aA
Seime pabiro naujų laisvadienių siūlymai – lapkričio 2-ąją (Vėlines) Seimas žada paskelbti jau šešiolikta šventine diena. Kiti Seimo nariai dar dosnesni (žinoma, ne savo sąskaita) – siūlo kiekvieną mėnesį po apmokamą laisvą dieną skirti žmonėms, turintiems vyresnius kaip 70 metų tėvus.
Karolina Mickutė
© Asmeninio albumo nuotr.

Ką reikštų visuotinai privalomi nauji laisvadieniai? Pirmiausia, didesnius darbovietės kaštus, kuriuos ji turėtų vienaip ar kitaip kompensuoti. Tikėtina, kad tai būtų daroma keliant prekių ar paslaugų kainas, mažinant darbo etatus ar kitomis priemonėmis, kurių nė vienas nenorėtų. Taip pat vienam darbuotojui suteikiama laisva diena greičiausiai reiškia, kad kažkas darbovietėje jį turės pakeisti. Tokiu atveju padidėtų kitų darbuotojų darbo krūvis, o darbdavys turėtų sumokėti ne tik už vieno darbuotojo laisvą dieną, bet ir už kito padidėjusį darbo krūvį.

Be to, kiekviena apmokama laisva diena reikalauja ir daugiau valstybės lėšų mokėti atlyginimus iš biudžeto finansuojamiems darbuotojams. Vyriausybė pažymėjo, kad lapkričio 2-ąją paskelbus nedarbo diena, įplaukos į valstybės biudžetą sumažėtų, valstybei, t. y. mokesčių mokėtojams, tai kainuotų bent 40 mln. eurų, kuriuos tektų kompensuoti kitomis iš mokesčių surinktomis lėšomis.

Dar daugiau, išaugę darbo vietos kaštai paveiks ekonomiką ir ilguoju laikotarpiu atsisuks prieš pačius dirbančiuosius. Įstatymu numačius draudimą dirbti tam tikrą dieną, pavyzdžiui, lapkričio 2-ą, tai brangins darbo vietą. Darbuotojams, kuriems pagal darbo grafiką reikia dirbti šventės dieną, darbdaviai turėtų mokėti dvigubą atlyginimą.

Tokiais atvejais norėdami optimizuoti savo kaštus darbdaviai būtų priversti keisti ir žmogiškąjį kapitalą mažindami darbo vietas, nesamdydami naujų darbuotojų. Be to, išeiginių dienų kaina yra toli gražu ne tik prarastas darbuotojo darbas, bet ir sutrikęs darbo ritmas. Tai atsilieptų paslaugų ir prekybos įmonėms, logistikai.

Ekonomikos augimui lėtėjant būtų ypač nenaudinga verslą spausti į kampą. Įmonės, kurios verčiasi sunkiau, yra mažos, veikia regionuose, gali tiesiog neatlaikyti tokio valdžios ruošiamo kokteilio – dėl papildomų laisvų dienų išaugusių darbo vietos kaštų, beatodairiškai keliamos minimalios algos ir kitų populistinių sprendimų.

Ką reikštų visuotinai privalomi nauji laisvadieniai? Pirmiausia, didesnius darbovietės kaštus, kuriuos ji turėtų vienaip ar kitaip kompensuoti. Tikėtina, kad tai būtų daroma keliant prekių ar paslaugų kainas, mažinant darbo etatus ar kitomis priemonėmis, kurių nė vienas nenorėtų.
Karolina Mickutė


Siekiant ilgalaikio Lietuvos ekonomikos augimo svarbus ir tarptautinis kontekstas. Jau dabar Lietuva, skaičiuojant su mamadieniais, švenčių dienomis turi bene daugiausiai darbdavio apmokamų laisvadienių.

Pavyzdžiui, vien švenčių dienų turime 15, tai daugiau negu ES valstybių vidurkis – 12. Dar daugiau laisvadienių įteisinimas mažins Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams, kurių pritraukimas yra vienas prioritetų, siekiant turėti kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų ir didinti valstybės konkurencingumą.

Situacija darbo rinkoje diktuoja galimus sprendimus. Užimtumo tarnybos duomenimis Lietuvoje trūksta darbo jėgos, taigi darbuotojų derybinės galios didėja, taip pat didėja ir darbdavių konkurencija dėl darbuotojų.

