Gali būti, kad į pagalbą strategijos įgyvendintojams ateis joje nenumatytas įrankis – dirbtinis intelektas.
Kalbu apie programėles – asmeninių finansų asistentes. Jų apstu JAV ir vis daugėja.
Jos seka pajamas ir išlaidas, sudrausmina, jei nesilaikote biudžeto plano, apskaičiuoja kredito reitingą, o kai kurios ir bičiuliškai simuliuoja pokalbį (angl. chatbot), tarsi bendrautumėte su žmogumi.
Tačiau mums iš jų naudos buvo ne daugiau nei iš saulėto oro Kalifornijoje. Mat visokeriopam naudojimuisi tokia programėle reikalinga programėlės sąsaja su naudojamo banko sąskaita.
Finansiniams pagalbininkams atsirasti europiečių telefone visų pirma reikėjo vieno kertinio dalyko. Kad bankai, klientui panorėjus ir paliepus, persiųstų kliento banko išrašus į programėlės „vidurius“. Ši prieiga atsirado kartu su atvirosios bankininkystės (angl. „open banking“) atsinešta era. Ji pravėrė duris naujiems startuoliams.
Apskritai, kurios novatoriškos programėlės įsitvirtins europiečių telefonuose, o kurios ne, galima prognozuoti pagal jų analogų populiarumą JAV. Ir kol kas iš Amerikos mus pasiekiančios žinios apie mobiliuosius pagalbininkus piešia optimistinį scenarijų.
Praėjusią savaitę Dubline vykusioje tarptautinėje „fintech“ konferencijoje „MoneyConf“ teko gyvai stebėti 80 mln. vartotojų turinčios JAV bendrovės „Credit Karma“ pristatomą vartotojų nuomonės tyrimą. Remiantis juo, 70 proc. Y kartos amerikiečių (dar vadinamos technologijų karta) nori, kad technologijos padėtų jiems priimant finansinius sprendimus. Kiek mažiau – 62 proc. – apklaustųjų norėtų, kad dirbtinis intelektas duotų patarimų, kaip elgtis iškilus finansinių klausimų.
Apklausos autoriai taip pat norėjo išsiaiškinti ir emocinį vartotojų požiūrį į finansines technologijas. Jie klausė, kaip vartotojai jaustųsi, įsiklausydami į dirbtinio intelekto patarimus piniginiais reikalais. 45 proc. respondentų atsakė, kad jaustųsi patogiai, klausydami mašinos rekomendacijų. Vos mažiau – 43 proc. – neprieštarautų, kad dirbtinis intelektas savarankiškai pervestų jų pinigus, investuotų, priimtų kitus piniginius sprendimus.
Palaikymas mašinų finansiniams patarimams yra gana aukštas, ypač, jei palyginsime pasitikėjimą kitomis sritimis, kur dirbtinis intelektas įsitvirtina. Štai 55 proc. respondentų jaučiasi patogiai, kai dirbtinis intelektas jiems parenka dainų grojaraštį. Tuo tarpu savavaldžiame automobilyje patogiai jaustųsi 35 proc. apklaustųjų.
Turint omeny, kad JAV susiformavę poreikiai ir įpročiai vėliau plinta po likusį pasaulį, tai fantastiškai gera žinutė Lietuvos startuolių bendruomenei, kuriančiai programėles asmeninių finansų tvarkymui.
Mažiau nei prieš dešimtmetį dar buvo sunku įsivaizduoti, kad tokios programėlės kaip „Spotify“ iš milijonų muzikos įrašų atrinks ir sudėlios patinkančios muzikos grojaraštį. Po truputį ateina laikas, kai finansų planavimo grojaraštyje muziką užsakys dirbtinis intelektas.
Ir nereikia bijoti, kad skaitmeninis pagalbininkas juo besinaudojančius apskritai atpratins mąstyti – jis tiesiog atlieka nuolat šalia esančio patarėjo ir mokytojo vaidmenį, tačiau galutinį sprendimą visgi priimate jūs. Ne veltui EBPO atliktame tyrime JAV gyventojai pagal finansinį raštingumą tarp tirtų 30-ies valstybių yra 7 vietoje, o lietuviai – 11.
