aA
Lietuva išgyvena smulkiosios saulės energetikos bumą – kasdien pajungiamos dešimtys naujų, nedidelių, iki 10kW galios saulės elektrinių, kurios privačių namų stogus puošia madingomis tamsiai mėlynomis saulės modulių spalvomis. Bet kol privatus vartotojas mėgaujasi saule, energetikos specialistai Lietuvos energetikos horizonte įžvelgia besitelkiančius pilkus debesis.
Jonas Vaišnys
Jonas Vaišnys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jie vis garsiau klausia, ar XX a. viduryje sukurta Lietuvos energetikos infrastruktūra yra pajėgi ir tinkama besikeičiančioms rinkoms sąlygoms?

Šį klausimą iliustruočiau labai paprastai: anksčiau Lietuvoje buvo keli stambūs elektros gamintojai, kuriems ir buvo pritaikyti elektros perdavimo tinklai. Šiandien į tų kelių didžiųjų laivą bando įlipti armija smulkių elektros gamybos „pėstininkų“. Ir ką mes turime? Ogi tai, kad dalis pėstininkų tiesiog iškris per bortą, nes laivas jiems nebuvo pritaikytas. Braška siūlės.

Ši problema sąlygota istorinių aplinkybių: Lietuvoje didžiosios energetinių sistemų statybos vyko dar XX a. viduryje. Elektros tinklas apjungė didžiuosius gamintojus – termofikacines ir hidroelektrines – ir vartotojus. Tinklo vaidmuo tokioje sistemoje buvo tiekti elektrą vartotojams iš kelių didelių gamintojų ir dalintis elektros energija tarp gamintojų, kai kurio nors pajėgumų nepakanka.

Ilgą laiką veikiant tokiems tinklams visame pasaulyje manyta, jog tai yra siektina tinklo struktūra. Ir elektros tinklų operatoriai juos atnaujindavo išlaikant tą pačią schemą. Iki pat šių dienų.

Šiandien matome, kad tinklas nesustabdomai keičiasi į struktūrą, kuri neegzistavo iki šiol. Šiandien elektros energijos vartotojai patys tampa smulkiais elektros gamintojais ir gamindami elektros energiją ja kartu ir dalinasi tarpusavyje.

Tokioje naujai besiformuojančioje energetikos sistemoje didieji gamintojai kasdien tampa vis mažiau svarbūs elektros energijos tiekime, o tinklo užduotis tampa nebe patiekti energiją, o leisti ja dalintis. Vyksta tinklo decentralizacija, kai daugiau resursų reikia skirti periferijai, kuri iki šiol lieka silpnai išvystyta.

Atrodo futuristiškai? Visai ne, tai jau dabartis, tačiau turime esminę problemą – prieš daugiau nei pusę amžiaus sukurtas esamas tinklas nepakito ir jo pagrindinė funkcija išlieka tiekti elektrą iš stambių gamintojų, o ne decentralizuoti jos gamybą ir skirstymą. Natūralu, kad tai pradeda kelti daug problemų.

Šiomis dienomis vis dažniau girdžiu gaminančius vartotojus ieškant specialistų pagalbos padėti nustatyti, kodėl jų saulės elektrinė neveikia. Skambina ir tiesiai man su klausimais – kame bėda, kodėl negalime pasijungti sodyboje įrengtos saulės elektrinės?

Bėda, jog meistrai čia nepadės. Kai lokaliame tinkle vartojimas sumažėja, o saulės elektrinės gamina elektros energiją maksimaliu galingumu – susidaro energijos perteklius, kurio tinklas nesugeba išskirstyti.

Turime situaciją – tinkle, neturinčiame pakankamai pajėgumo priimti smulkiųjų gamintojų tiekiamą elektrą, laimi tas, kuris pirmas; ne viename regione tik suskubę įsirengti elektrinę vartotojai spės tai padaryti be tinklo rekonstrukcijos. Kitiems – teks palaukti arba patiems investuoti į infrastruktūrą, ko ESO dažnu atveju jau ir prašo.

Iš tiesų vartotojas neprivalo investuoti į infrastruktūrą. Tai – valstybės funkcija. Ir dabar susidaro dvilypė situacija – elektros perdavimo infrastruktūros prižiūrėtojas didelio tankio teritorijose miestuose ir aplink juos su geriausiai išvystyta infrastruktūra noriai prijungia elektros gamintojus, o regionuose – ne.

Tuo tarpu valstybė visokeriopai skatina saulės elektrinių plėtrą regionuose, tad čia matome, kad viena valstybės ranka skatina, kita – kaip ir stabdo.

