aA
Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklu per Lenkiją ir tam paskirtomis Europos Sąjungos lėšomis, Rusija gegužės 24–26 d. ruošiasi išbandyti Karaliaučiaus elektros sistemos galimybes veikti atsiskyrus nuo BRELL žiedo.
Justinas Juozaitis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jei Karaliaučiui pavyks tris dienas sklandžiai veikti izoliuotu režimu, Maskva pasiųs aiškią politinę žinutę, kad, reikalui esant, yra pajėgi atjungti Baltijos valstybes nuo IPS/UPS sistemos gerokai anksčiau, nei Lietuva, Latvija ir Estija 2025 m. bus pasiruošusios prisijungti prie kontinentinės Europos tinklo. Tad verta pradėti pagalvoti, kaip Rusija tai išnaudos savo naudai.

Rusija namų darbus ruošia iš anksto

Kai Baltijos valstybių premjerai 2007 m. sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklu paskelbė bendru strateginiu prioritetu, Rusijai tai nepatiko ir dėl politinių, ir dėl technologinių priežasčių. Žvelgiant per geopolitinę prizmę, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasitraukimas iš IPS/UPS sistemos Rusijai reiškia tai, kad jos kaimynai atsikrato dar vienos Sovietų Sąjungos laikus menančios priklausomybės ir toliau žengia Euroatlantinės integracijos keliu.

Žvelgiant iš techninės pusės, Baltijos valstybių sinchronizacija Rusijos pareigūnus tuo metu privertė susirūpinti Karaliaučiaus elektros tinklo būkle. Jei Baltijos valstybės atsijungia nuo BRELL žiedo, tada Rusijai būtina arba visapusiškai modernizuoti strategiškai svarbaus regiono elektros sistemą, arba kartu su Baltijos valstybėmis sinchronizuoti Karaliaučių su kontinentinės Europos tinklu.

Antrasis variantas Kremliui nėra priimtinas, o Karaliaučiaus elektros tinklų sustiprinimo reikalingumu Rusija galutinai įsitikina 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai izoliuoto elektros sistemos bandymo metu paaiškėja, kad strategiškai svarbaus anklavo elektros sistema nėra pajėgi funkcionuoti atsijungus nuo IPS/UPS.

Nors šį bandymą jau galima laikyti pirmąja rimtesne Rusijos reakcija į Baltijos valstybių ambicijas sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklu, aktyvesnis Rusijos pasipriešinimas prasideda tik tada, kai sinchronizacijos idėja susilaukia stipresnio palaikymo iš Europos Sąjungos ir pagreitį įgauna Lietuvos strateginiai projektai – tarpsisteminės elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.

Rusijos opoziciją pirmiausiai rodo aukščiausiu politiniu lygiu išsakomi pareiškimai. Net pats Rusijos Prezidentas atranda laiko Baltijos valstybių kritikai. Vladimiras Putinas sinchronizaciją vaizduoja kaip pernelyg brangų ir apčiuopiamos naudos neduodantį projektą, dėl kurio ir Rusija, ir Europos Sąjungą patirs didelius nuostolius. 2015 m. lankydamasis 70-oje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje Asamblėjoje, jis JAV žurnalistui pareiškia: „<...> turėsime reformuoti sistemą, išleisti milijardus dolerių, taip pat mūsų Europos partneriai turės išleisti milijardus dolerių tam, kad integruotų Baltijos valstybes į savo elektros tinklą. <…> Kam to reikia?“

Kitame pasisakyme Rusijos vadovas jau yra gerokai tikslesnis ir nurodo, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš IPS/UPS Rusijai kainuotų apie 2–2,5 mlrd. EUR, tačiau Kremlius neapsiriboja vien tik žodžiais.

Kol Baltijos valstybių derybos stringa iškilus nesutarimams dėl sinchronizacijos krypties, (ar ji turėtų vykti per Suomiją, ko nori Estija, ar per Lenkiją, ko siekia Lietuva), Rusija numatomam kaimynų atsijungimui nuo BRELL žiedo pradeda ruoštis dar uoliau nei jie tai daro patys. Kremlius pastato dvi naujas perdavimo linijas netoli Latvijos, Estijos ir Baltarusijos sienų ir taip suformuoja siauresnį BRELL žiedą, kuris aplenkia tiek Baltijos valstybes, tiek Baltarusiją. Negano to, Rusija padvigubina ir taip perteklinius elektros generavimo pajėgumus Karaliaučiuje ir į anklavą atplukdo naują suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Nauja infrastruktūra – naujos galimybės

Kam Rusijai prisireikia tiek daug investuoti į energetikos infrastruktūrą? Optimistas pasakytų, kad Rusija tiesiog rengiasi neišvengiamam Baltijos valstybių atsijungimui nuo BRELL žiedo ir jokios geopolitikos čia nematyti. Tuo tarpu su ankstesniais Rusijos veiksmais Baltijos šalių atžvilgiu susipažinęs realistas teigtų priešingai. Milžiniškos investicijos į naują energetikos infrastruktūrą yra ne vien pasiruošimas BRELL žiedo iširimui, bet ir palankių sąlygų kūrimas elektros energijos kaip poveikio priemonės panaudojimui prieš Baltijos valstybes iki pat 2025 m.

