aA
Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams tai – darbo sezonas. Paklauskite antrakursio, kur jis dės šitiek laisvo laiko per vasaros atostogas. Ir jis kilstelės antakį: „Dirbsiu“. Kadangi studentai mėgsta derinti darbą su laisvalaikiu, jie ieškotų netipinių sprendimų – pasirinktų terminuotą, nuotolinio darbo ar darbo pagal poreikį sutartį.
Karolina Mickutė
© Asmeninio albumo nuotr.

Studentai yra ne vienintelė darbo rinkos dalyvių grupė, kuriai idealiai tiktų nestandartinės įdarbinimo formos. Netipinėmis sutartimis galėtų naudotis visi, kurie nori derinti gyvenimo būdą su darbu, pavyzdžiui, vieniši tėvai, auginantys vaikus ir negalintys visą dieną dirbti biure, tie, kurie gyvena toli nuo miesto. Be to, ne visi darbuotojai yra suinteresuoti dirbti tik pas vieną darbdavį: kai kuriems vertybė dirbti pas kelis darbdavius trumpais periodais, įgyti įvairių įgūdžių per konkrečius projektus ir neprisirišti prie vienos darbo vietos. Netipinės sutartys suteiktų didesnę pasirinkimo laisvę kiekvienam žmogui – jis galėtų apsispręsti, ko jam iš tikrųjų reikia.

Gaila, bet Lietuvoje nestandartinės įdarbinimo formos nėra pakankamai išnaudojamos. Štai pernai pagal terminuotas darbo sutartis buvo priimta vos 1,6 proc. darbuotojų. Pavyzdžiui, Lenkijoje pagal terminuotas darbo sutartis dirba daugiau negu kas ketvirtas gyventojas, Nyderlanduose – kas penktas, Vokietijoje – kas dešimtas. EBPO šalių vidurkis – 11 procentų.

Praėjusiais metais atnaujintas Lietuvos Darbo kodeksas (DK) leido lankstesnes įdarbinimo sąlygas ir numatė platesnį spektrą alternatyvių darbo sutarčių. Visgi ne visos lanksčios įdarbinimo formos Lietuvoje yra galimos, o skaičiai rodo, kad išnaudojamos ne visos turimos galimybės.

Vienas akivaizdžių teisinės Lietuvos sistemos sukurtų barjerų laikinam įdarbinimui – per didelis terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams reguliavimas. Nors Darbo kodeksas ir numato tokių sutarčių sudarymą nuolatinio pobūdžio darbams, jame iš karto įrašytas ir apribojimas: vienas darbdavys pagal terminuotą darbo sutartį negali įdarbinti daugiau kaip 20 proc. visų darbuotojų. Reiškia, jei esate 9 žmonių startuolis ar smulki įmonė, t. y. tie, kam labiausiai ir reikia lankstumo, naujoviškomis darbo sutartimis jūs net negalite pasinaudoti, nes esate per maži.

Panašu, kad Lietuva yra „unikali“ tokiu apribojimu – nė vienoje mūsų kaimynių tokio barjero nėra. Tyrimai rodo, kad terminuotų darbo sutarčių neturėtų būti kratomasi, nes tinkamas jų taikymas gali sukelti daugiau teigiamų negu neigiamų padarinių tiek darbuotojams ir darbdaviams, tiek valstybės ekonomikai.

Dar daugiau, nors naujas DK „giriasi“ naujomis ir moderniomis darbo sutartimis (pavyzdžiui, projektinio darbo sutartis), jos apribotos dar labiau – su naujai priimamu darbuotoju tokia sutartis gali būti sudaroma tik dvejiems metams. O viena lanksčiausių užimtumo formų, kuri plačiai taikoma Europoje – darbo pagal poreikį sutartis arba „nulio valandų“ darbo sutartis, pagal Kodeksą išvis nėra galima. Susidaro paradoksali situacija. Viena vertus, nauji, modernūs darbo santykiai naujajame DK kaip ir yra, kita vertus – jie smarkiai apriboti.

EBPO ekspertai teigia, kad platesnis terminuotų darbo sutarčių naudojimas leidžia verslui greitai ir efektyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir taip padidinti įmonės produktyvumą. Pavyzdžiui, išaugus įmonės darbų poreikiui, įmonei pradėjus vykdyti naują veiklą, vienkartiniams darbams ar projektams, taip pat užduotims, kurioms reikalingos specifinės žinios, kitokios kvalifikacijos bei įgūdžių specialistų. Tokios natūraliai rinkoje susiformavusios aplinkybės yra naudingos ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Jei darbdaviui staiga prireikia specialistų, potencialiam darbuotojui tai suteikia daugiau derybinių galių gauti norimą atlygį. Beje, klaidinga manyti, kad terminuotos darbo sutartys užtikrina tik minimalų atlygį.

Gali būti ir tokių atvejų, kai savamoksliai, persikvalifikavę ar ką tik mokslus baigę specialistai yra nesamdomi dėl pernelyg mažos darbo patirties tam tikroje srityje, juk darbo pokalbio metu ne visos kompetencijos yra tinkamai atskleidžiamos. Todėl tiek darbuotojams, tiek darbdaviams laike apibrėžtos sutartys galėtų būti puikus būdas patikrinti vieniems kitus.

