aA
Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams tai – darbo sezonas. Paklauskite antrakursio, kur jis dės šitiek laisvo laiko per vasaros atostogas. Ir jis kilstelės antakį: „Dirbsiu“. Kadangi studentai mėgsta derinti darbą su laisvalaikiu, jie ieškotų netipinių sprendimų – pasirinktų terminuotą, nuotolinio darbo ar darbo pagal poreikį sutartį.
Karolina Mickutė
Karolina Mickutė
© Asmeninio albumo nuotr.

Studentai yra ne vienintelė darbo rinkos dalyvių grupė, kuriai idealiai tiktų nestandartinės įdarbinimo formos. Netipinėmis sutartimis galėtų naudotis visi, kurie nori derinti gyvenimo būdą su darbu, pavyzdžiui, vieniši tėvai, auginantys vaikus ir negalintys visą dieną dirbti biure, tie, kurie gyvena toli nuo miesto. Be to, ne visi darbuotojai yra suinteresuoti dirbti tik pas vieną darbdavį: kai kuriems vertybė dirbti pas kelis darbdavius trumpais periodais, įgyti įvairių įgūdžių per konkrečius projektus ir neprisirišti prie vienos darbo vietos. Netipinės sutartys suteiktų didesnę pasirinkimo laisvę kiekvienam žmogui – jis galėtų apsispręsti, ko jam iš tikrųjų reikia.

Gaila, bet Lietuvoje nestandartinės įdarbinimo formos nėra pakankamai išnaudojamos. Štai pernai pagal terminuotas darbo sutartis buvo priimta vos 1,6 proc. darbuotojų. Pavyzdžiui, Lenkijoje pagal terminuotas darbo sutartis dirba daugiau negu kas ketvirtas gyventojas, Nyderlanduose – kas penktas, Vokietijoje – kas dešimtas. EBPO šalių vidurkis – 11 procentų.

Praėjusiais metais atnaujintas Lietuvos Darbo kodeksas (DK) leido lankstesnes įdarbinimo sąlygas ir numatė platesnį spektrą alternatyvių darbo sutarčių. Visgi ne visos lanksčios įdarbinimo formos Lietuvoje yra galimos, o skaičiai rodo, kad išnaudojamos ne visos turimos galimybės.

Vienas akivaizdžių teisinės Lietuvos sistemos sukurtų barjerų laikinam įdarbinimui – per didelis terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams reguliavimas. Nors Darbo kodeksas ir numato tokių sutarčių sudarymą nuolatinio pobūdžio darbams, jame iš karto įrašytas ir apribojimas: vienas darbdavys pagal terminuotą darbo sutartį negali įdarbinti daugiau kaip 20 proc. visų darbuotojų. Reiškia, jei esate 9 žmonių startuolis ar smulki įmonė, t. y. tie, kam labiausiai ir reikia lankstumo, naujoviškomis darbo sutartimis jūs net negalite pasinaudoti, nes esate per maži.

Panašu, kad Lietuva yra „unikali“ tokiu apribojimu – nė vienoje mūsų kaimynių tokio barjero nėra. Tyrimai rodo, kad terminuotų darbo sutarčių neturėtų būti kratomasi, nes tinkamas jų taikymas gali sukelti daugiau teigiamų negu neigiamų padarinių tiek darbuotojams ir darbdaviams, tiek valstybės ekonomikai.

Dar daugiau, nors naujas DK „giriasi“ naujomis ir moderniomis darbo sutartimis (pavyzdžiui, projektinio darbo sutartis), jos apribotos dar labiau – su naujai priimamu darbuotoju tokia sutartis gali būti sudaroma tik dvejiems metams. O viena lanksčiausių užimtumo formų, kuri plačiai taikoma Europoje – darbo pagal poreikį sutartis arba „nulio valandų“ darbo sutartis, pagal Kodeksą išvis nėra galima. Susidaro paradoksali situacija. Viena vertus, nauji, modernūs darbo santykiai naujajame DK kaip ir yra, kita vertus – jie smarkiai apriboti.

EBPO ekspertai teigia, kad platesnis terminuotų darbo sutarčių naudojimas leidžia verslui greitai ir efektyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir taip padidinti įmonės produktyvumą. Pavyzdžiui, išaugus įmonės darbų poreikiui, įmonei pradėjus vykdyti naują veiklą, vienkartiniams darbams ar projektams, taip pat užduotims, kurioms reikalingos specifinės žinios, kitokios kvalifikacijos bei įgūdžių specialistų. Tokios natūraliai rinkoje susiformavusios aplinkybės yra naudingos ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Jei darbdaviui staiga prireikia specialistų, potencialiam darbuotojui tai suteikia daugiau derybinių galių gauti norimą atlygį. Beje, klaidinga manyti, kad terminuotos darbo sutartys užtikrina tik minimalų atlygį.

Gali būti ir tokių atvejų, kai savamoksliai, persikvalifikavę ar ką tik mokslus baigę specialistai yra nesamdomi dėl pernelyg mažos darbo patirties tam tikroje srityje, juk darbo pokalbio metu ne visos kompetencijos yra tinkamai atskleidžiamos. Todėl tiek darbuotojams, tiek darbdaviams laike apibrėžtos sutartys galėtų būti puikus būdas patikrinti vieniems kitus.

