aA
Su 2019 metais baigia išsekti pirmojo 2002 m. sudaryto Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano – kompleksinės, detalios krašto raidos perspektyvų programos galiojimo laikas. „Koncepcijos“ vardu oficialiam svarstymui jau pateikta jo tąsa 2020–2050 m.
Jurgis Vanagas. Ar liekame tik be dvimiesčio?
© DELFI montažas

Kokios mintys kyla susipažinus su šia svarbia naujojo etapo Lietuvos strategijos „partitūra“? Čia bus pabandyta gal ir subjektyviu vieno senojo BP plano autorių komandos nario žvilgsniu įvertinti tik vieną jos dalį – teritorinę miestų sistemą, bene svarbiausią, labiausiai stabilią, „betoninę“, nekintamą. Nes tai – ne lanksčių vidaus politikos veiksmų planas. Miestai – ne baldai bute: jų neperstumdysi pagal besikeičiančių naudotojų įgeidžius, nesukeisi vietomis ar įsigytais naujais...

Ankstesnę programą, patvirtintą LR Seime 2002 m. spalio 29 d. ir tapusia įstatymu, rengė didelis būrys žinomų krašto urbanistikos, teritorinio planavimo ir kitų sričių specialistų. Lietuvai, dar tik besiruošiančiai tapti ES šeimos nare, buvo labai svarbu atsižvelgti į svarbiausius Baltijos jūros regiono miestų tinklo plėtros kordinatorių tarybos pagrindinius priesakus, privalomus lygiai, kaip ir kitus ES reikalavimus – politinius, ekonominius, finansinius ir kt. Tarp tarybos ir LR BP projektuotojų buvo palaikomas glaudus ryšys (šių eilučių autorius 1999–2001 m., gavęs LR Aplinkos ministerijos įgaliojimus, dalyvavo jos darbo grupės veikloje).

Perspektyvinėje krašto urbanistinėje doktrinoje šių priesakų, sutelktų programoje „Baltijos jūros šalių vizija ir stategijos“ (VASAB-2010 t. y. Vision and Strategies About the Baltic Sea) buvo griežtai laikomasi. Panaudota patogi Lietuvos geopolitinė padėtis, jos teritoriją kertančių tarptautinių urbanistinių koridorių trasos ir sankirta, be to, įdiegtos pasaulinės urbanistikos naujovės.

Šių pagrindinių kertinių akmenų pagrindu buvo siūloma kartu su visų BJR šalių „interjerais“ atsiverti į vieningai subalansuotą regiono urbanistinę erdvę, sklandžiai įsikorporuoti į ją, tuo tikslu koreguoti susiklosčiusį Lietuvos miestų tinklą ir kurti modernią dinamišką miestų sistemą, formuoti labai trūkstamą Euro City lygmens metropolinį centrą,

Tai buvo drąsus, į ateitį orientuotas naujadaras pertvarkant krašto urbanistinę sąrangą.

Kaip rodo pasaulinė praktika, tokių kardinalaus pobūdžio planų realizavimas užsitęsia dešimtmečiais ir tik, kai kietai laikomasi pirmapradės generalinės linijos, svarbiausia būtinos sąlygos – atkaklaus, disciplinuoto tos linijos, idėjos tęstinumo, perimamumo, reikalavimo, kad viena urbanistų karta estefetės lazdelės būdu tiksliai perduotų ją kitai. Tik tokia ji praauga ir atlaiko neišvengiamas, neesmines, „kosmetines“ trumpalaikių etapų, atkarpų korektūras.

Naujosios „Koncepcijos“ tekste apie tokį tęstinumą užsimenama ne vienoje vietoje: pripažįstant, kad senojo BP programa „išlaikė laiko išbandymus“ (101 p.), patikinama , kad „buvo remiamasi galiojančio LR BP tęstinumo idėja“ (20 p.), minimas „tęstinis galiojančio LR teritorijos Bendrojo plano sprendinys“ (29 p.). Išvadose reziumuojama, kad svarstymui pateikto naujojo BP sprendiniai – tai „evoliucinė alternatyva, išlaikant LR teritorijos planavimo tęstinumą“ ( 242 p.).

Kita vertus, nors ir sutinkant su „Koncepcijos“ autoriais, kad per tą laiką Lietuvoje įvyko neišvengiami ekonominiai pokyčiai, padidėjo regionų atskirtis, toliau vyko visuomenės senėjimas, vargu ar ne pernelyg kategoriškas ir nekorektiškai prasilenkiantis su aukščiau paminėtais senojo BP vertinimais apibendrinantis naujojo teiginys, esą senasis „negali atsakyti į daugelį šiandienos klausimų, nes pasikeitė valstybės geopolitinė situacija bei atsirado nauji iššūkiai“ (101p.).

