aA
Nuo kovo 16 dienos paskelbtas karantinas Lietuvoje gerokai pakoregavo įmonių įprastinę veiklą. Vienoms ji – visiškai paralyžiuota, kitos šiek tiek gali veikti, nors darbas vyksta išnaudojant tik pusę pajėgumų. Trečioms įmonėms priešingai – darbo krūvis yra stipriai padidėjęs.
Jurgita Navikienė
Jurgita Navikienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Nesvarbu, kuriai kategorijai įmonių priklausote Jūs, svarbu suprasti viena – teks susitaikyti su pasikeitusiomis rinkos sąlygomis. Ši ekstremali padėtis vienaip ar kitaip palies kiekvieną iš mūsų – tiek įmonę, tiek darbuotojus ar kiekvieną mūsų šalies gyventoją.

Darbo organizavimas karantino metu

Įmonės, priklausomai nuo vykdomos veiklos, turi reaguoti atitinkamai, kaip organizuoti darbuotojų darbą. Pavyzdžiui, su didžiausiais iššūkiais susiduria sveikatos priežiūros įstaigos ir jų darbuotojai. Ne mažiau sudėtinga situacija maisto prekių parduotuvėse ir vaistinėse. Sporto klubai, pasilinksminimo vietos, restoranai ir kiti panašią veiklą vykdantys subjektai iš viso suparalyžiuoti. Statybinės, gamybinės, paslaugų organizacijos ir viešasis sektorius dar šiek tiek gyvuoja. Todėl, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, teks ir reaguoti.

Darbuotojų darbas namuose – nuotoliniu būdu

Karantino tikslas – kuo mažesnis kontaktas su kitais žmonėmis. Todėl šiuo atveju tinkamiausias darbo organizavimo būdas – nuotolinis darbas iš darbuotojo namų. Žinoma, kai kurios įmonės taip jau dirbdavo ir anksčiau – darbuotojai turėdavo galimybę keletą dienų per mėnesį dirbti iš namų.

Dabartinėje situacijoje produktyvumas gali būti gerokai mažesnis, tačiau darbas visiškai nesustoja. Visgi dabar itin svarbu nepamiršti, kad, organizuojant darbą nuotoliniu būdu, reikėtų susitarti su darbuotoju dėl darbo laiko, darbų saugos reikalavimų laikymosi, konfidencialumo, asmens duomenų apsaugos ir apgalvoti visus kitus aktualius klausimus.

Būtent tam, kad būtų paprasčiau atlikti šiuos naudingus veiksmus, mokymų ir konsultavimo įmonė „Countline“ šiuo metu dovanoja nuotolinio darbo tvarkos aprašą, kurį visiškai nemokamai parsisiųsti kiekvienas gali čia.

Nedarbingumas – dėl darbuotojo ligos ar vaiko slaugos

Darbdaviai kaip niekad turi būti atsakingi ir informuoti savo darbuotojus dėl karantino sąlygų laikymosi. Tačiau, jeigu darbuotojas vis dėl to suserga, yra svarbu atskirti koks tai susirgimas – užsikrėtimas Covid-19 virusu ar kitos ligos. Būtent nuo to priklausys ligos išmokos dydis. Tai, žinoma, nustatys medikai. Tačiau darbdavys atitinkamai turi sureaguoti, ar susirgęs darbuotojas galėjo užkrėsti ir kitus kolegas. Nedarbingumo pažymėjimai karantino laikotarpiu išduodami operatyviau, dažnai užtenka tik telefonu susisiekti su šeimos gydytoju.

Kita priežastis, dėl kurios išduodamas nedarbingumo pažymėjimas – dėl mažamečių vaikų ir besimokančių pradinėse klasėse vaikų priežiūros. Toks nedarbingumas slaugai išduodamas ir vaikams esant sveikiems dėl jų priežiūros. Taip pat užtenka tik paskambinti šeimos gydytojui ir nedarbingumo pažymėjimas bus išduotas dviejų savaičių laikotarpiui – nuo kovo 16 iki 27 dienos, net ir atgaline data.

