aA
Nuo š. m. kovo 1 d. įsigalios nemažai reikšmingų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimų. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiami tik keli svarbiausi pakeitimai, susiję su užsieniečių atvykimu, darbu bei gyvenimu Lietuvoje.
Karolis Merkevičius
Karolis Merkevičius
© Asmeninins albumas

Atsisakoma nacionalinių vizų skirstymo į vienkartines ir daugkartines, lieka tik nacionalinės vizos.

Iki šiol įstatyme nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvą tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje.

Taigi užsieniečiui, dėl kurio priimtas sprendimas dėl teisės gyventi Lietuvoje, buvo galima išduoti tik vienkartinę nacionalinę vizą, taip nepagrįstai ribojant užsieniečio teisę atvykus į Lietuvą, tačiau dar neatsiėmus leidimo gyventi, išvykti iš Lietuvos ir vėl į ją sugrįžti nesikreipiant dėl naujos vizos išdavimo. Todėl galiojanti įstatymo nuostata užsieniečiui, kuriam leista gyventi Lietuvoje, nepagrįstai ribojo jo laisvo judėjimo galimybę tol, kol jis atsiima leidimą gyventi. Atsižvelgiant į tai, įsigaliosiančiais pakeitimais yra atsisakoma nacionalinių vizų skirstymo į vienkartinę ir daugkartinę.

Išplečiamas sąrašas atvejų, kada atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

Dabartinės redakcijos įstatyme nustatyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jeigu jis įsidarbina pas darbdavį, kuris buvo baustas už šiame įstatyme nurodytus pažeidimus. Nustatyti atvejai, kai darbdavys, kaip juridinis asmuo, buvo baustas už įstatyme nurodytus pažeidimus, tačiau nenustatyti atvejai, kai už atitinkamus pažeidimus buvo baustas juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Įsigaliosiančiais pakeitimais yra patikslinami, t. y. išplečiami atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ar jį pakeisti pagrindai, numatant, kad užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti ar pakeisti, jei darbdavio, priimančiosios įmonės ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Šio pakeitimo tikslas yra aiškiai nurodyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti bei pakeisti ir tais atvejais, kai juridinio asmens vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo yra baustas už atitinkamus pažeidimus. Analogiškomis nuostatomis yra papildytas ir įstatyme numatytų atvejų sąrašas, kai leidimai laikinai gyventi yra naikinami.

Lengvinama leidimo laikinai gyventi išdavimo tvarka studijas Lietuvoje užbaigusiems užsieniečiams.

Įstatyme šiuo metu nustatyta, kad užsieniečiui, užbaigusiam studijas Lietuvoje, netaikomas darbo patirties reikalavimas ir nereikia Užimtumo tarnybos sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius, jeigu užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Tačiau tokiam užsieniečiui iki šiol yra taikomas reikalavimas įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją, o tai sumažina galimybes iš karto po studijų susirasti darbą.

Atsižvelgiant į tai, įsigaliosiančiuose įstatymo pakeitimuose nustatyta, kad užsieniečiui, užbaigusiam studijas Lietuvoje, nebūtų taikomas ne tik darbo patirties reikalavimas, bet ir reikalavimas įsidarbinti pagal įgytą kvalifikaciją, jeigu užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo.

Papildomos lengvatos dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Atsižvelgiant į tai, kad aukštos profesijos kvalifikacijos darbuotojai yra viena iš prioritetinių darbuotojų grupių, ir siekiant tokiems darbuotojams sudaryti kuo palankesnes sąlygas atvykti dirbti į Lietuvą, įsigaliosiančiuose įstatymo pakeitimuose numatyta, kad Lietuvoje teisėtai esantis užsienietis (pvz., atvykęs su nacionaline viza), pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip ketinantis dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį įstatyme nustatytomis sąlygomis prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu įstatyme nustatytais atvejais tokio sprendimo priimti nereikia, nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytu pagrindu pateikimo.

Įsigaliosiančiuose pakeitimuose taip pat numatyta, kad aukštą profesinę kvalifikaciją turinčiam užsieniečiui reikia kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį tik tuo atveju, jeigu užsienietis tai ketina daryti per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvoje metus. Vėliau tokie užsieniečiai gali keisti darbdavį nesikreipdami į Migracijos departamentą dėl leidimo keisti darbdavį. Be to, įstatymas papildytas nuostata, kad tokiu atveju, kai aukštą profesinę kvalifikaciją turintis užsienietis netenka darbo ir per 3 mėnesius susiranda kitą, jis turi kreiptis į Migracijos departamentą ne dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, kaip buvo iki šiol, o dėl leidimo pakeisti darbdavį. Pastaruoju atveju turimas leidimas laikinai gyventi lieka galioti.