Statistikos departamento duomenimis, gegužę laisvų darbo vietų buvo įregistruota pusantro karto daugiau nei besiregistruojančių darbo ieškančių asmenų. Konkuruodami dėl trūkstamų darbuotojų darbdaviai yra skatinami siūlyti kiekvienam darbuotojui palankesnes sąlygas, kad juos pritrauktų. Tai gali būti ne tik asmeninis kavos aparatas, bet ir sutrumpintos darbo dienos arba kelios papildomos laisvos dienos vietoje politikų siūlomos vienos.

Deja, valdžia šių argumentų negirdi ir Darbo kodeksas vis labiau panašėja į poilsio dienų kalendorių ir vertybių katalogą, nors jo funkcija – visiškai ne tokia. Kad ir kaip stengtumeisi, neįmanoma čia įtraukti visų gyvenimiškų situacijų. Visų situacijos skirtingos ir reikalauja skirtingų sprendimo būdų.

Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo įsipareigojimus šeimai, pavyzdžiui, prižiūrėti vaikus, teikti pagalbą šeimos nariams ir pan. Praktiškai tai reiškia, kad darbuotojo prašymą darbdavys turi įvertinti ir pateikti motyvuotą atsakymą.

Darbo ir asmeninio gyvenimo interesai gali būti derinami susitariant dėl lankstaus darbo grafiko, darbo per atstumą, sutrumpintos darbo savaitės ir kt. Taigi jau esamo reguliavimo užtektų norint darbo santykius pritaikyti prie individualių darbuotojų poreikių.

Jei problema ta, kad darbuotojai nežino, kokias teises jie turi, kaip ir ko gali prašyti ar net reikalauti darbdavio, šią problemą ir reikia spręsti. Valdžia, stengdamasi visus gyvenimo atvejus išspręsti už darbuotoją, neleidžia formuotis dialogui tarp darbuotojo ir darbdavio. Ir tuo ne stiprina, o silpnina darbuotojo poziciją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.0000

Vaidotas Dauskurdas. Kai už sveikatos pasitikrinimą mokamas vidutinis darbo užmokestis

Absoliuti dauguma buhalterių žino, kad darbuotojų darbo apmokėjimo klausimus reglamentuoja...

Nerijus Mačiulis. Kaip išlyginti pajamų nelygybę? (39)

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti...

Bronius Miežutavičius. Skęstantis miestas – problemos tik gilės (4)

Portalo skaitomumas muša rekordus, kai iš dangaus drioksteli lietus ir Geležinio Vilko...

Robertas Dargis. Vėl tik lopus dėliojame (22)

Viena rinkimų banga praėjo, ir jau prasidėjo pasirengimas kitų metų rinkimams. Rinkiminius 2020...

Gintarė Taluntytė. Verslui suteikta daugiau galių užtikrinant veiksmingą direktyvų įgyvendinimą (1)

Liepos 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė ilgai lauktą sprendimą byloje...

Top naujienos

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (458)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (468)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Kaune gimė rekordinio svorio berniukas: patyrę medikai neprisimena tokio atvejo (48)

Praėjusį savaitgalį Kaune, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimė 6060 g sveriantis, 56 cm...

Po įspėjamųjų Korėjos šūvių – atsakas: Rusija ir Kinija paskelbė apie pirmą bendrą patruliavimo misiją papildyta 9.38 (161)

Kinija trečiadienį pareiškė, kad jos pirma bendra oro patruliavimo misija su Rusija nebuvo...

Rezonansinėje byloje – naujas epizodas, susijęs su „kontrabandos karaliumi“ papildyta (10)

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad perduoda į teismą rezonansinės teisėjų...

Jei jaučiate nuolatinį nuovargį ir neturite energijos, verta sunerimti: papasakojo, kur slypi priežastis

Išsekę, nusivylę ir abejingi – beveik pusė Lietuvos dirbančiųjų jaučiasi perdegę darbe....

Marcas Gasolis nebeslepia: aš norėjau likti „Grizzlies“ – ačiū Dievui, jie mane ignoravo (9)

Į Europą ruoštis pasaulio čempionatui su Ispanijos rinktine sugrįžęs NBA čempionas Marcas...

85 metų močiučių nuotykiai Palangoje: daužydamos į kriaušes išliejo nervus

Jei galvojate, kad Palangoje pramogauti mėgsta tik jaunuoliai, labai klystate. Buvusi estrados...

Palioniui – parama iš netikėtos pusės (18)

Socialdarbiečių kandidatas į žemės ūkio ministrus sulaukė paramos iš anksčiau šias pareigas...

Cemento kompanijas kamuoja 33 trilijonų dolerių galvos skausmas (25)

Didžiausi pasaulyje cemento gamintojai jaučia spaudimą iš aplinkosaugos grupių, reguliuotojų...