Kasmetinės ir nemokamos atostogos

Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo naujienų, kuomet darbdaviai darbuotojams išplatina raštą, kuriuo siūlo, pavyzdžiui, meluoti savo šeimos gydytojams tam, kad gautų nedarbingumo pažymą arba nedelsiant pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

Darbdaviai, kurie negali darbuotojams suteikti darbo, neturi teisės versti darbuotojų išeiti nemokamų atostogų ar imtis kitų nelegalių veiksmų, kaip kad meluoti gydytojams. Aišku, darbuotojo prašymu, nemokamos atostogos gali būti suteikiamos bendra tvarka. Tačiau šiuo periodu tai būtų ypač nenaudinga darbuotojui. Jei nemokamų atostogų laikotarpiu darbuotojas susirgtų – už šį laikotarpį jam nebūtų mokama nedarbingumo pašalpa.

Šis karantino laikotarpis gali būti skirtas ir susikaupusių kasmetinių atostogų pasinaudojimui. Laikas galbūt nėra palankiausias judėjimo prasme – juk nepavyks pailsėti užsienyje, tačiau darbuotojui suteikus kasmetines atostogas, jo pajamos bus garantuotos ir tokio paties dydžio, kokį darbo užmokestį darbuotojas gavo paskutinių trijų mėnesių laikotarpyje.

Prastova ir dalinė prastova

Jeigu įmonės veikla yra sustabdyta, darbuotojas yra išnaudojęs kasmetines atostogas, arba karantino laikotarpis užsitęstų, gali atsitikti, kad darbuotojams teks skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Prastova įforminama įmonės vadovo įsakymu, jame nurodant kurį laiką truks prastova ir kuriems darbuotojams prastova paskelbta.

Prastovos apmokėjimas yra numatytas toks: už pirmą prastovos dieną – vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią – dvi trečiosios vidutinio darbo užmokesčio, už ketvirtą ir vėlesnes dienas – 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Bet kuriuo atveju už prastovą per mėnesį negali būti mokama mažiau, nei minimali mėnesinė alga (MMA) – 607 eurai.

Darbdaviams bus iš dalies kompensuojamos išlaidos dėl prastovų apmokėjimo – 90 procentų nuo MMA įmonėms, kurių darbas visiškai sustabdytas, ir 60 procentų nuo MMA kitoms įmonėms.

Atleidimas iš darbo

Karantino laikotarpis neturi būti priežastis nutraukti darbo santykius – tam ir bus mokama valstybės subsidija prastovos išlaidų kompensavimui. Kad būtų išsaugotos darbo vietos ir neigiama šios krizės įtaka sušvelninta, numatyta, kad darbo vietoms, kurioms bus išmokėta valstybės subsidija, dar tris mėnesius po jos mokėjimo tokius darbuotojus atleisti nebus galima.

Žinoma, terminuotų darbo sutarčių nutraukimas galimas be apribojimų – suėjus darbo sutarties terminui. Taip pat gali būti, kad darbuotojas norės savo noru nutraukti darbo santykius.

Pabaigai noriu akcentuoti, kad dabar svarbiausia užduotis – išlikti sveikiems ir apsaugoti įmonių darbuotojus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.8000

Mārtiņš Āboliņš. Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo (1)

Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija...

Elena Leontjeva. Išsaugokime žmonėms galimybę kaupti senatvei (1)

Privačiam pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui vėl iškilo pavojus. Mokesčių atskaitymai į...

Tomas Kontautas. Lietuva imasi vystyti tvariųjų finansų modelį: ar pavyks pakartoti fintech sėkmės istoriją? (1)

Klimato kaitai keliant vis didesnius iššūkius, Europos Sąjunga pernai pristatė veiksmų...

Inga Langaitė. Lietuvos startuoliai ant didelių permainų slenksčio (1)

Apie Lietuvos startuolių rūpesčius ir džiaugsmus, mūsų šalies įstatymų spragas ir...

Andrius Urbonas. Įmonės neprašo iš valstybės dovanų – jos tikisi greito reagavimo ir palankesnių sąlygų

Nuo 2020 m. kovo vidurio Lietuvoje galioja karantino režimas, kuris stipriai paveikė Lietuvos...

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (63)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (200)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (37)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (67)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1014)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...