Valdžia, pagaliau suvokusi, kad demografijos situacija Lietuvoje yra „deganti“ problema, ėmėsi ją spręsti. Parengė „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją“ bei jos įgyvendinimo veiksmų planą ir pradėjo diskusijas su visuomene. Strategijoje bei jos įgyvendinimo veiksmų plane numatė valstybės poreikius atitinkantį emigracijos ir imigracijos srautų valdymą.
Jurgita Čyžiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

Tik bėda, kad demografinės prognozės neįkvepia vizionieriškoms diskusijoms. Prieš porą mėnesių paskelbtoje „Nacionalinėje žmogiškųjų išteklių būklės ataskaitoje“ konstatuojama, kad iš Lietuvos kasmet emigruoja tiek gyventojų, kiek jų turi vidutinio dydžio Lietuvos miestas, tarkime, Jonava ar Utena. Daugiau kaip pusė emigruojančių – ekonomiškai produktyviausi asmenys – jaunimas iki 29 metų.

Dažniau išvyksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojai (paslaugų sektoriaus darbuotojai, pardavėjai, amatininkai ir kt.) – 52 proc., ar nekvalifikuoti darbininkai – 12 proc. Paprastai tariant, iš Lietuvos „nuteka“ normaliam kasdieniam ekonominiam funkcionavimui reikalingi darbuotojai.

Darbo rinkos tyrimų institutas prognozuoja, kad po kokių aštuonerių metų problemos taps dar opesnės, kuomet į pensiją išeis apie 210 tūkst. gyventojų, o į darbo rinką naujai įsilies tik apie 100 tūkst. jaunų darbuotojų. Sumažės mokesčių mokėtojų skaičius, o gaunančių pensiją asmenų skaičius stipriai išaugs. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, galiausiai tai taps sunkiai pakeliamu iššūkiu.

Lietuvoje yra per mažai išnaudojamas ekonominis migracijos potencialas. Būtent imigracija atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant šalies demografines problemas, daro didžiulę įtaką tiek darbo rinkai, tiek ir šalies ekonominei plėtrai. Nežinia kodėl, bet Strategijoje vengiama priemonių konkurencingesnėms ir lankstesnėms imigracijos procedūroms ar užsieniečių, atvykstančių darbo tikslais, priėmimo procedūrų tobulinimui. Juk dėl darbuotojų iš kitų šalių konkuruojame su kokiomis 5-6 šalimis. Natūralu, kad užsieniečiai rinksis tą šalį, kurioje gyventi ir dirbti jiems geriau.

Žiūrint į jau dabar egzistuojančias trečiųjų šalių piliečių, kaip potencialios darbo jėgos, įsileidimo sąlygas, panašu, kad Lietuvoje jie nėra itin laukiami. Šios sąlygos mūsų šalies migracijos politikoje remiasi įvairiausių „lengvinančių“ sąrašų, skirtų spartesniam pavienių užsieniečių grupių įdarbinimui, sudarymu. Tačiau tai turi ir priešingą, ribojantį, poveikį – segmentuoja darbo rinką, pirmenybę suteikiant tam tikroms pramonės šakoms ar įmonėms, kitas paliekant be darbo jėgos.

Kasmet Lietuva netenka apie 40 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, panašu, valdžia ne itin ir stengiasi šį praradimą kompensuoti. Jei kitose Europos šalyse darbuotojais iš trečiųjų šalių vidutiniškai pakeičiama apie 10 proc. emigravusių darbuotojų, Lietuvoje – tik apie 6 proc. Kitaip sakant, ekonominis darbuotojų iš kitų šalių potencialas Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas šalies ūkio plėtrai.

Galbūt tam trukdo ir visuomenėje įsikeroję įsitikinimai, kuriais manipuliuoti labai mėgsta kai kurie politikai. Neretai manoma, kad atleidus vadžias, užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvoje, gali atvykti labai daug, nors faktiškai jų gali būti per mažai išvykusiųjų kompensavimui. Naujausiais „Eurobarometro” duomenimis, europiečiai linkę pervertinti savo šalyje esančių imigrantų skaičių. Net 19-os Europos Sąjungos šalių gyventojai mano imigrantų jų šalyje esant bent dvigubai daugiau, nei iš tiesų esama. Nieko nuostabaus, kad imigracija susilaukia neproporcingai didelės neigiamos reakcijos, nepaisant teigiamo jos poveikio šalies ekonomikai.
Be to, galvojama, kad darbo jėgos imigracija, t. y. atvykėliai, sukelia nedarbą. Jei remsimės „Eurostato” duomenimis, nėra ryšio tarp nedarbo lygio ir įdarbinamų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus. Europos šalyse, kuriose dirba daugiau imigrantų, nedarbo lygis nėra didesnis. Tad baimė, jog specialistai iš užsienio „atims mūsų darbo vietas“, daugeliu atvejų yra perdėta ir nepagrįsta.