Ir vis tik buvo labai nekantru sužinoti, kuo konkrečiai ir detaliai „pasikeitusiai valstybės geopolitinei situacijai“ neįtiko senojo BP paliktas įdirbis? Kaip apskritai jis traktuojamas? Kaip įvertinti ir aprobuoti pagrindiniai strateginiai „ano“ kertinių pamatų blokai, svarbiausi akcentai: krašto urbanistinis karkasas, jo įsipynimas į BJR ir tuo pačiu į ES miestų tinklą, miestų dvynių potencialų jungtis, šios jungties slinktis šalies teritorijos geografinio vidurio, vakarų, Baltijos jūros link? Kaip toliau rutuliojamas ir koks vaidmuo toliau skiriamas dipoliui (dvimiesčiui), kaip būtinai ir vienintelei sąlygai kuriant kraštui labai trūkstamą metropolinį Euro City centrą?

Jurgis Vanagas
Jurgis Vanagas
© Asmeninio albumo nuotr.


Ar ir ką šiuose miestodaros pamatuose keitė (ar koregavo) naujojo plano autoriai?

Deja, su dideliu nusivylimu teko konstatuoti, kad šio valstybei svarbaus laivo-milžino, pakrauto labai vertingu kroviniu, vairą jie pasuko visai nauju kursu.

Dar daugiau, ir tai labiau nei neįtikėtina, bet viešam aptarimui pateiktame 311 p. apimties naujojo Bendrojo plano „Koncepcijos“ tekste, jo santraukoje, terminų žodyne, grafinės dalies brėžiniuose visai nepaminėta nė viena aukščiau minėtų senojo plano dominančių.

Nė vienu žodžiu!

Mėginta atsipirkti bent apgailėtinais grašiais.

Vilniaus ir Kauno tarpumiesčio ovalas tik apvestas punktyrine linija ir, kas neįprasta teritorijų planuose, „saliamoniškai“ pavadintas vienoje vietoje „Urbanistinių centrų partnerystės teikiant tarptautinio lygmens paslaugas“, kitoje vietoje „Urbanistinių centrų partnerysčių tarptautinio lygmens paslaugomis teikiami konkurenciniai pranašumai ekonomine veiklai“... Trečioje – vos tik „partneryste“. Panašiai įvardintas ir ruožas tarp Šiaulių ir Panevėžio.

Konstruktyvus, imperatyvus senojo BP urbanistinis Vilniaus ir Kauno dvimiesčio apibrėžimas ir turinys, užuot detalizuotas ir įveiklintas, čia vardijamas net ne daiktavardine teritorijos ploto definicija, kaip tai įprasta, bet miglota rekomendacine abstrakcija, visai nederančia teritorinams žemėlapiams ar jų schemoms: „partnerystės“, „pranašumai“...

Atseit, na ir kas, kad minėta BJR vizijų programa (VASAB-2010) numatė net septyniolika tokių urbanistinių jungčių, kad yra jau susikūręs net ir trimiestis ( Lenkijos trójmiastoGdanskas, Gdynė, Sopotas), kad tarpvalstybinis Kopenhagos ir Malmės dvimiestis funkcionuoja 2000-aisiais per Eresundo (Øresund) sąsiaurį nutiestu 16 km ilgio tiltu, kad mūsų kaimynų estų ir suomių dipolį, pavadintą sutrumpintu abiejų sostinių vardu TALSINKI 2030-taisiais metais jungs suprojektuotas 50 km. tunelis jūros dugnu!

Juk ir 2002 m. plane dvimiestis figūravo ne kaip utopinė, lengvabūdiška rekomendacija, ne kaip pasiūla galimam laisvam pasirinkimui. Tarsi jam vėliau nebūtų buvęs sudarytas detalus strateginis planas, kurį patvirtino abiejų polinių miestų Vilniaus ir Kauno tarybos, tarsi nebuvo parengti detalūs jungties ruožo teritorijos urbanistinio suplanavimo variantai, nebuvo sukurta schema Karmėlavos oro uostą greitojo transporto linija sujungti su Pilaitės centru ir nuo čia formuoti visą sostinės metropoliteno sistemą (kurios principinei idėjai irgi yra pritaręs LR Seimas). Ir kad tarptautinėje apžiūroje Vilniaus ir Kauno jungtis nebūtų buvusi pavadinta Europos ateities regionu (European Region of Future)...

Pagaliau, kad, nors ir nelengvai, buvo įveikta tokiais atvejais beveik neišvengiama visuomenės psichologinė „atmetimo“ reakcija? Ar šiandien kas abejoja, kad dvimiestis tik retam raštingam Lietuvos gyventojui negirdėta, nežinoma sąvoka?

