aA
Ambicingas tikslas plėstis, ko gero, yra kiekvieno verslininko darbotvarkėje. Vieni startuoja vietinės šalies rinkoje ir esant palankioms sąlygoms žvalgosi į užsienį, kiti iš karto imasi globalaus masto. Aiškėja tendencija, kad vis daugiau Lietuvos verslų jau veiklos pradžioje taikosi į platesnius vandenis.
Justas Šaltinis, UAB „Debitum fori“ vadovas ir „Factris” veiklos operacijų vadovas
Justas Šaltinis, UAB „Debitum fori“ vadovas ir „Factris” veiklos operacijų vadovas

Mūsų duomenys rodo, kad labiausiai į užsienio rinkas orientuojasi transporto bei didmeninės prekybos sektoriuose veikiančios įmonės. Šiuo metu pagrindinės prekių ir paslaugų eksporto kryptys yra Belgija (34,3 proc.), Norvegija (15,2 proc.), Olandija (9,6 proc.), Švedija (9,2 proc.), Italija (8,1 proc.).

Ir tai sveikintina. Lietuvos rinka yra gana nedidelė, o atviros ekonomikos sąlygos leidžia drąsiai plėsti savo veiklą užsienio valstybėse. Tačiau ten, kur yra galimybių, visuomet slypi ir tam tikrų iššūkių. Tiesa, gera žinia ta, kad tinkamai pasiruošus, galima jų išvengti.

Įmonės, plėsdamos savo prekių ar paslaugų tinklą, tampa stipriai priklausomos nuo užsienio šalies rinkos. O tai reiškia susidūrimą su nauja, iki tol dar nepažinta verslo kultūra, kitokia teisine baze, skirtingais verslo procesais, veiklos taisyklėmis – su tuo neišvengiamai susiduria kiekvienas pradedantis eksportuotojas.

Dirbdami su įvairių sričių smulkaus ir vidutinio verslo atstovais, pradedančiais eksporto veiklą, matome, kad kartais tam tikrų „nudegimų“ ar kitų probleminių situacijų galima buvo išvengti, prieš tai atsakingai atlikus namų darbus.

Pirmiausia būtina išanalizuoti ne tik savo potencialą naujoje rinkoje, bet ir žinoti jos ekonominę bei geopolitinę situaciją. Tai reiškia, kad reikia aiškiai įvertinti tikslines vartotojų grupes bei jų vartojimo įpročius, prekių paklausą, išanalizuoti konkurentus bei jų siūlomus produktus. Geriausia apsilankyti toje šalyje – tai leis efektyviau įvertinti vietinę rinką, verslo sąlygas, teisinę bazę, susitikti su potencialiais verslo partneriais, klientais. Kartais, bent jau pradžioje, verta realizuoti prekes užsienyje per tarpininką. Aišku, pelningumas tokiu atveju mažesnis, bet tuomet pasiruošimo procesas lengvesnis ir trumpesnis. Be to, iš tarpininko galima nemažai išmokti.

Kai procesai suorganizuoti, žalia šviesa eksportui uždegta, mintys pradeda suktis apie pelną, bet jis neateina iš karto. Štai čia dar vienas vertas priminimo praktinis patarimas – būtina iš anksto apgalvoti sąskaitų apmokėjimo kontrolę, kuriai, kaip rodo realūs pavyzdžiai, galite turėti kur kas mažesnę įtaką nei savo šalyje. Labai svarbu su naujais klientais iš karto sudaryti sutartis ir jose labai tiksliai aptarti visas pardavimo sąlygas. Geriausia, kad tokią sutartį padėtų parengti eksporto šalyje dirbantis teisininkas.

Apmokėjimo sąlygos itin reikšmingos. Pastarosios turi būti nerizikingos jūsų verslui. Siekiant išvengti neapmokėtų sąskaitų, būtina patikrinti kliento kreditingumą. Ši dalis neretai užmirštama, o tai itin aktualu, kalbant apie nepažįstamą ar mažiau pažįstamą užsienio rinką. Mūsų praktika rodo, kad Lietuvoje veikiančios smulkaus bei vidutinio verslo įmonės, svarstydamos augimo galimybes, vis labiau vertina saugumą, todėl, prieš pasirašydamos bendradarbiavimo sutartis su užsienio užsakovais, dažniau kreipiasi į faktoringo bendroves, kurios ne tik įvertina užsakovo kredito riziką, bet ir apdraudžia sandorius nuo pirkėjo nemokumo rizikos. Tai signalizuoja, kad vis daugiau smulkių ir vidutinių verslų supranta, jog tik būti drąsiam, turėti noro plėstis bei ieškoti galimybių nepakanka – reikia ir patikimo finansinio užnugario.

Pastarąją tendenciją iliustruoja ir skaičiai: mūsų duomenimis, eksporto faktoringas stabiliai auga ir šiuo metu sudaro bene pusę (apie 47 proc.) viso įmonės faktoringo portfelio. Prie to stipriai prisidėjo ir kreditų draudimas nuo klientų nemokumo rizikos. Kitaip tariant, tokiu atveju, net pirkėjui tapus nemokiu, atgaunamas tam tikras sutartas procentas pinigų už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Kaip rodo praktika, tai itin aktualu bendrovėms, kurios eksportuoja į Rytų šalis, taip pat statybos, kelių tiesimo įmonėms.