Kadangi Kremlius Karaliaučių pavertė galinga energetikos tvirtove, regiono elektros sistemos pažeidžiamumas nustoja būti priežastimi, dėl kurios Rusija prieštarautų Baltijos valstybių atsijungimui nuo BRELL žiedo. 1, 5 mlrd. JAV dolerių siekiančios investicijos į tris lanksčias gamtinėmis dujomis kūrenamas elektrines ir papildomos 300 mln. JAV dolerių viršijančios išlaidos suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms turėtų ne tik leisti Karaliaučiui veikti nepriklausomai nuo IPS/UPS sistemos, bet ir atsigabenti elektrinėms reikalingą žaliavą apeinant Lietuvos teritoriją.

Atsižvelgiant į tai, jei Karaliaučiaus elektros sistemai pavyks tris dienas dirbti izoliuotai, tada Lietuvos, Latvijos ir Estijos priklausymas BRELL žiedui taps nebe toks svarbus Rusijai ir tai leis Maskvai apsvarstyti tolesnius savo veiksmus Baltijos valstybių atžvilgiu. Šiuo atveju Rusijos pareigūnai nebūtinai turės galvoti apie tai, kaip geriau priešintis Baltijos valstybių pasitraukimui iš IPS/UPS sistemos, bet kodėl apskritai Baltijos valstybių ir Rusijos elektros sistemos turėtų veikti sinchroniškai iki pat 2025 m.? Jei turėtų, tai ką Maskva iš to norėtų gauti? Jei ne, kaip Kremlius galėtų pasitraukti iš BRELL žiedo?

Plati Rusijos veiksmų laisvė

Naujoji energetikos infrastruktūra ir ilgai užtrukusios Baltijos valstybių derybos Rusijai atveria platų galimų veiksmų spektrą. Jei Maskva nuspręs tęsti sinchroninį elektros sistemos darbą kartu su Baltijos valstybėmis, veikiausiai ji iškels papildomas sąlygas. Vienas iš labiausiai tikėtinų scenarijų, apie kurį jau kuris laikas viešai kalba ir patys perdavimo sistemos operatoriai, yra taip vadinamų sisteminių paslaugų apmokestinimas, kai Baltijos valstybės būtų priverstos mokėti Rusijai už dažnio palaikymą.

Baltijos valstybės gali sulaukti ir politinio pobūdžio reikalavimų. Atsižvelgiant į Rusijos nacionalinius interesus, Maskva gali reikalauti statyti srovės keitiklius Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Karaliaučiumi ir iš naujo apsvarstyti Lietuvos poziciją dėl elektros prekybos su Baltarusija po Astravo AE paleidimo.

Blogiausia yra tai, kad Rusija, pasinaudodama savo pranašumu, bus pajėgi prieš Baltijos valstybes panaudoti įvairias poveikio priemones ir taip raginti savo reikalavimus vykdyti. Pavyzdžiui, netikėtai atjungiant elektros linijas savo teritorijoje ir taip formuojant didesnes elektros kainas Baltijos šalyse. Taip jau įvyko 2012 m. rugpjūtį, kai Rusija neplanuotai atjungė elektros jungtį tarp Pskovo ir Kingisepo.

Siekiant didesnio poveikio politikams ir visuomenei, Rusija tokius veiksmus gali vykdyti tada, kai Baltijos valstybės yra labiausiai pažeidžiamos: arba rinkimų laikotarpiu, siekiant palaikyti jai parankias politines jėgas, arba tada, kai remontuojamos svarbiausios tarpsisteminės jungtys ar didžiausi generacijos šaltiniai. Net ir artėjantis bandymas Karaliaučiuje neapsieina be panašių sutapimų.

Bandymas vyks tuo metu, kai Lietuva rinks Prezidentą ir atstovus į Europos Parlamentą. Negana to, Baltarusija paskelbė, kad gegužės 22–25 d. atliks elektros tinklų remonto darbus, dėl kurių numato riboti prekybai skirtus pralaidumus per Lietuvos – Baltarusijos jungtis (Karaliaučiaus bandymas vyks gegužės 24–26 d.)