Sąmoningai ar ne, teorine prasme naujame BP operuojama XX a. viduryje SSRS urbanistinėje doktrinoje vyravusia, dispersiška nesankabių, autonomiškų „taškinių“ miestų sklaida ir kiekvieno jų nepriklausoma nuo visumos „kompaktiško“, „uždaro“ plano struktūros raidos samprata. Tokios į atitinkamas vagas nenukreiptos miestų plėtros rezultatus akivaizdžiai matome ir mūsų didmiesčiuose: ji vyko (ir tebevyksta) savaimingai, nenumaldomai, tarsi ratilai ant vandens, koncentriškai, nuo geometrinio centro toldama į pakraščius ir sukeldama begalę socialinių, techninių susisiekimo, aptarnavimo, ūkio problemų. (Klesti ji ir toliau: štai tik ką Kaunas paskelbė prisijungsiąs dar 13 aplinkinių seniūnijų ir trigubai prasiplėsiąs miesto plotą!)

O juk jau seniai pasaulio miestų planavimo teoretikai ir praktikai (A. Soria y Mata, N. Miliutinas, K. A. Doxiadis, K. Tangė, L. Hilberseimeris ir kt.) yra pasiūlę būdą, kaip suvaldyti tokį urbanizuotų žemių plėtros tvaną, kaip reguliuoti jį. Tvirtai nusistovėjo labiausiai priimtina šiuolaikinio didmiesčio plano plėtotės forma –ataugomis, „karoliukų“ virtinėmis palei svarbiausias, užmiestin nusidriekusias ir intensyviai naudojamas tarpmiestines transporto magistrales.

Priešingai uždaram, kompaktiškam miestui, tokia vadinamoji linijinė-branduolinė jo plano struktūra leidžia miestams ne tik patogiai susijungti, išlaikyti humanišką santykį „žmogus-miestas“, bet ir įsipinti į analogiškus kaimyninius voratinklius. Stambiausiomis gijomis praaugdami šalių ribas, jie susitelkia į tarptautinius urbanizuotus koridorius ir tampa regionų, žemynų griaučiais. Taip savo miestų perspektyvinę plėtrą suplanavo mūsų artimiausi kaimynai lenkai ir baltarusiai.

Naujajame gi BP, liaudiškai tariant, ne tik „atsižegnojama“ nuo Vilniaus ir Kauno tarpumiesčio urbanizavimo, bet dar kartą pabrėžiamas būtinumas išlaikyti miestų kompaktiškumą (suprask, „uždarumą“, nesankabumą).

Teigiama: „Urbanistinių centrų partnerystė nekuria bendros urbanizacijos, neskatinama drieka tarp jų, urbanistiniai centrai yra kompaktiški miestai.“ (142 p.). Nors, tiesa, ir sklando žinios, kad apdairūs ir „turintys uoslę“ verslininkai tarp Vilniaus ir Kauno jau yra įsigiję daug sklypų, visada buvo tvirtai akcentuojama, kad dvimiestis – tai anaiptol ne išilgai užstatytas miestas-koridorius, bet urbanizuotų darinių, „karoliukų“ grandinėlė.

Tokio neigiamo nusistatymo prieš dvimiestį prošvaistės ryškėjo jau ikiprojektiniuose, „platforminiuose“ Aplinkos ministerijos dokumentuose, BP stadijų pristatymo forumuose: girdi, Lietuvai nereikia jokio dvimiesčio. (Apie tai šių eilučių autorius rašė DELFI portale 2019 m. gegužės 6 d. išspausdintame straipsnyje „Requiem dvimiesčiui: ar nelaidojama ir istorinė proga“. Beje, rankraštyje šis pavadinimas tada dar baigtas klaustuku).

Dideliu naujojo BP trūkumu laikytina jo sąryšio su plačiu Europos, BJR miestų tinklo kontekstu stoka. Senajame plane krašto vidinės sąrangos konstrukcija buvo pradėta skyriais „Lietuvos geopolitinė situacija“, „Lietuva Europos teritorijos tvarkymo politikos kontekste“. Stambaus mastelio žemėlapiuose matėsi, kaip krašto lopinėlis įsirašo į kontinento urbanizuotų „nugarkaulių“ trasas. Buvo akivaizdžiai aišku, kuo Lietuvai svarbios „Via Baltica“, „Rail Baltica“, rytų–vakarų transporto koridorių trasos. Įtikinamai įrodyta, kad ji negali likti teritoriškai izoliuota Europos „sala“.

