Nacionalinę energetikos strategiją svarstančiai Lietuvai dažnai rekomenduojama sekti įvairių užsienio šalių pavyzdžiais. Tačiau Lietuva jau sukūrė savo sėkmės istoriją, tad ją tiesiog reikėtų tęsti. Nors kol kas galime įsigyti pigios skandinaviškos elektros, ateityje jos gamyba be atsinaujinančių šaltinių, tarp kurių – ir vėjas, mūsų šalyje neįsivaizduojama.
Jurgis Vilemas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dešimtmečio pokytis: didelis elektros importas ir šiluma iš nuosavo biokuro

Praėjus beveik dešimčiai metų po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo galima vardinti Lietuvos energetikos sektoriaus pasiekimus: moderni elektros energijos rinka, veikianti pagal gerąją skandinavišką praktiką, galingos jungtys su Lenkija bei Švedija. Pastaroji nulėmė, kad didmeninės elektros energijos kainos Baltijos šalyse yra artimos kainoms Skandinavijos šalyse (o ten jos yra mažiausios Europoje). Štai kovą elektros energijos kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių biržoje nesiekė 4,5 EUR/MWh.

Elektros energijos jungtys suteikia galimybių įsigyti labai pigios elektros energijos. Tai nulėmė, kad praeitais metais Lietuva importavo apie 70 proc. šalies poreikio. Šiais metais importas greičiausiai bus labai panašus arba net truputį didesnis. Anksčiau žiemą dirbdavo, pavyzdžiui, Kauno ir Vilniaus termofikacinės elektrinės, bet jau kurį laiką viskas remiasi į elektros importą – vietinė gamyba iš importinio kuro yra per brangi ir negali konkuruoti. Tiesa, situacija rinkoje po truputį keičiasi – įprastai tokiu metų laiku dėl pavasario potvynių elektros kaina būdavo ypatinga žema ir nesiekdavo 30 EUR/MWh, tačiau dabar kainos gerokai aukštesnės.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje elektros energijos kaina, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, ūgtelėjo daugiau kaip 20 proc. ir vidutiniškai siekė 42,40 EUR/MWh. Šiuo metu Lietuvai ekonomiškai naudinga importuoti elektros energiją tokiomis ir panašiomis kainomis – galima prognozuoti, kad jos artimiausiais metais drastiškai nekils.

Dauguma ekspertų numato lėtą elektros kainų augimą bendrojoje rinkoje. Tad vėliau, joms augant, turėtų didėti vietinės gamybos apimtys. Visų pirma plėsis vėjo jėgainių parkai, o taip pat – mažų termofikacinių elektrinių naudojančių biokurą statybos. Tačiau pastarųjų bendra galia bus žymiai mažesnė negu vėjo jėgainių.

Dar vienas Lietuvos sėkmės pavyzdys – centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus perėjimas nuo dujų prie nuosavo biokuro. Tai yra ekonomiškai naudinga – atsinaujinančiais šaltiniais buvo pakeistas brangus importas.

Lietuvos energetikos ateitis – atsinaujinantys energijos ištekliai

Galimybėms gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių pasauliniu mastu sparčiai judant į priekį, be jos neįsivaizduojama ir energetikos sektoriaus ateitis Lietuvoje. Tokiais tempais ir tokiu mastu vykstančių permainų energetikoje dar nėra buvę – gyvename fundamentalių pokyčių laikotarpiu.

Atsinaujinantys šaltiniai sparčiausiai plėtosis jiems ypatingai palankiuose regionuose – ten, kur daug vėjo ar saulės. Mūsų regione realu panaudoti du šaltinius – saulę ir vėją. Nors, palyginti su kitomis šalimis, gamtinės sąlygos Lietuvoje – nėra pačios geriausios, jau dabar čia veikiančių vėjo jėgainių parkų galia yra perkopusi 500 MW. Jie patikimai dirba ir yra pats didžiausias elektros energijos generatorius Lietuvoje. Padvigubinti jų pagaminamą elektros energijos kiekį nebūtų jokių problemų, tik kai kur reikėtų pastiprinti perdavimo tinklus ir modernizuoti jų valdymą.

Didžiausias vėjo energetikos privalumas – potencialas itin sparčiai plėtrai. Suprojektuoti ir pastatyti vėjo jėgainę pakanka vos dvejų metų. Galima palyginti: pastatyti atominei elektrinei nepakanka ir dešimtmečio.

Lietuvoje, kuri anksčiau didžiąją dalį reikalingos pirminės energijos ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai bei transporto reikmėms importuodavo, perėjimas prie vietinių energijos išteklių duoda ypatingai didelę ekonominę ir socialinę naudą. Sumažėja išlaidos pirminės energijos importui, sukuriamos darbo vietos, palaikomos pakankamai žemos ir stabilias elektros bei šilumos kainos vartotojams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Sezoninis darbas – ką būtina žinoti darbdaviams?

Artėjant vasarai, vis daugiau žmonių – ypač per atostogas užsidirbti siekiantys vyresniųjų...

Rosita Vasilkevičiūtė. Grįžimas į Lietuvą iš emigracijos – žingsnis ne atgal, o į priekį (7)

Kiekvieną dieną bendrauju su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti...

Dovilė Jankauskytė. Darbo užmokestis ir viešieji pirkimai: nori laimėti – pasiruošk mokėti daugiau (4)

2018 m. sausio 1 d., praėjus lygiai pusei metų nuo daug pokyčių atnešusios Viešųjų pirkimų...

Deivis Valiulis. Butai vietoje stadiono? Griežtai draudžiama! (2)

Nekilnojamojo turto ( NT ) vystytojai turėtų suklusti – formuojasi teismų praktika, pagal kurią...

Kvailių žvejonė (8). Lupikavimas pasirašant namo pirkimo–pardavimo sutartį (1)

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ išleido Nobelio premijos laureatų ekonomistų...

Top naujienos

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (73)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (30)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (86)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (23)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (1)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (4)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Meghan Markle istorija jos pačios lūpomis: apie skaudžius išgyvenimus ir visam gyvenimui įsiminusius tėvo žodžius (46)

Pirmą kartą pasakojimas išspausdintas 2015 metais žurnalo „Elle“ liepos numeryje.

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Veterinarą vadina monstru: tokį siaubą klinikoje patyriau pirmąkart

Noriu pasidalinti apie A. Mockevičius veterinarijos gydykloje, Kaune, patirtą siaubą ir košmarą,...

Milijonieriaus sūnus žiauriai išžudė savo šeimą (2)

Teismas paskelbė verdiktą visą pasaulį sukrėtusioje byloje – Henris van Breda, milijonieriaus...