Štai naujausias pavyzdys: vienas klientas pardavė prekes Lenkijos gamyklai ir naudojosi sąskaitų faktoringu, bet nebuvo apsidraudęs prekiniu kredito draudimu. Pirkėjas su juo neatsiskaitė, tad klientas liko skolingas faktoringo bendrovei. Dabar stengiamės rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Kadangi kliento verslas sezoniškas, apyvartinių lėšų trūkumo problemos neišvengiamos. Šiuo metu vyksta teismai ir gali būti, kad pinigų klientas taip ir neatgaus. Jei būtų apsidraudęs prekinių kreditų draudimu, atgautų iki 90 proc. sumos.

Be to, smulkiam ar vidutiniam verslui eksporto stabdžiu gali tapti užsienio pirkėjų atsiskaitymo terminai, kurie kartais gerokai ištęsti palyginti su vietos klientų atsiskaitymais. Suprantama, kad tai gali atbaidyti nuo užsienio rinkų – esant apyvartinių lėšų trūkumui vykdyti ir verslą, ir jo plėtrą sudėtinga. Kad išsitęsę sąskaitų apmokėjimo terminai nesutrikdytų pinigų srautų ir neatbaidytų nuo eksporto galimybių, įmonės, kurioms pinigų reikia čia ir dabar, pasinaudoja faktoringu – jau išrašytų sąskaitų apmokėjimu per kelias dienas. Tokios sąlygos suteikia laiko ir galimybių tvirčiau įsitvirtinti užsienio rinkoje ir plėsti potencialių klientų sąrašą.

Tad preciziškai išanalizuota rinka ir verslo aplinka, į kurią žengiate, vietinių specialistų konsultacijos, patikimi ir patikrinti partneriai, dėmesingai suplanuoti procesai ir, būtinai, atsiskaitymo sąlygos – laiko ir pastangų reikalaujantys, bet sėkmingo eksporto ingredientai. Galbūt visa tai girdėta, bet praktika rodo, kad realiame verslo gyvenime bent vienas iš šių svarbių eksporto sėkmės veiksnių neretai pasimiršta.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.0000

Aušra Bytautienė. Kaip reaguoti turint COVID-19 atvejį įmonėje? (4)

Pandemijos metu įmonės turėjo ir tebeturi staigiai suvaldyti daugybę iššūkių, apie kuriuos...

Elena Leontjeva. Išmintį patikrins mokėjimas pasimokyti iš pirmosios pandemijos klaidų (2)

Visuotinai svarstant antros pandemijos bangos suvaldymo priemones būtina įvertinti pirmosios bangos...

Nerijus Mačiulis. Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį? (6)

Šių metų ekonominė krizė nuo ankstesniųjų skiriasi daugeliu aspektų – savo gyliu,...

Greta Petkutė. Konkurencijos įstatymas keičiasi: naujovės, įsigaliosiančios nuo lapkričio 1 d.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiantys Konkurencijos įstatymo pakeitimai įmonėms, pažeidusioms...

Top naujienos

Lietuvos ginklai prieš koronavirusą nė iš tolo neprilygsta Europai: skaičiuoja net namo ateinančius svečius (80)

Užsienio reikalų ministerijos (URM) spalio 19 dieną parengta koronaviruso valdymo situacijos...

Neapsigaukite pirkdami būstą: vilioja fantastiškais pažadais, kurie taip ir lieka neištesėti (9)

Įsigyti naujos statybos butą galima keliais būdais: pirkti jį jau baigtame statyti daugiabutyje...

Robotai kėsinasi į 800 mln. darbo vietų visame pasaulyje įvardijo pažeidžiamiausias šalis (19)

Pažanga automatikos technologijų sektoriuje kelia grėsmę didelei daliai darbo vietų tose...

Žurnalas „Moteris“ | D+ nariams

Išskirtinis interviu su Hugh Grantu: manau, kad mes visi esame blogi

Net ištikimiausi šio britų aktoriaus gerbėjai nežino jo viso vardo. Hugh Johnas Mungo‘as...

Gydytojas įspėjo apie laukiančias pavojingas permainas: gali sutrikti ne tik miegas, bet ir širdies veikla

Šį savaitgalį visi dirbantys naktimis dirbs viena valanda ilgiau už tą pačią algą, nedirbantys...

JAV patvirtino patvirtintino pirmąjį vaistą nuo COVID-19 (1)

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino antivirusinį preparatą remdesivirą kaip...

Psichologė patarė, kaip išmokyti dar nekalbantį vaiką kūno kalbos: palengvinsite kasdienybę ir sau, ir mažyliui

Įsivaizduokite, kad esate užsienio šalyje ir bandote susikalbėti su žmonėmis nemokėdami...

„Žalgirio“ pergalių puota Eurolygoje baigėsi – kauniečiai neapžiojo Valensijos klubo (429)

„Žalgirio“ krepšininkai (4/1) prie Eurolygos stalo demonstravo neįtikėtiną apetitą: jie...

Kalėdos šiemet bus kitokios: Veryga jau braižo scenarijų, kaip viskas gali atrodyti (343)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje Delfi diena sako, kad šiais metais...

|Maža didelių žinių kaina