Labai dažnai Lietuvoje darbdaviui paklausus: „Kada galite pradėti dirbti?“, pasigirsta atsakymas: „Dabar“. Po trumpo juoko stoja nejauki tyla, nes visi supranta, kad tai nėra taip paprasta. Pagal mūsų šalies Darbo kodeksą, prieš pradedant darbą yra būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį ir apie naują darbuotoją pranešti atsakingoms institucijoms. Ir tai yra dar vienas iš apribojimų, stabdančių lankstesnį įdarbinimą. Štai Danijoje ar Šveicarijoje žodinė darbo sutartis yra pakankama ir teisiškai įpareigojanti priežastis pradėti darbą tuoj pat. Kai kurie darbdaviai nurodo konkretų terminą, kad spėtų pranešti atsakingoms institucijoms apie naujus darbuotojus, tačiau siekiant pagrindinio tikslo – užsidirbti – darbuotojai gali pradėti dirbti, kai tik atsilaisvina vieta.

Kaip darbo rinką pritaikyti žmonėms, kurie nenori dirbti 8 valandas per dieną 5 dienas per savaitę, yra ne tik teorinis klausimas. Nerimą kelia, kad net dabar, ekonominio augimo laikais, nedirbančių žmonių skaičius viršija 140 tūkst. ir jau pora metų nemažėja ar net auga. Struktūrinis nedarbas taip pat išlieka itin didelis lyginant su Europos vidurkiu, todėl reikėtų mąstyti, ką dar būtų galima padaryti, kokio barjero reikėtų atsisakyti, kad situacija nepaaštrėtų ir Lietuvos darbo rinka atsigautų. Ir netipinės darbo sutartys gali būti tas įrankis, kuris į darbo rinką pritrauktų tuos, kurie pageidauja lankstesnio darbo.

Tiesą pasakius, net ir darbo sutarčių skirstymas į „tipines“ ir „netipines“ yra šiek tiek atgyvenęs. Jei jau sutariame, kad praėjo tie laikai, kai vienoje įmonėje žmonės dirbo iki pensijos. Jei jau kalbame apie mokymąsi visą gyvenimą. Jei sutinkame, kad darbo vietą ar net profesiją gyvenime teks keisti gal net ne kartą, tai gal verta pripažinti, kad visos populiariai vadinamos „netipinėmis“ sutartys – terminuotos, nuotolinio darbo, projektinio darbo, „nulio valandų“ – nusipelnė pagaliau vadintis „normaliomis“, įprastomis sutartimis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Petras Navikas. Kodėl ekonomikos elitiniai analitikai nutyli?.. (20)

Eiliniam žmogui ne tiek svarbu, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrojo vidaus produkto ( BVP ), o kiek...

Marius Dubnikovas. Lietuvoje sparčiai auga stipraus alkoholio pardavimai (9)

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė alkoholio pardavimo duomenis už 9 šių metų...

Jūratė Cvilikienė. Elektroniniai kišenpinigiai vaikams: nuo ko pradėti? (3)

Lietuvos mokyklos žingsnis po žingsnio skaitmenizuojasi. Kai kurios mokyklos jau suteikia galimybę...

Gaižutis: dar vienas Aplinkos ministerijos žingsnis link nepamatuotų draudimų valstybės (19)

Praėjusį penktadienį Aplinkos ministerija paskelbė įvedanti naujus apribojimus ūkinei veiklai...

Ramunė Šabanienė. Skaitmeninė Lietuva: idealistinės svajonės ar ambicingas tikslas?

Jeigu žvilgtelėtume į Europos Sąjungos skaitmeninimo statistiką – Lietuva būtų drąsiai...

Top naujienos

Intymaus viršininko pasiūlymo atsisakiusi moteris darbe turėjo iškęsti pažeminimus ir patyčias (163)

Tiesiog paskambino į mano viešbučio kambarį ir pakvietė kartu praleisti naktį, apie viršininko...

Bankai atsisako kodų kortelių: ką reikia žinoti (236)

Senas kodų korteles turintys „ Swedbank “ klientai nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos nebegalės...

Ligoninėje atsidūręs Pinikas neištvėrė: ką sako Didžiūnaitytės kūno padėtis po mirties ir kodėl stebina Miltenio veiksmai (200)

Šį savaitgalį suėjo lygiai 11 mėnesių nuo tos dienos, kai Klaipėdoje įvyko tragedija - iš...

Čempionų lyga: „Juventus“ laimėjo Mančesteryje, Romoje – incidentas metro, sužeistieji ir CSKA fiasko (35)

Trečiadienio vakaras UEFA Čempionų lygoje buvo karštas. Sužaistos aštuonerios trečio grupių...

Arbatą gerti reikia visai ne taip: susirgę daro klaidą ir nutolina pasveikimą (8)

Šaltuoju metų laiku tinkamai paruošdami savo maistą ir pasirūpindami jo įvairove galėtumėte...

Lietuvą jau siaubia škvalinis vėjas – pajūryje greit gali priartėti prie uragano ribos ribojama laivyba, stiprėja vėjas, kyla bangos (24)

Ugniagesiai įspėja apie trečiadienio dieną Lietuvoje siausiantį stiprų vėją.

Žymios tinklaraštininkės pataria norintiems sulieknėti: valgykite košes 2 receptai (16)

Prasidėjęs šaltasis sezonas lemia pokyčius ir maisto lėkštėje: šviežias daržoves ir salotas...

Kodėl naudodami rūko žibintus be reikalo vairuotojai kenkia ir sau, ir kitiems (28)

Nors rūko žibintų naudojimas aiškiai apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse (KET), kad juos...

JAV bombonešis buvo priverstas reaguoti žaibiškai (40)

JAV karinės oro pajėgos antradienį pranešė, kad vienas iš Misuryje laikomų strateginių...

Kodėl mama biure – geriausia, kas gali nutikti įmonei (2)

Kai darbo pokalbyje Arūnė (pavardė redakcijai žinoma) išgirdo klausimą apie šeimos planavimą,...