Jei Rusija nuspręs iš IPS/UPS sistemos pasitraukti anksčiau, tai gali įvykti dviem būdais: planuotai, laikantis BRELL sutartyje numatytų procedūrų, ir neplanuotai, sulaužant šį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos perdavimo sistemos operatorių susitarimą. Sinchronizacija besidomintys, turbūt, prisimins Lietuvos pareigūnų pasisakymus apie tai, kad Baltijos valstybės gali bet kada palikti IPS/UPS sistemą ir nei Rusija, nei Baltarusija neturi teisės už tai reikalauti jokių finansinių kompensacijų.

Vienintelės BRELL sutartyje nurodomos sąlygos: įspėti apie pasitraukimą iš anksto (prieš šešis mėnesius) ir koordinuoti elektros sistemų atskyrimo procesą. Šiuo atveju problema tampa tai, kad tos pačios sutarties sąlygos galioja ir Rusijai, kurios pasirengimas BRELL žiedo iširimui yra didesnis nei išeiti siekiančių Baltijos valstybių.

Nors sinchronizacija ir yra svarbus Lietuvos užsienio politikos laimėjimas, ant laurų užmigti neverta. Kol Baltijos šalys tarėsi dėl atsijungimo nuo IPS/UPS sistemos sąlygų, Rusija pasiruošė jas atjungti anksčiau nei jos to norėtų, todėl sinchronizacijos įgyvendinimas Lietuvos institucijoms veikiausiai taps dar rimtesnius iššūkiu nei daugiau nei dešimt metų dėl jos užtrukusios derybos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.8667

Paulius Paršeliūnas. Leiskite ūkininkams įdarbinti 1100 žmonių ir jie šaliai atneš 870 milijonų (19)

Seimą ir Vyriausybę pasiekė memorandumas dėl pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo. Dokumentu...

Vidmantas Jankauskas. Šilumos sektoriaus reguliavimo metodai blokuoja gyvybiškai svarbias inovacijas (1)

Estijoje, Pernu, Tartu ir Talino miestuose greta centralizuoto šildymo įrengiamos centralizuoto...

Marius Jundulas. Išdrįsome pasitikėti kitais: ar tai reiškia, kad jaučiamės saugesni? (1)

Lietuvoje išgyvename vieną iš pozityviųjų lūžių – visuomenėje daugėja pasitikėjimo vieni...

Tadas Gudaitis. Pensijų kaupimo reforma artėja prie pabaigos: 5 dalykai, kuriuos svarbu žinoti (5)

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų...

Jevgenija Krikščiūnė. Lietuvoje vadovai nuo streso bėga vienatvėje ir... žaisdami kompiuterinius žaidimus

Lietuvoje darbe labiausiai stresuoja aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai , tarp kurių net 69,6...

Top naujienos

Jaunos profsąjungos atstovas: mitas, kad darbuotojų išnaudojimas dingo

Darbuotojų išnaudojimas niekur nedingo ir nedings, sako Gegužės 1-osios profesinės sąjungos...

Mokslų daktarė įvertino pomidorus: juos valgant būtina laikytis vienos svarbios taisyklės (128)

Pomidorai karaliauja lietuvių šiltnamiuose. Tačiau, ar žinojote, kad pomidorų gimtinė yra Andai...

Kardiologas turi patarimų kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: kai kuriuos produktus turite pamiršti (77)

Jeigu iš savo maisto raciono išbrauktume kelis produktus, o savo kasdienį gyvenimą praturtintume...

Kleiza užstoja „be keturių mėnesių NBA čempioną“ Joną: ne Gasolis lėmė Toronto triumfą laida „Iš viršaus“ (32)

Jonas Valančiūnas savo karjerą Toronto „Raptors“ gretose baigė pergale Ouklande prieš...

Karolina Meschino persidažė ir nusikirpo plaukus: gatvėje nebeatpažįsta nei gerbėjai, nei draugai (1)

Socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino jau seniai iš aplinkinių išsiskiria ryškiu...

Jakilaitis papasakojo, kas vyksta išjungus kameras: vienu metu prieš mane buvo pradėtas karas (201)

Laidų cikle „Profesija visam gyvenimui“ keliamas klausimas, ar žurnalisto profesija gali būti...

Orai: paskutinė proga pasidžiaugti šiluma – ateina permainos (7)

Antradienį Lietuvą pasiekė anticiklonas, atslinkęs iš pietvakarių. Po gaivesnio laikotarpio jis...

Gėdingas PAR nuosmukis: po 100 metų pirmavusi aukso gavyboje užleido vietą savo konkurentei

Sunkumų drebinama Pietų Afrikos aukso pramonė patyrė dar vieną pažeminimą, užleisdama savo,...

Skaudžią vyro netektį išgyvenusi Celine Dion atsitiesė ir turi patarimą visiems, kas patyrė panašų skausmą (9)

1981 m. Celine Dion susipažino su savo būsimu vyru. Tada jai buvo 12 m. 38 m. prodiuseris...