aA
Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis laiko gaišimas? Nors apskaitos politiką privalo turėti ir įmonės ar įstaigos (juridiniai asmenys), ir ūkininkai arba pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymas dirbantys žmonės (fiziniai asmenys), realybėje daugelis į tai numoja ranka arba apskritai nežino, jog apskaitos politika yra reikalinga. Viena iš galimų tokio elgesio pasekmių – mokesčių inspektorių patikrinimo metu galima gauti baudą už apskaitos politikos neturėjimą. Apie tai, kodėl verta turėti apskaitos politiką, kaip ją reikėtų atskleisti ir ar dažnai įmonių vadovai nežino apie šią prievolę, pasakoja lektorė Jurgita Navikienė.
Jurgita Navikienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Apskaitos politika – tai alibi?

Kodėl būtina ir yra naudinga turėti apskaitos politiką? Pirmiausia – tai tarsi konstitucija įmonei ar fiziniam asmeniui, pagal kurią yra tvarkoma apskaita ir skaičiuojami mokesčiai. Tuo pačiu – tai ir alibi mokesčių inspektorių patikrinimo metu, kai tikrintojai reikalauja pateikti patvirtintą apskaitos politiką ir už jos neturėjimą gali skirti baudą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekse.

Svarbu žinoti, kad apskaitos politiką parenka ir tvirtina įmonės vadovas. Ar tai reiškia, kad vadovas arba fizinis asmuo turi būti „pusiau buhalteris“? Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą taip galėtų atrodyti, nes jame teigiama, kad „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti“ ir „ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma (...)“ Vadinasi, vadovas yra atsakingas ir už apskaitos politikos nustatymą, ir už jos tvirtinimą. Būtent dėl šios priežasties mokesčių inspektorių tikrinimo metu už netinkamai atliktas ūkines operacijas atsako buhalteris, už visa kita – vadovas.

Būtina turėti omenyje ir tai, kad neužtenka vadovui tik patvirtinti apskaitos politiką – ją reikia ir nuolat atnaujinti. Juk įmonė – tai gyvas organizmas, kuriame vis atsiranda naujų ūkinių operacijų, kai kurių nebelieka, todėl atitinkamai turi keistis ir apskaitos politika. Taigi rekomenduotina profilaktiškai apskaitos politiką peržiūrėti bent kartą per metus, tačiau, esant poreikiui, tai verta daryti ir dažniau, nes naujai atsiradusių ūkinių operacijų apskaitą derėtų nedelsiant aprašyti. Kartais būtina atlikti ir apskaitos politikos keitimą.

Pareigos nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia

Kalbant apie apskaitos politiką, dažniausiai matomas toks vaizdas: 1 – vadovas net nežino tokios prievolės arba nėra girdėjęs apie ją; 2 – įmonės buhalteris, būdamas atsakingas iš prigimties ar tapęs tokiu, pradėjęs dirbti šį darbą, aprašo įmonės apskaitos politiką, savo „kūrinį“ pateikia vadovui tvirtinti ir ta apskaitos politika vadovaujasi.

Ar tai yra blogai? Jeigu būtų pateikiamas rezultatas – patvirtinta apskaitos politika – niekas net nesuprastų, kas ir kaip parinko ir patvirtino ten esančias taisykles, tačiau iniciatyvos nebuvimas ar pareigos nežinojimas iš vadovo pusės atrodo šiek tiek keistai. Todėl reikėtų pripažinti, kad mūsų šalies vadovų, ypač smulkiųjų įmonių, finansinis raštingumas dar nėra pakankamas. Tačiau visuomet turėkite omenyje, jog pareigų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Kitas klausimas – kas galėtų padėti sukurti apskaitos politiką? Vienareikšmiškai pagelbėti šiuo klausimu gali buhalteris, turintis reikalingos kompetencijos šiuo klausimu. Todėl įmonių ar įstaigų vadovai ir fiziniai asmenys turėtų konsultuotis su buhalteriais.

