Taigi, ko reikėtų tikėtis iš naujųjų Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimų?
1. Nustatomi papildomi apribojimai tiekėjams, norintiems sudaryti sutartis su perkančiosiomis organizacijomis (PO), veikiančiomis nacionaliniam saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose arba gynybos srityje. PO suteikiama teisė spręsti, kaip ir kada taikyti su nacionaliniu saugumu siejamus ribojimus tiekėjams ir siūlomoms prekėms, paslaugoms ar darbams.
Įstatymas suteikia galimybę nacionalinio saugumo interesus ginti trimis būdais: (i) ribojant tam tikrose valstybėse įsisteigusių tiekėjų (kurie nėra registruoti ES, NATO ar trečiojoje šalyje, kuri yra pasirašiusi Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl viešųjų pirkimų) galimybę dalyvauti pirkimuose; (ii) numatant galimybę pašalinti iš pirkimų tiekėjus, jeigu PO „turi informacijos“, kad „tiekėjas ir jo pasitelkiami subtiekėjai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“; bei (iii) suteikiant galimybę nacionalinio saugumo reikalavimus nustatyti pirkimų techninėse specifikacijose (PO turi teisę reikalauti, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
Kita vertus, siūlomų ribojimų mastas neturėtų būti siejamas tik su karinių ar kitokių krašto gynybai svarbių prekių tiekimu, nes nacionalinio saugumo interesų kontekste net ir elektros tiekimas ar remonto atlikimas jautrią veiklą vykdančios PO patalpose gali būti laikomi susijusiais su nacionalinio saugumo interesais). Kartu VPĮ numato, kad, atliekant atitikties saugumo interesams vertinimą, pagalbą PO (jos prašymu) gali suteikti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Vertinant šio pakeitimo svarbą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad VPĮ pakeitimai yra taikomi visoms didžiausioms Lietuvos perkančiosioms organizacijoms: visoms energetikos (elektra, šiluma, gamtinės dujos), kelių, geležinkelių ir oro transporto įmonėms, IT ir ryšio paslaugų, televizijos programų transliavimo ir retransliavimo paslaugų teikėjams, finansinio sektoriaus subjektams ir t. t.
2. Supaprastintos pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus taisyklės, siejamos su tiekėjų mokamu darbo užmokesčiu.
Įstatymo projektas patikslina: (i) kad pasiūlyme nurodytas darbo užmokestis turės būti mokamas tik tiems darbuotojams, kurie vykdys pirkimo sutartį ir PO pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis; ir tai, (ii) kad tiek Lietuvos, tiek užsienio tiekėjų atveju darbo užmokesčio mediana bus lyginama su Lietuvos Respublikoje (ne tiekėjo registracijos šalyje) nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu.
Įstatymo projektu kartu siekiama sukurti sistemą, leidžiančią kontroliuoti atitiktį šiam pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijui. Iki sutarties vykdymo pradžios tiekėjai turės pateikti PO sutartį vykdysiančių darbuotojų sąrašą ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą.
Sutarties vykdymo metu tiekėjai turės informuoti PO apie visus sąrašo bei mokamo atlyginimo pakeitimus. Tuo atveju, jeigu tiekėjas vengs vykdyti savo įsipareigojimus (pažeidimai bus dideli arba nuolatiniai), perkančiosios organizacijos sprendimu toks tiekėjas galės būti įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip apribojant jam galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 3 metų laikotarpiui.
3. Konfidencialios informacijos apsauga. Asmens duomenys (pavyzdžiui, asmens kvalifikacija) negalės būti laikoma konfidencialia informacija tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui ginant jo teisėtus interesus. Taip pat kartu atsiranda naujas draudimas konfidencialia laikyti informaciją, kuri pažeistų pareigą viešinti sutartis.
4. Tiekėjai galės teikti PO tik elektronines sąskaitas. Šiuo atžvilgiu tiekėjai galės pasirinkti: ar teikti ES Direktyvos 2014/55 reikalavimus atitinkančias elektronines sąskaitas, ar teikti kito formato elektronines sąskaitas, pasinaudojant jau veikiančia VĮ Registrų centro administruojama informacine sistema „E. sąskaita“. Tikimasi, kad būsimas pakeitimas palengvins sąskaitų pateikimą apskritai ir ypatingai palengvins užsienio tiekėjų dalyvavimą pirkimuose. Naujoji tvarka bus taikoma tik naujai po VPĮ pakeitimų įsigaliojimo sudaromoms sutartims. Kaip ir anksčiau, pareiga teikti elektronines sąskaitas negalios žodžiu (mažos vertės) sudaromoms sutartims.
5. Į rinkos konsultacijas galės būti įtraukiama visuomenė. Iki šiol VPĮ leido įtraukti į rinkos konsultacijas ribotą sąrašą subjektų: rinkos dalyvius, institucijas ar nepriklausomus ekspertus. Pakeitimai sudarys galimybę į rinkos konsultacijas įtraukti bet kuriuos visuomenės atstovus, nekeliant jokių specialiųjų reikalavimų tokių atstovų kvalifikacijai, patirčiai ar užimamoms pareigoms. Didesnis atsivėrimas visuomenei turėtų padidinti rinkos konsultacijų, o kartu ir viešųjų pirkimų kokybę.
