aA
Turbūt dar nedaug kurioje srityje šiandien būtų galimą drąsiai sušukti – čia Lietuva yra globali lyderė! Fintech‘as? Na taip... esame dešimtuke. Biotechnologijos? Na, galime tikrai pasigirti, kad turime keletą lyderiaujančių šios srities kompanijų. Bet štai apie išmaniąją saulės energetiką šiandien mes galime drąsiai ir be svyravimų konstatuoti – Lietuva šioje srityje yra globali lyderė.
Jonas Vaišnys
Jonas Vaišnys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai vasarą Vilniuje, Lukiškių aikštėje Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paskelbė apie pasaulyje neregėtą naujovę – Lietuvoje bus priimtas įstatymas, sudarysiantis sąlygas VISIEMS elektros vartotojams tapti ir jos gamintojais.

Lygiai po metų, 2020 m. liepos 1 d. ministras pranešė apie naują valstybės paramos etapą visiems gyventojams, įsigyjant nutolusios saulės elektrinės dalį.

Naujuoju įstatymu teisiškai įforminta, kad bet kuris pilietis Lietuvoje gali įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės ir toje savo nutolusios elektrinės dalyje pagamintą elektrą jis naudos savo reikmėms. Bute, kotedže, privačiame name ar pan.

Pasaulyje precedento neturintis mūsų valstybės ir pirmiausiai Energetikos ministerijos sprendimas. Drąsus, inovatyvus ir verčiantis Lietuvą pasaulyje lydere išmaniosios saulės energetikos srityje.

Iki šiol pasaulyje ir Lietuvoje tradicinis privatus saulės energetikos modelis veikė taip: ant namo stogo, kieme, laukuose ar netgi ant vandens įsirengi saulės elektrinę, pajungi ją į tinklą ir vartoji jos pagamintą elektrą savo reikmėms. Čia pat pasigaminai, čia ir suvartojai. Uždara sistema.

Naujasis Lietuvoje galiojantis nutolusio elektros gamintojo ir vartotojo įstatymas žaidimą keičia iš esmės, ir daro tai pirmą kartą globalioje energetikos istorijoje: elektrinę gali pasistatyti kur nori, kur yra tam tinkamos žemės ir kur ją galima prijungti prie skirstomųjų tinklų.

Ir tada toje nutolusioje saulės elektrinėje pagamintą elektrą gali vartoti gyvendamas bute didmiestyje, gali dalį elektrinės skirti savo giminėms, draugams, partneriams – visi, kas iki šiol neturėjo galimybių įsirengti savo saulės elektrinę, ją galės turėti nutolusią.

Pasaulyje šiandien vienintelė mūsų kaimynė Lenkija bando eiti panašiu keliu. Bet ir jie – kol kas laukia ir stebi, kaip ši sistema realybėje veiks pas mus, Lietuvoje. Įsitikinę, kad viskas OK, perims gerąsias mūsų praktikas ir pritaikys savo šalyje.

Gal mes ateityje su lenkais galėsime netgi dalintis nutolusių saulės elektrinių generuojama elektra tarp valstybių? Šiandien tai, žinoma, nerealu, bet ateitis dažnai būna kiek kitokia, nei tikiesi. Energetikos globalizacija – neišvengiama, tik laiko klausimas – kada ir kaip.

Šio unikalaus Lietuvos įstatymo įgalinantis faktorius yra elektros vartojimo kompiuterizavimas ir specialūs, dedikuoti išmanūs IT sprendimai. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia pora internetinių platformų, skirtų valdyti nutolusių saulės elektrinių vartotojus ir pačią elektros generaciją. Jomis jau gali naudotis bet kuris šalies vartotojas.

Dabar šalyje veikiančios dvi platformos veikia skirtingais principais: viena pardavinėja įvairių bendrovių pastatytas nutolusias saulės elektrines, kita – bendradarbiauja tik su vienu elektrinių plėtotoju.

Abu modeliai geri: abu jie suteikia nutolusiems vartotojams daugiau galių patiems gaminti ir vartoti žalią, švarią elektrą, atpigina ją ne keliais procentais, o keliasdešimčia ir daro tai panaudojant pažangiausias informacines technologijas.

Naujasis nutolusio elektros gamintojo įstatymas iš tiesų turi ir dar vieną teigiamą aspektą – jis skatina ir saulės technologijų – pirmiausiai modulių gamintojų ir importuotojų sektoriaus augimą. Įsivaizduokite – viena tipinė 3 MW galios pramoninė saulės elektrinė prilygsta maždaug 1000 vnt. nedidelių privačių saulės elektrinių, kurios šiandien instaliuojamos ant gyventojų namų stogų.

Toks privačių saulės elektrinių kiekis šiandien Lietuvoje instaliuojamas maždaug per metus. 2020 m. liepos pradžiai Lietuvoje bendrai registruota apie 6000 elektrą gaminančių vartotojų.

