Vasarį Europos Parlamentas spręs, ar ratifikuoti ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimą (angl. santrumpa CETA, liet. „Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS)“).
Karolis Klimka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

CETA apibūdinamas kaip plačiausio užmojo susitarimas ES istorijoje. Europarlamentarams ratifikavus, šis susitarimas įsigalios preliminariai, nors jį dar turės svarstyti ir tvirtinti nacionaliniai ir regioniniai ES valstybių narių parlamentai! Ne veltui Briuselis vadinamas siurrealizmo sostine.

Europos Parlamento vadovybė turėjo planą prastumti CETA dar iki Kalėdų, bet dėl kilusio triukšmo balsavimas nukeltas vasariui.

CETA simboliškai žymi Europos (Sąjungos) pasiaukojimą ant laisvosios prekybos aukuro. Europos Sąjungoje taikomos vartotojų, visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonės buvo grindžiamos šios Sąjungos steigimo dokumentuose įrašytu atsargumo principu (angl. precautionary principle). CETA susitarime šios priemonės vadinamos „nereikalingomis kliūtimis prekybai”, nes Kanada (kaip ir JAV) pripažįsta tik „mokslinio įrodymo“ principą: kas neįrodyta, tas nedraudžiama.

Kalėdiškai nusiteikusi teta CETA atskuba į Europą nešina šventiškais šopingo krepšiais su Europoje uždraustais hormonais, neonikotinoidais, chloruota vištiena ir jautiena, glifosatu, raktopaminu, genetiškai modifikuota žuvimi ir nepažeidžiamais obuoliais, Europoje neregėtais nuostabiais maisto dažikliais ir europietiško sūrio imitacijomis.

CETA vadinamas „naujos kartos“ susitarimu. Jame įtvirtinta naujoviška investuotojų apsaugos (arbitražo) sistema leis tūkstančiams tarptautinių verslo korporacijų bylinėtis su nacionalinės valdžios institucijomis dėl nepatinkančių teisės aktų, įstatymų ir sprendimų.

Pamenate bendrovės „Veolia“ (kuri anksčiau vadinosi „Dalkia“) ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže? Buvusi „Dalkia“ nori prisiteisti iš Lietuvos Respublikos 100 mln. eurų— už tai, kad mūsų valdžia neatsiklaususi priėmė krūvą šiai bendrovei nepatikusių teisės aktų ir įstatymų! Daugiau nei 50, anot bendrovės pranešimo. ( „Veolia“ valdo „Vilniaus energiją“.)

Pamokomas atvejis, padedantis suprasti, kaip veikia investuotojų apsaugos sistema. Prognozuojama, kad priėmus CETA kils ištisa ieškinių Europos valstybėms epidemija. Beje, 81 proc. Kanados įmonių yra Amerikos korporacijų dukterinės įmonės.

Pasinaudodamos „investuotojų teisėmis“ korporacijos galės šantažuoti ir atgrasinti teisės kūrėjus ir sprendžiančius valdžios atstovus nuo visuomenei naudingų sprendimų priėmimo. CETA susitarime netgi numatyta galimybė korporacijoms gauti kompensacijas už dar nepatirtus „būsimus nuostolius“! Kieno sapne mes atsidūrėme?

CETA suteikia investuotojams juridiškai garantuotas teises, bet nenumato jokių pareigų. Tuo metu piliečiams, bendruomenėms ar profesinėms sąjungoms jokių galimybių teikti ieškinius susitarime nenumatyta: Europos Komisijai neatrodo tikėtina, kad korporacijos gali darkyti ir nuodyti aplinką, nesiskaityti su darbuotojais, žaloti žmones ir gyvūnus ir t.t.

Taigi šiuo susitarimu įteisinama su ES teise nesuderinama paralelinė teisingumo sistema, leidžianti investuotojams apeiti esamą teisenos sistemą ir nepaisyti Europos valstybių įstatymų. CETA įtvirtinta investuotojų arbitražo sistema yra diskriminacinė, nes užsienio investuotojams suteikia teisių, kurių neturi nei piliečiai, nei vietiniai investuotojai.

Be to, CETA grėsmingai apribojamos valdžios institucijų galios kurti, plėsti ir reguliuoti viešąsias paslaugas ar, reikalui esant, perimti paslaugas ir objektus iš susikompromitavusių ir nusikaltusių investuotojų, šalinti nevykusios privatizacijos ir liberalizacijos padarinius. Šiuo susitarimu įtvirtinami naujoviški liberalizavimo lygio „įšaldymo“ („užrakinimo“) mechanizmai — tam, kad ekonominiai „pasiekimai“ būtų amžini.

CETA vadinamas „gyvu susitarimu“: jame įtvirtintas „bendradarbiavimo reglamentavimo srityje“ mechanizmas leis tarptautinėms verslo korporacijoms tiesiogiai kištis į teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesą, daryti poveikį politikams ir pareigūnams, užkardyti viešajam interesui palankius sprendimus. Begalinės derybos tarp biurokratų ir verslo lobistų vyks už uždarų durų.