Užsieniečiams, kurie yra startuolių dalyviai, aktualūs pakeitimai.

Dabartinė įstatymo redakcija numato, kad užsienietis, kuris atvyksta užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės (startuolio) įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Šioje nuostatoje nėra suformuluota tiesioginė pareiga užsieniečiui įsteigti įmonę, todėl, siekiant aiškaus reglamentavimo ir atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai, steigdami įmones (startuolius), susiduria su įvairiausiomis kliūtimis (dažniausiai pasitaikančia kliūtimi nurodoma Lietuvos bankų priimamų sprendimų dėl sąskaitos atidarymo trukmė) ir įmonės steigimas užtrunka, įstatymas yra papildytas nauja nuostata, nustatančia pareigą užsieniečiui per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos įsteigti įmonę, o prieš tai minėtą 30 dienų pranešimo terminą pakeisti į 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo įmonės įsteigimo dienos, per kurį reikia informuoti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotą instituciją. Įmonės dažniausiai yra steigiamos kelių užsieniečių, kurie skirtingu metu pradeda migracijos procedūras ir skirtingu laiku gauna leidimus laikinai gyventi, todėl būtina atskirti įmonės steigimą ir kitų įmonės narių (dalyvių) prisijungimą prie įmonės.

Atsižvelgiant į tai, kad užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, gali keletas užsieniečių, kurie leidimus laikinai gyventi gauna skirtingu laiku, naujos redakcijos įstatyme numatyta, kad užsieniečiai, kurie prisijungs prie įsteigtos įmonės vėliau, turėtų tapti tokios įmonės dalyviais per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Šiuo metu užsieniečiui, kuris atvyksta užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas išduodamas vieneriems metams ir gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus, taigi iš viso – 3 metams. Po šio laikotarpio, jeigu užsienietis ir toliau norėtų vykdyti veiklą, užsieniečio įsteigta įmonė nebebūtų vertinama kaip startuolis. Dėl išskirtinio tokių įmonių veiklos ir valdymo pobūdžio startuoliams sudėtinga atitikti bendrus visoms įmonėms keliamus reikalavimus. Tokioms įmonėms būtinos nuolatinės rizikos kapitalo investicijos, kurių kiekviena keičia akcininkų struktūrą, todėl vien dėl šios priežasties startuolis negali atitikti bendrų įstatyme visoms įmonėms keliamų reikalavimų.

Atsižvelgiant į startuolio veiklos ypatumus bei į Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtą startuolio sąvoką (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus), naujos redakcijos įstatyme yra nustatyta galimybė startuoliui pratęsti veiklą dar 2 metams. Naujos redakcijos įstatyme nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi jau buvo pakeistas du kartus, gali būti pakeistas dar 2 metams (bendra suma – iki 5 metų), jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą turės išduoti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.

Po trejų metų startuolio veiklos Lietuvoje sprendžiant, ar pratęsti užsieniečio leidimą laikinai gyventi dar dvejiems metams, tikslinga įvertinti startuolio ekonominį gyvybingumą, kurio pagrindinis rodiklis yra startuolio pritrauktos nustatyto dydžio investicijos. Nurodyti pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas užsieniečiui startuolio veiklą plėtoti 5 metus, per kuriuos startuolis galėtų atrasti pelningą veiklos modelį.

Nustatytas laikotarpis, per kurį užsienietis nuo sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi privalo atvykti atsiimti leidimo laikinai gyventi.

Įstatyme iki pat šiol nebuvo nustatyta, per kokį laikotarpį nuo sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsienietis turi atvykti atsiimti leidimo laikinai gyventi. Taigi, užsienietis leidimą laikinai gyventi galėdavo atsiimti bet kada, net ir praėjus metams nuo sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kai užsieniečio pateikta informacija, susijusi su leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu, jau galėdavo būti nebeaktuali.

Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, įsigaliosiančiuose pakeitimuose nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, jei leidimas laikinai gyventi neatsiimamas per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar keitimo priėmimo dienos.

Nustatytas naujas atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą dirbti pagrindas, kuriuo yra reaguojama į praktikoje pasitaikančias piktnaudžiavimo apraiškas.

Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas ir piktnaudžiavimą, įstatymas nuo š. m. kovo 1 d. bus papildytas dar vienu nauju atsisakymo išduoti leidimą dirbti pagrindu nustatant, kad atsisakoma išduoti leidimą dirbti, jeigu nustatoma, kad darbdavys ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.