Labai dažnai Lietuvoje darbdaviui paklausus: „Kada galite pradėti dirbti?“, pasigirsta atsakymas: „Dabar“. Po trumpo juoko stoja nejauki tyla, nes visi supranta, kad tai nėra taip paprasta. Pagal mūsų šalies Darbo kodeksą, prieš pradedant darbą yra būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį ir apie naują darbuotoją pranešti atsakingoms institucijoms. Ir tai yra dar vienas iš apribojimų, stabdančių lankstesnį įdarbinimą. Štai Danijoje ar Šveicarijoje žodinė darbo sutartis yra pakankama ir teisiškai įpareigojanti priežastis pradėti darbą tuoj pat. Kai kurie darbdaviai nurodo konkretų terminą, kad spėtų pranešti atsakingoms institucijoms apie naujus darbuotojus, tačiau siekiant pagrindinio tikslo – užsidirbti – darbuotojai gali pradėti dirbti, kai tik atsilaisvina vieta.

Kaip darbo rinką pritaikyti žmonėms, kurie nenori dirbti 8 valandas per dieną 5 dienas per savaitę, yra ne tik teorinis klausimas. Nerimą kelia, kad net dabar, ekonominio augimo laikais, nedirbančių žmonių skaičius viršija 140 tūkst. ir jau pora metų nemažėja ar net auga. Struktūrinis nedarbas taip pat išlieka itin didelis lyginant su Europos vidurkiu, todėl reikėtų mąstyti, ką dar būtų galima padaryti, kokio barjero reikėtų atsisakyti, kad situacija nepaaštrėtų ir Lietuvos darbo rinka atsigautų. Ir netipinės darbo sutartys gali būti tas įrankis, kuris į darbo rinką pritrauktų tuos, kurie pageidauja lankstesnio darbo.

Tiesą pasakius, net ir darbo sutarčių skirstymas į „tipines“ ir „netipines“ yra šiek tiek atgyvenęs. Jei jau sutariame, kad praėjo tie laikai, kai vienoje įmonėje žmonės dirbo iki pensijos. Jei jau kalbame apie mokymąsi visą gyvenimą. Jei sutinkame, kad darbo vietą ar net profesiją gyvenime teks keisti gal net ne kartą, tai gal verta pripažinti, kad visos populiariai vadinamos „netipinėmis“ sutartys – terminuotos, nuotolinio darbo, projektinio darbo, „nulio valandų“ – nusipelnė pagaliau vadintis „normaliomis“, įprastomis sutartimis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dalius Misiūnas. Valdžios lyderystės beieškant: kiek realu to tikėtis? (8)

Stebint reakcijas į valstybės veiksmus kovojant su COVID-19 , nesunku daryti išvadą, kad...

Tadas Povilauskas. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų apsivertė aukštyn kojomis (10)

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje prasidėjus karantinui smarkiai...

Dalius Gedvilas. Kokių priemonių imasi kitos valstybės, siekdamos padėti darbo rinkai? (11)

Kasdien tikimės sulaukti optimistinių žinių, kurios praneštų, jog pandemijos plitimas jau...

Edita Maslauskaitė. Seimui krizė jau baigėsi? (4)

Keletą posėdžių skyręs priimti skubius sprendimus dėl pandemijos sukeltos ekonominės krizės,...

Nerijus Mačiulis. Kada ir kaip užbaigti karantiną? (89)

Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai...

Top naujienos

Apsisprendimo metas: kaip geležinius karantino gniaužtus atlaisvina kitos šalys (25)

Panašu, kad griežtos karantino sąlygos Lietuvoje bus dar sugriežtintos Velykų savaitgalį ir pats...

Ekonomistas išanalizavo, kaip karantino laikosi Baltijos šalys: Lietuva išsiskiria (160)

Ekonomistas išanalizavęs „Google“ paviešintus gyventojų mobilumo duomenis padarė išvadą,...

Pažiūrėkite į savo majonezo indelio etiketę: mokslų daktarė paaiškino, kas ten parašyta (18)

Majonezas yra vienas populiariausių padažų visame pasaulyje. Toks, kokį mes šiandien žinome,...

Paskelbė naujus užsikrėtusių koronavirusu maršrutus: lankėsi parduotuvėje, vairavo ir tarpmiestinį autobusą (8)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) paskelbė ir atnaujino užsikrėtusiųjų...

Prezidento Gitano Nausėdos tėčiui atlikta širdies operacija (115)

Prezidento Gitano Nausėdos tėvui Antanui Nausėdai Kauno klinikose antradienį buvo atlikta...

Turkijoje gyvenantis Sirijos kurdas Ali apie pabėgimą iš tėvynės: tegul žmonės sužino viską iš pirmų lūpų (17)

Praeitų metų du rudens mėnesius praleidau Gaziantepe (Turkijoje), kur vietinį jaunimą mokiau...

Improvizacijų šou „Gero juoko dozė“. Dramatiška Amerikos bardo M. Nedzinsko mirtis Anykščiuose

Daugiau ištraukų rasite teatro „ Kitas kampas “ „Youtube“ paskyroje Kitas kampas....

Paaiškėjo, kokias subsidijas už prastovas gaus darbdaviai: Seimas patvirtino naująją mokėjimo tvarką (151)

Antradienį Seimas galutinai apsisprendė ir kaip atrodys subsidijos darbo vietas išlaikantiems...

Vokietijoje sunkūs ligoniai nuo koronaviruso bus gydomi eksperimentiniu preparatu (17)

Vokietijoje koronavirusu užsikrėtę sunkios būklės pacientai ateityje galės gauti...

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – mokytojus į neviltį varančios rekomendacijos: kai kurie gavo raštus eiti priverstinių atostogų (156)

Nuotolinio ugdymo rėmai nelabai tinka ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – šitaip nusprendė Lietuvos...

|Maža didelių žinių kaina