6. Atsiranda pareiga atskirti statinio darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimus. VPĮ pakeitimai nustato pareigą pirkti statybos darbus ir statinio projektavimo paslaugas atskirais pirkimais. Kita vertus, pakeitimais nėra draudžiama sujungti darbų ir projektavimo pirkimų, jeigu tam iš tiesų egzistuoja objektyvios priežastys. PO sujungti pirkimus gali, pavyzdžiui, pateikusi racionalų pagrindimą, kad pirkimų atskyrimas sumažintų konkurenciją, sutarties vykdymas taptų brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, PO kiltų pareiga koordinuoti skirtingų tiekėjų darbą, o tai keltų netinkamo sutarties įgyvendinimo riziką.
Numatomas reguliavimas nėra visiškai naujas, jis atspindi jau šiuo metu galiojančią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendime, priimtame byloje Nr. e2A-832-302/2018 „LitCon“ v. „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“, minimas reikalavimas atskirti statybos ir projektavimo pirkimus arba pateikti adekvatų pagrindimą, kodėl šie pirkimai yra sujungiami).
7. PO suteikiama galimybė priimti pasiūlymus, kurių kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, užfiksuotas parengiamuosiuose pirkimo dokumentuose. Šiuo atžvilgiu paliekami tik du ribojimai: (i) maksimali pirkimo kaina neturi būti numatyta pirkimo dokumentuose; (ii) PO gali pagrįsti tokios kainos priimtinumą ir racionalumą. Pakeitimas yra ypatingai aktualūs sudėtingų pirkimų atveju, kai rinkos kainos tiksliai numatyti nėra įmanoma.
8. PO suteikiama galimybė įsigyti įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamas nematerialaus pobūdžio paslaugas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Šis VPĮ pakeitimas pašalina praktikoje neretai egzistavusį neaiškumą, ar supaprastintų pirkimų atveju neskelbiamų derybų būdu įstaiga turi teisę įsigyti jos kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamas paslaugas, ar ši teisė yra suteikta išimtinai tik valstybės institucijoms. Įstatymo pakeitimu eliminavus šį neaiškumą, įstaigos taip pat turės teisę laisvai naudotis joms teisės aktuose įtvirtinta teise įsigyti tokio pobūdžio paslaugas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu.
9. Išplečiama galimybė PO įsigyti prekes, gaminamas ar naudojamas mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Visgi tokių prekių įsigijimas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu bus galimas, tik tenkinus papildomą specialią sąlygą – PO privalės įsitikinti, kad norimo rezultato negalima pasiekti, naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius.
10. Suteikiama teisė pirkimo sutartį, vykdant neskelbiamas derybas, sudaryti žodžiu. Šiuo VPĮ pakeitimu PO suteikiama teisė sudaryti pirkimo sutartį žodžiu, kai neskelbiamų derybų būdu vykdomi supaprastinti pirkimai ar vykdomi VPĮ 2 priede išvardintų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautiniai pirkimai (pavyzdžiui, viešbučių paslaugos). Reikėtų priminti, kad šiuo metu galiojanti VPĮ redakcija leidžia PO žodžiu sudaryti pirkimo sutartis tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė nei 3 000 Eur (ar kitais specialiuose aprašuose numatytais išskirtiniais atvejais).
11. Maksimalus sutarties galiojimo laikotarpis bus skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo, o ne nuo jos sudarymo momento. Šiuo metu galiojančio VPĮ redakcija numato, kad pirkimo sutartyje nustatomas 3 metų maksimalus sutarties galiojimo terminas skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Praktikoje toks reguliavimas buvo neparankus PO tais atvejais, kai pirkimo sutarties sudarymo ir sutarties įsigaliojimo momentai nesutampa (pavyzdžiui, sudarant licencines sutartis).
Naujasis VPĮ reglamentavimas siekia išspręsti šią praktinę problemą. Kita vertus, vykdydamos pirkimus, PO turės užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų teikimo terminai būtų skaičiuojami nuo vieno momento visiems tiekėjams, t. y. kad atskiriems tiekėjams nebūtų suteiktas pranašumas dėl prekių, paslaugų ar darbų atlikimo terminų, individualiai susiderinant su PO vėlesnį sutarties įsigaliojimo momentą.
12. Įstatymas patikslina, kokie atvejai priskiriami tiekėjo reorganizavimui, leidžiančiam pakeisti sudarytą pirkimo sutartį. Anksčiau galiojusi VPĮ redakcija numatė, kad sutartis gali būti keičiama dėl vykdomos tiekėjo reorganizacijos. Tokia įstatymo formuluotė praktikoje kėlė neaiškumų dėl to, ar kituose teisės aktuose įtvirtinti tiekėjo reorganizavimo būdai (pavyzdžiui, jungimas, skaidymas bei atskyrimas) yra laikytini reorganizavimo būdais, kuriuos atlikus, pirkimo (preliminarioji) sutartis gali būti keičiama, neatliekant naujos pirkimo procedūros. Naujieji VPĮ pakeitimai išsprendžia šį neaiškumą, nes nurodoma, kad reorganizavimas taip pat apima jungimo, skaitymo ar atskyrimo procedūras.
13. Į nepatikimų tiekėjų sąrašą – dėl PO sprendimo. Dabartinėje VPĮ redakcijoje numatyti du pagrindai tiekėją įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą: (i) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba (ii) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas PO reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
VPĮ pakeitimu siūlomas dar vienas pagrindas – tiekėjas yra įtraukiamas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, jeigu buvo priimtas PO sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją.
Remdamasi VPĮ pakeitimo projekte siūlomu pagrindu, PO galės tai padaryti, nenutraukdama pirkimo sutarties, ir tam pakaks priimti sprendimą, konstatuojantį apie didelius ar nuolatinius pirkimo sutarties pažeidimus, bei pritaikyti pirkimo sutartyje numatytas sankcijas.