Deja, naujame plane tokio panoraminio Lietuvos teritorijos kontakto su „išore“ trūksta: neakcentuojamos, ignoruojamos sienas skrodžiančios tarptautinės struktūrinės sąaugos, transporto koridoriai, magistralės. Liaudiškai vaizdžiai sakoma: verdama savo sultyse. Ir tik žvilgsnis į miniatiūrinį Lietuvos lopinėlį „iš aukščiau“ primena, kad esame tolimas ES pakraštys, o ir mūsų sostinė – pačiame jo paribyje.

Neatsitiktinai Europos geografinės politikos strategų žemėlapiuose esame laikomi „pilkąja zona“, nuo Vakarų geografiškai ir gyvensenos prasme nutolusia provincija, nuo dar ir užblokuota Karaliaučiaus anklavo. Dėl prarastų istorinių LDK žemių sostinės Vilniaus geografinė padėtis krašte likusi labai ekscentriška. Nutolusi nuo krašto geometrinio vidurio, ypač nuo „vartų į pasaulį“ – vienintelio uostamiesčio, šiandien ji pavojingai arti ne itin draugiškai nusiteikusios Baltarusijos, dar ir su pradėsiančia tiksėti Astravo „bomba“.

Daug pralaimime ir be dvimiesčio neturėdami tarptautiniu mastu pripažinto Euro City rango miesto, todėl apmaudu, kad įtakos zonų žemėlapiuose visą Lietuvos plotą dengia trijų kaimyninių šalių sostinių skrituliai: Varšuva, Ryga ir Minskas turi šį rangą.

Gaila, bet visų šių senajame BP diagnozuotų „ligų“ toliau negydys naujasis Lietuvos strateginis planas.

Faktiškai atmesdamas daug plačiau apgalvotą, su profesionalesniu užmoju ankstesnėje kelrodėje parengtą Lietuvos miestų ateities viziją, dabar pristatytas naujasis LR teritorijos Bendrasis planas, jei toks bus patvirtintas Seime, šio straipsnio autoriaus nuomone, reikš užprogramuotą neabejotiną Lietuvos urbanizacijos žingsnį atgal.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Arnas Zuikis. Krizių valdymas ir technologijos: kokius raumenis ir kaip turėtų auginti Lietuva? (7)

Pastarieji metai Lietuvoje buvo pažymėti neeilinių ekstremalių situacijų: nuotekų skandalas...

Natalja Kobzevienė. Medikų darbo užmokestis – įstaigų vadovai turėtų pakeisti darbo apmokėjimo tvarkas

Vyriausybė vykdo jau ketvirtą medicinos personalo atlyginimų didinimo etapą, tačiau vienodų...

Nerijus Andrijauskas. Patarimai verslui: kaip planuoti finansus, kad valstybės parama vėliau netaptų našta

Tiek pirmasis, tiek ir antrasis karantinas – rimtas iššūkis Lietuvoje veikiančioms verslo...

Naglis Vyšniauskas. Verslo rizikų kompasas: prasidėjus vakcinacijai – rinkų žvilgsnis pro rožinius akinius

Gruodžio mėnuo rinkose buvo gana ramus, nors buvo pasirašytas ne vienas pasaulio mastu svarbus...

Olga Petroševičienė. COVID-19 rizikos nuomos rinkoje tęsiasi: ar galima užginčyti „prisiimtos rizikos“ nuostatas?

Tęsiantis antrajam karantinui ir daugeliui verslų vėl uždarius patalpas, vis dar susiduriama su...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

Policija įspėja apie sugriežtintą kontrolę: šį kartą kontroliuos ne tik judėjimą tarp savivaldybių (110)

Policija savaitgalį žada intensyviau vykdyti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių ir didesnį...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (22)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Lošimo nelegalai nesnaudžia: štai kokių priemonių kasdien Lietuvoje tenka imtis (21)

Nuotoliniai azartiniai lošimai – sparčiausiai auganti lošimų verslo šaka, kurioje kasmet...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (84)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Dainų autorius piktinasi dėl subsidijų Kirkorovo koncerto organizatoriams: situacija nesuvokiama (33)

Paaiškėjus, kad buvusios Lietuvos kultūros tarybos sprendimu subsidijos už neįvykusius ar...

Mirusiųjų tyrimai parodė, kaip COVID-19 paveikia smegenis: pažeidimai siaubingi (2)

Naujajam koronavirusui negailestingai užkrečiant vis daugiau žmonių, mokslininkams pavyko...

Vienoje kategorijoje – jie vis dar geriausi: „iPhone 12 Pro Max” ir „iPhone 12 Mini“ apžvalga

„ iPhone 12 Pro Max ” ir „iPhone 12 Mini“ – didelis ir mažas, tačiau abu galingi, greiti...

Ištirti Lietuvoje plintančio audinių koronaviruso genomai: mokslininkai nustatė labai svarbių detalių

Audinių ūkiuose plinta skirtingos koronaviruso atmainos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto...