aA
Jeigu Jūsų paklaustų, kam daugiausiai dėmesio reikia skirti norint sukurti tvarią gerovę valstybėje, veikiausiai vienu iš pirmųjų prioritetų įvardintumėte finansavimo aukštajam mokslui užtikrinimą.
Justinas Noreika
© E.Kurausko nuotr.

Pastaruoju metu įsisiūbavus diskusijoms apie „gerovės valstybės“ kūrimą, leiskite patikslinti klausimą: jei asmeniškai įsitrauktumėte į tokios valstybės kūrimą, ką būtent Jūs norėtumėte patobulinti aukštajame moksle ir kiek energijos bei finansų tam skirtumėte? Klausiu to, nes prisidėti prie savo Alma mater augimo jau dabar galime kiekvienas ir tai yra daug prasmingiau nei tik diskutuoti ar kaltinti valdžią neveiklumu. Gerovę valstybėje kuriame patys.

Baigusiajam kurį nors iš didžiųjų JAV universitetų daugiau ar mažiau savaime suprantama, kad palaikyti ryšį su savo aukštąja mokykla jam bus verta ir prasminga kone visą gyvenimą. JAV alumnai tradiciškai įsitraukia į savo universitetų veiklas bei dalinasi žiniomis, o taip pat – pagal galimybes remia finansiškai.

Didžiausią visame pasaulyje universitetinį iš paramos sukauptą neliečiamojo kapitalo fondą (angl. „endowment“), kurio lėšos investuojamos, o finansavimas aukštajai skiriamas iš investicijų grąžos, turi Harvardo universitetas: jame šiuo metu yra apie 40 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, reikėtų paminėti, kad Harvardas turi daugiau nei 80 metų įdirbį – kaupti rėmėjų lėšas ši aukštoji mokykla pradėjo nuo pat savo įkūrimo 1938 metais ir buvo pavadinta pirmojo savo mecenato Johno Harvardo garbei.

JAV aukštųjų mokyklų neliečiamojo kapitalo fondai auga kaip ant mielių. Pavyzdžiui, Stanfordo universiteto fonde yra 27,7 mlrd. JAV dolerių. Neseniai paskelbta, kad vien per praėjusius akademinius metus fondas surinko 1,1 mlrd. JAV dolerių paramos, kurią suteikė 72 000 rėmėjų.

Žinoma, masteliais lygintis negalime, tačiau ir Lietuvoje jau veikia pirmasis aukštosios mokyklos neliečiamojo kapitalo fondas – jį 2016 m. įsteigė VU alumnai. Fonde šiuo metu yra per 1,8 mln. eurų. Daugumą lėšų jam paaukojo aštuoni fondo dalininkai ar stambieji rėmėjai, tačiau per 100 000 eurų fondui ir jo globojamiems projektams jau paskyrė ir smulkesni rėmėjai, iš kurių fizinių asmenų parama sudaro per 20 000 eurų.

Taigi Lietuvą jau pamažu pasiekia Vakarų filantropijos kultūra, o tai yra labai geras ženklas, nes rodo augančią visuomenės brandą bei kultūrinį, pilietinį ir ekonominį išsivystymo lygį. Tai atveria universitetams papildomą potencialių lėšų šaltinį, o jų itin trūksta Lietuvos aukštosioms mokykloms siekiant konkuruoti globaliame pasaulyje.

„Gerasis užkratas“ aukoti savo Alma mater daugelyje šalių plinta su pagreičiu, o Vilniaus universitetas, kuris turi apie 200 000 po visą pasaulį išsibarsčiusių alumnų, gali atskleisti milžinišką potencialą šioje srityje. Visgi esama namų darbų, kurie galėtų paskatinti bundantį visuomenės geranoriškumą, Juos galėtų atlikti tiek aukštoji mokykla, tiek valstybė. Pavyzdžiui, rugsėjį atliktos reprezentatyvios VU alumnų apklausos duomenimis, pusė jų (48 proc.) būtų labiau motyvuoti skirti paramą, jeigu pervesta auka būtų dvigubinama iš valstybės ar kitų resursų.

Paramos dvigubinimo (angl. „matching“) strategija jau yra pasiteisinusi savo švietimo sistemos stiprumu garsėjančioje Suomijoje. 2010 metais, pasinaudojant trijų didžiausių šalies aukštųjų mokyklų jungimo į vieną Aalto universitetą proga, naujajai aukštajai mokyklai buvo įkurtas neliečiamojo kapitalo fondas ir paskelbta iniciatyva, kad visas į fondą surinktas privačių rėmėjų lėšas valstybė papildys 2,5 karto didesne suma.

Tuomet rėmėjai šiam fondui paskyrė 200 mln. eurų, o valstybė, vykdydama pažadą, pridėjo dar 500 mln. Šiandien, toliau sėkmingai augdamas ir investuodamas, Aalto universiteto fondas valdo per 1 mlrd. eurų ir yra trečias didžiausias neliečiamojo kapitalo fondas Europoje po Oksfordo ir Kembridžo.

Kiti alumnų apklausos metu įvardinti svarbūs namų darbai būtų aktyvesnis jų bendruomenės telkimas ir įtraukimas į universiteto gyvenimą (40 proc.) bei reguliari atskaitomybė (36 proc.) – rėmėjai nori žinoti, kam panaudojamos jų skiriamos lėšos.

Esama ir daugiau rėmėjų motyvavimo būdų. Valstybiniu mastu verta atkreipti dėmesį į pasiteisinusią pasaulinę praktiką paramai skirti mokestines paskatas, kurios būtų taikomos ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Tai sėkmingai daro JAV ir didžioji dalis Europos Sąjungos.

Sprendimų gali būti įvairių – tiek suteikiančių papildomą mokestinę naudą rėmėjui, tiek padidinančių pačios remiamos organizacijos gaunamas pajamas. Svarbiausia – pats principas, kad gyventojų paramą valstybė skatintų. Taikant šią praktiką plačiau, padėtų išspręsti ir visuomenei aktualias problemas, kurių pats viešasis sektorius savarankiškai išspręsti negali.

Neabejotina, kad siekiant užauginti jei ne Harvardui, tai bent jau kai kuriems Europos universitetams prilygstančią rėmėjų bendruomenę, Lietuvoje dar reikėtų padirbėti ne vieną dešimtmetį. Kita vertus, ar yra kita išeitis, kai visuomenė savo įsitraukimu jau rodo iniciatyvą? Galiausiai, juk neliečiamojo kapitalo fondų esmė visame pasaulyje yra jų ilgaamžiškumas ir stabilumas, užtikrinamas per diversifikuotą investavimo strategiją.

Taigi kad ir kokį indėlį visuomenė ir valdžia skirs šiandien, jo vaisiai atneš tūkstančius kartų daugiau naudos ateities aukštajam mokslui. Jeigu VU steigėjas Steponas Batoras 1579 m. būtų investavęs vieną eurą į neliečiamojo kapitalo fondą, jo investicijos vertė šiandien viršytų 2 mlrd. eurų (kasmet vidutiniškai augant 5 proc.). Tad galime pasvarstyti, kiek kiekvieno iš mūsų kelių ar keliasdešimties eurų parama būtų verta po šimtų metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Indrė Genytė-Pikčienė. 2020 m. biudžetas: kokia trumparegystės kaina?

Rugsėjį , Prezidentui paskelbus pirmuosius žingsnius „gerovės valstybės“ link, nemažai...

Linas Ivanauskas. Robotai darbą atims, tačiau jo duos kova su klimato kaita (5)

Futurologai ragina mus ruoštis dienoms, kai dėl sparčios automatizavimo, robotizavimo ir...

Ieva Tumalavičiūtė. Kas į Lietuvą vilioja kino pramonės gigantus ir Holivudo žvaigždes? (3)

Pastaraisiais metais pirmaujantys pasaulinės kino industrijos žaidėjai, tokie kaip HBO , „...

Povilas Stankevičius. 2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams

Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų...

Mečislavas Atroškevičius. Kaip Rytai ir Vakarai ir vėl Lietuvą dalijo (15)

Lietuvos valstybė pastatė savo verslininkus į vietą. Į tą vietą, kurioje, valstybės vyrų...

Top naujienos

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (31)

„Tu – direktorius, tu – milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (330)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Seimas su žemėmis maišęs automobilių registracijos mokestį po svarstymo jam pritarė

Penktadienio rytą Seimas ėmėsi svarstyti automobilių registracijos mokestį. Jis, pagal naujausią...

Alytaus gaisro byloje – įtarimai „Ekologistikos“ vadovui ir dar vienam įmonės darbuotojui papildyta (10)

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad byloje dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo...

Po rinkimų JK – kalbos apie dar vieną referendumą (59)

Škotijos pirmoji ministrė, Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) lyderė Nicola Sturgeon žada...

Jurga Šeduikytė - apie griūvančią jos ir Vido Bareikio santuoką: mes dabar gyvenam atskirai (47)

„Mes dabar gyvenam atskirai“, - apie išgyvenamą santuokos krizę prisipažįsta dainininkė ir...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 09.30 (312)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (15)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Iš EBPO – komplimentai Lietuvai: įvertino didelę pažangą užkertant kelią tarptautinei korupcijai

Paryžiuje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ( EBPO ) darbo grupė dėl kovos su...

Gydytoja įspėja dėl konservuotų grybų: indelyje gali slypėti sveikatai pavojingas ir net mirtinas nuodas 5 patarimai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, apsinuodijimai botulotoksinu Lietuvoje...