Kokybiškų viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, vandens, trasporto, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros prieinamumas gali tapti prabanga arba nepasiekiama svajone. Viešųjų paslaugų tiekimas bus visiškai atsietas nuo viešojo intereso. CETA yra pirmas ES susitarimas, kuriuo paslaugų liberalizavimas traktuojamas kaip taisyklė, o reglamentavimas viešojo intereso labui — kaip išimtis.

Jau paskelbta nepriklausomų CETA ekonominio ir socialinio poveikio vertinimų. Europoje ir Kanadoje bus prarasta šimtai tūkstančių darbo vietų; algos „užšals“; nelygybė gilės. O pasipelnys, kaip visada, tik tas pats vienas procentas — tik stambiausieji.

CETA susilpnins Kanados ir ES atsparumą finansinėms krizėms, nes šiuo susitarimu toliau radikaliai liberalizuojamos finansų rinkos ir grėsmingai apribojamos galimybės šalinti finansinio nestabilumo priežastis ir apsaugoti vartotojus bei ekonomiką.

ES-Kanados laisvosios prekybos susitarimu metamas iššūkis pamatinėms žmogaus teisėms: dėl jo nukentės teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugos principai. O CETA nuostatos dėl intelektinės nuosavybės labai panašios į liūdnai pagarsėjusio ACTA susitarimo, kuris, kilus skandalui, buvo palaidotas Europos Parlamente 2012 m.

CETA lems nepakeliamą konkurencinę įtampą abipus Atlanto. Net LR užsienio reikalų ministerijos paskelbtame analogiško susitarimo su JAV vertinime konstatuojama, kad skaudų smūgį patirtų Lietuvos ūkininkai; korporacijos netruktų perimti trąšų rinkos kontrolę; europiniai gamybos ir perdirbimo standartai turėtų paprastėti, greitai ir smarkiai.

Analogiškas susitarimas su JAV (angl. santrumpa TTIP) įstrigo, todėl Briuselis buldozeriu stumia CETA — kad išgelbėtų savo veidą, kaip sakoma. CETA — tarsi užpakalinės durys, pro kurias norima prastumti tai, ko nepavyko prastumti su TTIP. Bet reputacija, gelbėjama pro užpakalines duris, tegali būti užpakalinė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

R. Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista? (6)

Po kelerius metus trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia...

D. Miniotas. „Gazprom“ ir „Google“ bylos – ko bijo Europos Komisija? (2)

Šiais metais įvyko proveržis dvejose didžiausiose ir ilgiausiai tiriamose Europos Komisijos...

R. Vainienė. Ar visi čia vagys? (37)

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra...

A. Radušys. Nesistebėkime, kad lietuviai dirba Norvegijoje, apsiperka Lenkijoje, o bankrutuoja Latvijoje (7)

Naujausia Lietuvos gyventojų skolų statistika pribloškia. Vienokių ar kitokių finansinių...

E. Džiugytė. ECB menas nieko nepasakyti (6)

Ypatingai lauktas Europos centrinio banko ( ECB ) susitikimas, kuris nuo vasaros pradžios įkvėpė...

Top naujienos

Dvi Rusijos „Il-76“ minutės virš Lietuvos: ženklas duotas? (428)

Rusijos karinių lėktuvų „Il-76“ pasirodymą Lietuvos oro erdvėje daugelis pasistengs priskirti...

Į realybę sugrįžę lietuviai: kokie dabar reikalavimai būstui? (34)

Atsiradusi galimybė rinktis, kuriame rajone, kelintame aukšte ir kelių kambarių bute norime...

D. Grybauskaitė kreipėsi į pasaulio lyderius JT: Kremlius nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams (92)

Rusijos vadovybė niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams, pareiškė prezidentė...

Naujų pasų kainos pribloškė dviejų vaikų mamą: jaučiuosi finansiškai nukentėjusi (255)

Lietuviai stebisi ir reiškia nepasitenkinimą dėl, pasak jų, gerokai per didelių pasų kainų,...

Britų politikas rėžė: joks sveiko proto žmogus nevažiuos gyventi į D. Britaniją (42)

Žinomas Jungtinės Karalystės (JK) politikas pareiškė, kad valdantiesiems konservatoriams...

Vilniaus oro uoste, į Kijevą turėjusiame skristi lėktuve, siautėjo agresyvūs Izraelio piliečiai papildyta (61)

Antradienio vakarą 19.37 val. policija gavo pranešimą, kad Vilniaus oro uoste, lėktuve (skrydis...

Pasiruoškite blogiausiam: nevaldoma Kinijos kosminė stotis krenta į Žemę (84)

Kinijos kosminė stotis „ Tiangong -1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011...

Krokodilų gaudytojo sūnus seka tėvo pėdomis: berniuko nuotraukos stebina pasaulį (1)

Dažnai sakoma – koks tėvas, toks ir sūnus. Šį posakį puikiai iliustruoja krokodilų gaudytojo...

LKL startavo: šūvis iš aikštės vidurio ir nelengva „Lietkabelio“ pergalė (11)

„Betsafe-LKL“ čempionatas startavo įtemptomis rungtynėmis Panevėžyje, kur vietos...

„Zapad“ atakos ir atsitraukimai: kai kurios detalės – labai iškalbingos (473)

Priešininkas išmėtė lapelius – psichologinio poveikio priemonės. Mūsų pajėgos lapelius...