aA
Lietuvos ekonominiai rodikliai pandemijos kontekste laikosi puikiai. Atlyginimai ne tik kad nemažėja, bet auga, skolinimosi sąlygos palyginti palankios. Tad nėra fundamentalių priežasčių ir nekilnojamojo turto (NT) rinkai stagnuoti – tai rodo ir puikūs gyvenamojo būsto pardavimai bei nemažėjančios kainos.
Jolanta Liukaitytė-Stonienė
Jolanta Liukaitytė-Stonienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tad šiai dienai nėra klausimo, ar statyti. Klausimas – ką, kur ir kaip statyti?

Visgi, vargu ar galime tikėtis, kad NT rinkoje niekas nepasikeitė ir gyvenimas netrukus tekės ta pačia vaga kaip iki pandemijos. Karantinas privertė naudotis nuotolio darbo galimybėmis. Ar ši mintis buvo nauja? Žinoma, kad ne, neabejotinai daugelis kompanijų šią mintį kartas nuo karto pasvarstydavo bent jau teoriniame lygmenyje, bet padėdavo atgal į stalčių, nes visgi baugu. O jei kris efektyvumas, jei darbuotojai praras bendrumo ir komandiškumo jausmą ir t. t.

Karantinas buvo priverstinė proga nuotolinį darbą išbandyti praktikoje. Ir panašu, kad daugybei pasaulinių kompanijų tai tiko. Bet darbo iš namų idėja yra didelį neapibrėžtumą NT vystytojams kuriantis veiksnys. Jau dabar Lietuvoje kai kurios organizacijos mažina biurų plotus ne dėl atleidimų, o dėl to, kad dirbdami iš namų jų darbuotojai sudaro visai patrauklias ilgalaikes sąlygas sutaupyti biuro išlaikymui.

Mažėja išlaidos ne tik nuomai, bet ir biure išgeriamai kavai ar kitiems darbuotojų poreikiams. Pastaruoju metu daugiau kompanijų kreipiasi į teisininkus norėdamos dalį nuomojamo ploto subnuomoti, „perkelti“ kitam nuomininkui bei ieško būdų, kaip nebenaudojamomis erdvėmis oficialiai „dalintis“ su kitomis organizacijomis.

Ką sako pasaulinės biurų traukimosi tendencijos? Pavyzdžiui, „Uber“ paskelbė, kad leis daugeliui darbuotojams dirbti iš namų iki 2021 m. birželio ir suteikė kiekvienam 500 JAV dolerių darbo vietai namuose įsirengti, „Twitter“ ir „Facebook“ paskelbė, kad bent jau dalis darbuotojų galės dirbti nuotoliniu būdu neterminuotai ir t. t.

Nepaisant galimų negatyvių nuotolinio darbo efektų, yra daugybė pozityvių, tokių kaip galimybės pritraukti į savo kompaniją tuos talentus, kurių anksčiau nebuvo galimybės įdarbinti, pvz. iš kito miesto ar valstybės, labiau į darbo rinką integruoti neįgaliuosius, pasiūlyti lakstesnes darbo galimybes mažus vaikus auginantiems asmenims ir pan.

Žinoma, kaip minėjau, kaštų mažinimas biuro išlaikymui taip pat ne paskutinėje vietoje. Jei pavyks darbo efektyvumą išlaikyti aukštą ir nenuvilti klientų, daugelis kompanijų neabejotinai daugiau ar mažiau naudosis šia alternatyva. Juolab, kad daugelis darbuotojų nori dirbti iš namų bent jau dalį laiko. Tad nuotolinis darbas gali tapti win win solution ir darbdaviui, ir darbuotojui.

Jei nuotolinio darbo tendencija taps ilgalaike, iki pandemijos įprastų biurų poreikis sumažės, daugiau dėmesio bus skiriama susirinkimų ir susitikimų erdvėms pagal poreikį, mažiau įprastoms darbo vietoms ir pan. Bendradarbystės erdvės, kuriose susirinkimų kambariai naudojami pagal poreikį kelių kompanijų, gali tapti jau ne tik mada, o realiai geriausiu sprendimu „iš išskaičiavimo“.