Kas turėtų atsispindėti apskaitos politikoje?

Apskaitos politika pirmiausia turi parodyti, kokią tvarką įmonės/įstaigos ar fiziniai asmenys taiko tvarkydami apskaitą ir atskleisdami įmonės rodiklius metinėse finansinėse ataskaitose. To nedaryti leidžiama tik labai mažų įmonių kategoriją atitinkančioms įmonėms, kurios rengia finansines ataskaitas pagal būtent jiems nustatytą tvarką.

Antra – apskaitos politika turi atitikti verslo apskaitos, viešojo sektoriaus ar tarptautinės apskaitos ir atskaitomybės standartus. Tačiau visuose minėtuose standartuose apstu pasirinkimo alternatyvų – pradedant turto, nuosavybės, įsipareigojimų, baigiant pajamų ir sąnaudų apskaita. Taigi kiekviena įmonė ar įstaiga dėl pasirinktos apskaitos politikos tampa unikali, nors ir tvarko apskaitą pagal tuos pačius standartus. Žinoma, sustambintai galima palyginti dviejų panašią veiklą vykdančių įmonių finansinių ataskaitų rodiklius, tačiau vertinant detaliau, derėtų pasigilinti į pateiktų finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą ir jame pateikiamą apskaitos politikos santrauką.

Kalbant apie apskaitos politikos metodus ir taisykles, būtina paminėti, jog yra įvairių variantų, kurie gali atspindėti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Taigi visuomet į tai siūlau pažvelgti kūrybiškai – pavyzdžiui, kiekviena įmonė ar įstaiga turi nustatyti ilgalaikio turto minimalią vertę. Privačios įmonės turi visišką laisvę šiam darbui – nėra jokios orientacinės sumos, viešojo sektoriaus subjektams tai nustato Vyriausybė.

Todėl yra tekę matyti, kad viena įmonė buvo nustačiusi 30 eurų minimalią ilgalaikio turto vertę, kita panaši įmonė buvo nustačiusi 3000 eurų ribą įsigytam turtui, nuo kurios jis yra priskiriamas ilgalaikiam turtui. Ir čia – tik viena iš ūkinių operacijų, kurių apskaita dėl skirtingai nustatytos apskaitos politikos, skirsis. O tokių skirtingai nustatytų apskaitos taisyklių yra tikrai ne viena. Todėl konkrečiai įmonėje parinktą apskaitos politiką ir reikia aprašyti bei patvirtinti vadovui.

Dažniausios klaidos – aiškinamajame rašte ir apskaitos politikos atskleidime

Ar už apskaitos politikos netinkamą atskleidimą galima nubausti? Niekas iš išorės finansinių ataskaitų naudotojų – Registrų centras, VMI ir kiti – realiai nebaudžia už nepilną, netikslų ar ne visada tinkamą apskaitos politikos parinkimą ir atskleidimą. Tai reiškia, jog tikimybė gauti baudą ar atsakyti kokiu nors būdu už netinkamą apskaitos politikos atskleidimą finansinėse ataskaitose beveik negresia.

Žinoma, kai finansinės ataskaitos yra audituojamos, tuomet auditoriai „iškankina“ įmones ir buhalterius tiek, kiek mano būtina, kad finansinės ataskaitos atitiktų nustatytus reikalavimus. Tiesa, keletą metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos (dažniausiai trumpinama – AVNT) atliko 100 neaudituotų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų kokybės tyrimą ir rezultatai buvo ne patys geriausi. Daugiausia priekaištų sulaukė aiškinamasis raštas, kartu ir taikytos apskaitos politikos atskleidimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (5)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (25)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (9)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (3)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (512)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (445)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (73)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (247)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (11)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (42)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Absurdiškiausi patarimai sekso tema kitados pateikti kaip labai rimtos rekomendacijos (14)

Įvairiuose gyvenimo būdo, psichologiniuose ir pramoginiuose žurnaluose galima rasti galybę kartais...