Jei kasmet Lietuvoje bus instaliuojamos bent 3 pramoninės saulės elektrinės po 3 MW galios, jos prilygs 2500-3000 privačių saulės elektrinių įrengimui. Tad saulės technologijų sektorius Lietuvoje gaus gerą paspirtį augimui, o tai ypač aktualu atsižvelgiant į COVID-19 atneštą sumaištį saulės ir kituose sektoriuose.

Jau dabar matyti, kad naujasis nutolusio elektros gamintojo įstatymas turės kur kas platesnes teigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai. Juk didžiąsias saulės elektrines dar reikės ir eksploatuoti, atnaujinti ir plėsti. Bet turbūt didžiausias teigiamas efektas – žymiai aktyvesnis, platesnis vartotojų įtraukimas į atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.

Iki šiol didžiuoju „butelio kakliuku“ Lietuvoje buvo daugiabučių vartotojų sektorius, kuriems atsinaujinanti saulės energija buvo neprieinama. Dabar Lietuva bus žymiai geriau pasiruošusi įgyvendinti ambicingus ES planus iki 2050 m. Europai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimo. Ir tai labai svarbus visai valstybei momentas.

O būdami žalesni ir išmesdami mažiau teršalų, taupysime ir taršos leidimus, kuriuos pardavus, valstybė galės dar ir papildomai uždirbti.

Džiugu matyti, kaip Europa šiandien vis atidžiau stebi Lietuvos kuriamą sėkmės istoriją saulės energetikoje. Sveiki atvykę į globalios išmaniosios saulės energetikos ateitį, gerbiami pasaulio gyventojai.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.2857

Justina Bagdanavičiūtė. 5 finansiniai klausimai, kylantys paaugliams

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias...

Valė Kulvinskienė. 5 dalykai, kurie darbe motyvuoja labiau nei pinigai (1)

Nepaisant karantino keliamų iššūkių, tiek privatus, tiek viešasis sektorius susiduria su...

Greta Šiaučiulytė. Klasikinė dilema: kur investuoti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą (1)

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai...

Lina Gužienė. „Brauktų“ kainų ir nuolaidų skelbimas pagal naujas ES gaires

2021 m. gruodžio 23 d. LR Seimas priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2019/2161 („...

Jūratė Gumuliauskienė. Tarp naujamečių pasižadėjimų – ir pažadas nedalinti savo pinigų sukčiams (1)

Ką įsirašėte į savo 2022-ųjų metų tikslų sąrašą – sukaupti įnašą būstui, sutaupyti...

Top naujienos

Paskutiniai manevrai prieš lemiamus žingsnius: Kremlius signalizuoja, kada tikėtis karinių veiksmų (62)

Daugiau jokių pokalbių: sutinkate su mūsų reikalavimais arba bus „atsakas“. Tokią pozicija...

Epidemiologė: blogiausia dar prieš akis, kritinis gali būti visas mėnuo (15)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė, epidemiologė...

Mačiulis įvardijo didžiausią metų riziką: pandemija užleido vietą infliacijos pikas dar nepasiektas (29)

„ Swedbank “ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertina, kad jau nebe pandemija, o...

Dėl Rusijos pajėgų Baltarusijoje – pavojingas scenarijus: šios pratybos visiškai kitokios papildyta (85)

Jungtinės Valstijos nerimauja, kad Rusijos karių atvykimas į Baltarusiją dalyvauti pratybose gali...

Kinijoje – bjaurus išpuolis prieš buvusį „Žalgirio“ žaidėją sureagavo lyga ir vietos krepšinio sirgaliai (23)

Lietuvos krepšinio bendruomenei neblogai pažįstamas Sonny Weemsas Kinijoje susidūrė su...

Kraunate telefoną, kol miegate? Specialistas paaiškino, kas tuo metu nutinka baterijai – svarbu atjungti pasiekus 80 proc. (2)

Nemažai žmonių savo telefonus krauna naktimis, kad iš ryto rastų pilnai įkrautą bateriją ir...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. Elena Leontjeva apie augančias kainas bei visuotinį NT mokestį

Praėję metai Lietuvai atnešė nemažai iššūkių. Tarp jų – rekordinė infliacija, problemos...

Gentvilas sako, kad atmetus automobilių taršos mokestį, tą gali tekti sumokėti ūkininkams (29)

Seimo kaimo reikalų komitete svarstytas beakcizio dyzelino normų mažinimo įstatymo projektas.

Močiučių naudoti vaikų auklėjimo metodai dabar atrodo kaip tikras despotizmas – tai lėmė ir sunkias vaikystės traumas (4)

Vaikų auklėjimo strategijos – labai slidus dalykas. Kadaise vaikus plakdavo rykštėmis, tačiau...

„Luminor“ bankas ieško 100 darbuotojų – kai kurie galės dirbti iš bet kurio Baltijos šalių kampelio (7)

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiantis „Luminor“ bankas nuolat tobulėja, todėl...