Atvykstantys dirbti užsieniečiai savo įgūdžiais papildo trūkstamas žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų spragas, padeda išspręsti disbalanso darbo rinkoje problemą, prisideda prie darbo rinkos efektyvumo, o ilgainiui ir – ekonomikos augimo. Jei šalyje staiga atsirastų daug norinčios ir galinčios dirbti darbo jėgos, teigiamą poveikį pajustume visi, išaugtų vidaus rinka. Taigi, daugiau dirbančiųjų tik skatintų ekonomikos augimą.

Konkurencija dėl darbuotojų nuolat vyksta tiek regioniniu, tiek ir pasauliniu lygiu. Vakarų šalys geba pritraukti gabiausius ar rinkai reikalingiausius protus. O kaip tokiomis nuožmios konkurencijos sąlygomis elgiasi Lietuvos valdžia? Planuoja įvesti kvotas trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių? Juk tai tik dar labiau sugriežtins užsieniečių įdarbinimo reguliavimą. Panašu, mūsų valdžiai tai, kas naudinga – ne itin reikalinga.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (10)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Vilius Juzikis. Daugiau pelno mažiesiems vežėjams. Ar įmanoma? (3)

Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių...

Linas Sesickas. Konkurencingumo indeksai: kaip neįstrigti tarp vidutiniokų (2)

Naujausi pasauliniai konkurencingumo reitingai stebuklų nerodo. Ką daro šalys lyderės ir ko...

Vaidas Žagūnis. Finansinio raštingumo ugdymas – žaidimų ar klaidų ir bandymų keliu? (5)

Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes –...

Vytautas Ašeris. IT studijos: mesti neverta užbaigti (2)

IT specialybių studentai jau antrajame kurse tampa paklausūs darbo rinkoje, todėl dalis jų...

Top naujienos

Rusijoje - įsiūtis dėl apdovanojimo Baltijos šalims: Lietuvą palygino su kanibalais (206)

Po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Baltijos...

Įvedus protingą automobilių mokestį dyzelinių išlaikymas smarkiai išaugtų (57)

Kol Lietuvoje neįvesti nauji transporto priemonių mokesčiai, dujomis varomų automobilių...

54 tūkst. gyventojų netrukus sulauks VMI laiškų (27)

Gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki dabar nesumokėjo gyventojų pajamų...

Įvertino Trumpo ir Putino kūno kalbą: itin keista (34)

Ką iš tiesų Donaldas Trumpas galvoja apie Vladimirą Putiną? O ką pastarasis apie savo kolegą...

Turi planą B „valstiečiams“: Kirkilas įvardijo, kas galėtų būti bendras partijų kandidatas į prezidentus (224)

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ( LSDDP ) lyderis Gediminas Kirkilas teigia, kad užsienio...

APOEL skaičiuoja nuostolius: per pirmas 20 minučių Lietuvoje praradome milijoną „Sūduvos“ rūbinėje – nevaržomos pergalės emocijos (11)

Po nesėkmės Marijampolės „Sūduvai“ Kipro čempionė APOEL turės koreguoti biudžeto...

Susirasti darbą Didžiojoje Britanijoje šiuo metu itin lengva (3)

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje šių metų gegužės mėnesį išsilaikė ties žemiausiu lygiu...

Netradicinį vestuvių rūbą pasirinkusią Atlantą lydėjo tik komplimentai: jis atitinka mano charakterį (4)

Jokia paslaptis, kad išgirdus žodžių junginį „vestuvinė suknelė“ mintyse dažniausiai...

Staigmena naujausiuose kandidatų į prezidentus reitinguose: lyderių trejetuke įvyko pokyčiai (999)

Birželio 19-27 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “...

Klaipėdoje žuvusios manekenės byloje kyla įtampa: įsikišti teko ir Generalinei prokuratūrai (117)

Klaipėdoje žuvusios manekenės Dovilės mirties tyrime šeimai atstovaujantis advokatas atkakliai...