Praktikoje yra susiduriama su situacijomis, kai įdarbinamas užsienietis, tačiau jis išleidžiamas nemokamų atostogų, todėl kyla klausimas, ar tikrai tokio užsieniečio įdarbinimas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius. Taip pat susiduriama su situacijomis, kai užsienietis įdarbinamas Lietuvos įmonėje, tačiau jis net neatvykęs į Lietuvą siunčiamas dirbti į kitą užsienio valstybę ir tada negalima nustatyti, kurioje valstybėje mokami socialinio draudimo mokesčiai ir ar šie mokesčiai mokami.

Atkreiptinas dėmesys, kad visų užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kurie yra pateikti iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo, bus baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priimami vadovaujantis iki šių pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Tas pats yra taikytina ir leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius, priėmimo procedūroms, kurios pradėtos iki šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Ilja Laurs. Technologijų sektoriaus rodikliai – po laikinos stagnacijos pasaulis ruošiasi augimui

Aukščiausią tašką per pastaruosius metus pasiekęs vartotojų pasitikėjimo lygio indeksas...

Audrius Granickas. Kaip programėlės pasiekia mūsų kišenes: 5 jų kūrimo etapai

Be išmaniųjų programėlių savo gyvenimo šiandien neįsivaizduoja daugelis – praėjusiais...

Viktorija Katilienė. Pandemijos įtaka: abipusis pasitikėjimas tampa draudimo verslo ašimi

Pandemija įnešė pokyčių į draudikų ir klientų santykius. Apribojus judėjimo galimybes ir...

Natalja Kobzevienė. Biudžetinių įstaigų nuotolinio darbo išlaidų kompensavimas – apie ką nepagalvota? (1)

Darbo kodekso 52 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojas, susitarus su darbdaviu, gali atlikti darbo...

Aušra Maldeikienė. Mažieji, sukruskite, – pelno mokesčio pertvarka jums gali labai brangiai kainuoti! (5)

Sisteminė mokesčių sistemos peržvalga ir galima pertvarka sulaukia daug suinteresuotų grupių...

Top naujienos

Arabų klanams Berlyne darosi nejauku – į jų valdas braunasi „svečiai“ iš Rusijos (74)

Vokietijos sostinėje iškilo gaujų karų grėsmė, nes jau įsitvirtinusias nusikaltėlių...

Po atlaisvinimų veiklą atnaujinusios sanatorijos ir SPA siūlo naujas paslaugas: telefonai netilo viso karantino metu (5)

Po Velykų Lietuvoje atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, darbą atnaujina per karantiną...

Siaubo rytas Aukštaitijos vienkiemyje: ne visi gailėjo 84 metų senutės, kurią išžagino 20-metis (285)

Tai buvo tikrų tikriausias siaubo rytas viename Aukštaitijos vienkiemyje: į 84 metų senolės namus...

Kruviniausią pokario konfliktą patyrusi Europos šalis ištikta paralyžiaus: dar niekada nebuvo taip gėda (46)

Sarajeve COVID-19 pražudė daugiau žmonių nei Bosnijos karas dešimtą dešimtmetį, kurio...

Sekmadienį orai – tiesiog fantastiški, bet ilgai pasidžiaugti šiluma ir vėl nepavyks

Sekmadienio dieną žemo slėgio laukas bus atsitraukęs, todėl galėsime pasidžiaugti gražiais ir...

Vaidas Mikaitis | D+

Traukiniu Mianmare keliavusius lietuvius sutrikdė bendrakeleivis vienuolis – per jį naktį nesumerkėme akių

Po užsitęsusios postsovietinių kraštų temos, buvau nusprendęs pereiti prie egzotiškesnių...

Širdį spaudžiantis vaizdas – pastebėtas laidotuvėse vienos sėdėjusios karalienės žvilgsnis (93)

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II per savo vyro princo Philipo laidotuves, lydėdama...

Nutylėtos JAV plano detalės: į Europą atkeliaus pajėgumai, kurie Kremliui kels ne tik pyktį, bet ir baimę (977)

JAV Vokietijoje papildomai dislokuos 500 karių. Tokia šią savaitę paskelbta žinia galėtų...

Populiariausias lietuvių viešbutis Hurgadoje: kodėl šimtai lietuvių atostogauja būtent šioje vietoje? (63)

Hurgada – jau kelis dešimtmečius pats populiariausias ir lietuvių mėgstamiausias kurortas...

Į laidotuves neatvykusi Meghan Markle vis tiek rado būdą, kaip palikti dalį savęs: atsiuntė itin jautrią dovaną (33)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas išlydėtas...