainuoja pigiau, o elektros prietaisus – paspirtukus, išmaniuosius įrenginius, įkrauti nakties metu.
Dienos metu minimalizuoti išlaidas elektros energijai gali padėti saulės jėgainė, kai jos pagamintą energiją galima vartoti čia ir dabar, o naudojant iš karto jėgainėje pagaminta elektra nieko nekainuoja.
Taigi, nors ir brangstant elektros energijai, rinkos liberalizavimas mums visiems suteikia puikią galimybę sumažinti sąskaitas už elektrą. Tačiau tam teks keisti tam tikrus savo įpročius, o liaudies išmintis byloja, jog įpratimas – antras prigimimas.
Ar pasinaudosime proga optimizuoti elektros energijos vartojimą, ar plačiau atversime piniginę dėl senų įpročių – rinktis mums patiems.