Šiai problemai spręsti paprasčiausiais sprendimas yra skatinti didesnių nutolusių elektrinių plėtrą, kokias dabar kuria ne vienas rinkos žaidėjas.

Tokiu atveju tinklas nepakinta ir vartotojai gaminasi elektros energiją savo poreikiams ne ant namo stogo, o nutolusioje elektrinėje. Tikra win-win situacija.

Tiesa, ji būtų tokia, jei ESO toliau aktyviau investuotų į infrastruktūrą, nes jos ateityje vis tiek reikės. Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2030 m. pasiekti, kad didelė dalis namų ūkių patys pasigamintų elektros energiją.

Panašu, kad artimuoju laikotarpiu laimės tie, kas greičiau nuspręs įsirengti saulės elektrinę. Šiemet, ar ateinančių metų pradžioje.

Kitiems vėliau gali tekti laukti, kol ESO mažai apgyvendintose teritorijose atnaujins infrastruktūrą. O tai užima tikrai nemažai laiko.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.2500

Asta Kederytė. Pacientų konsultavimas nuotoliniu būdu: kaip užtikrinti asmens duomenų apsaugą? (1)

Šiuo metu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliniu būdu, sveikatos priežiūros...

Greta Šiaučiulytė. Prastas naujienas finansų rinkose nustelbė viltys dėl vakcinos

Vasaros pradžią investuotojai pasitiko stebėdami augančią įtampą tarp JAV ir Kinijos bei...

Mečislavas Atroškevičius. Vietoj paramos – moratoriumas koeficientui 1,65 (10)

Vėl ir vėl viešumoje linčiuojami pervežimų verslu užsiimantys verslininkai. Šį kartą –...

Vidmantas Janulevičius. Tikslas ne tik išgyventi, bet ir pasikeisti (1)

Koronaviruso pandemijos sukelti pokyčiai suformavo visiškai naujus ekonominius iššūkius. Po...

Robertas Dargis. Apie užsiaugintus lašinius ir galimybę išgyventi (6)

Sumenkinta didžiojo verslo reikšmė kenkia ūkiui, nes didelių kompanijų stygius pakerta pastangas...

Top naujienos

Rusija grįžta prie kaimynių bauginimo: du signalai skirti ir Lietuvai (731)

Koronaviruso pandemijai slopstant Rusija , nepaisant augančių užsikrėtimo ir mirčių skaičių,...

Nesąžiningų vystytojų pinklės: susigundę gali likti su neegzistuojančiu būstu (45)

Nuosavo būsto įsigijimas gali tapti ne išpildyta svajone, o didžiuliu nuostoliu ir galvos skausmu....

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Nesąžiningi NT vystytojų spąstai ir onkologinė vyrų liga, kuriai galima užkirsti kelią

Šį sekmadienį Tėvo diena – puiki proga pagalvoti apie mūsų tėčių ir visų brangių vyrų...

Gydytojas Morozovas: kava – puikus ir sveikas produktas, tačiau privalote įsidėmėti svarbius akcentus (31)

Mano vaikystė praėjo, jeigu taip galima sakyti, po arbatos ženklu. Pusryčiams – juoda arbata,...

Keliautojai rekomenduoja: 10 Žemaitijos perlų, kuriuos verta aplankyti šią vasarą (4)

Žemaitiją drąsiai galima įtraukti į būtinų aplankyti Lietuvos vietų sąrašą. Žalia ir...

„Bloomberg“: Trumpo jėgos paradas bliūkšta (32)

Donaldas Trumpas susidūrė su rimtu iššūkiu: scenarijų, kaip spręsti visuotinių neramumų...

Bunkumi prisistatantis asmuo toliau atskleidinėja skyrybų su Viktorija Siegel detales, ji grasina pradėti pasakoti sužadėtinio nuodėmes

Serveryje „Discord“, kuriame aptarinėjamas žinomų žmonių gyvenimas, ir toliau tęsiama tema...

Turkija rengiasi birželį atnaujinti oro susisiekimą su Lietuva (10)

Turkija planuoja birželį atnaujinti oro susisiekimą su 40 valstybių, įskaitant Lietuvą,...

„Socialdarbiečių“ taryba patvirtino 23 kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose: tarp jų – žinomi vardai

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ( LSDDP ) taryba nuotoliniu būdu patvirtino dalį kandidatų...

NBA sprendimas apsunkino gyvenimą Karnišovui: turėsime būti kūrybingi (1)

Ketvirtadienį NBA komisaras Adamas Silveris įtikino klubus, jog dėl koronaviruso pandemijos...

|Maža didelių žinių kaina