Matyt, sausakimšo biuro laikai baigėsi ir daugiau ploto bus skiriama saugumo reikalavimams. Laimės tie, kurie darbuotojams užtikrins ir saugias, ir patrauklias darbo vietas. Ilgalaikės nuomos sutartys biurų rinkoje taps retenybe, o be lanksčių sutarčių keitimo sąlygų verslo centrams vargu ar bus lengva surasti klientą. Gal geriau kiek brangiau, bet lanksčiau?

O kai tai reiškia gyvenamojo būsto rinkai? Jei abu suaugusieji šeimos nariai dirba per nuotolį, tai reiškia, kad poreikis gyventi arčiau miesto centro ženkliai mažėja. Jei šeima augina mažus ar mokyklinio amžiaus vaikus, nebe darbo vietos fizinė lokacija tampa svertu, o vaikų ugdymo įstaigos. Tada ir mažesni miestai gali įgauti naują kvėpavimą, nes koks tikslas vaiką leisti į sausakimšą perpildytų klasių sostinės mokyklą, jei mažesniame mieste ir mokinių skaičius klasėje mažesnis?

Žinoma, vienišiems, jauniems ir vaikų neturintiems žmonėms, dažnu atveju svarbu likti ten, kur susiformavę jų socialiniai centrai. Bet nereikia pamiršti, kad kaip tik dabar tas laikas, kad gausioji millennials karta augina vaikus – jiems reikia ir didesnio ploto būstų už prieinamą kainą, ir netoli esančių ugdymo įstaigų. Tad pandemija gali pakoreguoti ir biurų, ir gyvenamojo būsto rinkų taisykles. Su tuo susijusiam verslui svarbiausia prisitaikyti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.4000

Aušra Bytautienė. Kaip reaguoti turint COVID-19 atvejį įmonėje? (6)

Pandemijos metu įmonės turėjo ir tebeturi staigiai suvaldyti daugybę iššūkių, apie kuriuos...

Elena Leontjeva. Išmintį patikrins mokėjimas pasimokyti iš pirmosios pandemijos klaidų (3)

Visuotinai svarstant antros pandemijos bangos suvaldymo priemones būtina įvertinti pirmosios bangos...

Nerijus Mačiulis. Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį? (9)

Šių metų ekonominė krizė nuo ankstesniųjų skiriasi daugeliu aspektų – savo gyliu,...

Greta Petkutė. Konkurencijos įstatymas keičiasi: naujovės, įsigaliosiančios nuo lapkričio 1 d.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiantys Konkurencijos įstatymo pakeitimai įmonėms, pažeidusioms...

Top naujienos

Rekordiniai 442 koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis: daugėja susirgimų Vilniuje, liepsnoja ugdymo įstaigos papildyta (389)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 23 d. 9 val. duomenimis patvirtintų ligos...

Orijus Gasanovas: nustokite smerkti keliaujančius – svetur mažiau susirgimų ir saugiau nei Lietuvoje (8)

Socialiniuose tinkluose kyla vis didesnė pykčio banga, kad Lietuvoje koronavirusas plinta, o kai...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį papildyta Finansų ministerijos komentaru (245)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Pakartotinį karantiną pirmoji pasaulyje įvedusi šalis: rezultatai akivaizdūs (16)

Praėjus savaitei po to, kai Izraelis ėmė švelninti antrojo karantino ribojimus, infekcijų...

Šapoka: ilguoju laikotarpiu mūsų laukia kainų augimo rizika

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti...

Armonaitė ir Karbauskis susirėmė dėl popiežiaus Pranciškaus citatos (638)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Gydytojas Badaras įspėjo: užtenka vieno karto ir trečdalis šiai medžiagai tampa priklausomi (30)

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko kas ketvirtas žmogus. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija...

Motyvacijos ir kontakto stokoję žalgiriečiai prisiminė „rėkiantį žmogų“ (21)

Rekordinė šio sezono atmosfera nepadėjo. Nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos...

Vakarėlis baigtas: po žiniasklaidoje pasklidusių vaizdų Švedija įveda ribojimą (105)

Švedija apribos naktinių klubų lankytojų skaičių iki 50-ies, po to, kai žiniasklaidoje...

Psichologė: psichosomatika mums kerta per silpniausias vietas

„Kai žmogus junta nemalonius fizinius pojūčius kurioje nors kūno dalyje ir tam nėra jokio...

|Maža didelių žinių kaina