aA
Dirbtinio intelekto sąvoka naudojama seniai, tačiau realūs pirmieji taikymai prasidėjo tik per pastarąjį dešimtmetį. Viena sričių, kurioje, regis, tobulumas jau pasiekiamas ranka, yra automatinis vertimas.
Jacekas Antulis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbą apibrėžia taisyklės ir jų išimtys, todėl idealus automatinis vertimas tikrai yra įmanomas. Ateityje jis bus toks pat geras ar net geresnis už žmogaus atliktą vertimą, nes žmogus gali klysti, o mašina – ne.

Jau dabar dauguma specialistų – ne išimtis ir intelektinės nuosavybės teisė – savo veikloje aktyviai naudoja nemokamus automatinio vertimo įrankius. Žinoma, pirmojoje fazėje atliekamas automatinis vertimas, o antrojoje – papildomas terminologijos patikrinimas. Tiesa, įsigaliojus Vieningajam patentui, pagal teisinį reglamentavimą, žmogaus atlikto vertimo nereikės – pakaks automatinio. Taigi, automatinis vertimas jau dabar yra daugumos specialistų darbo įrankis, jį įvaldę įgauna konkurencinį pranašumą.

Taip pat yra pagrįstų nuomonių, kad automatinio vertimo ir saugojimo programos ateityje padės išsaugoti originalią kalbą, taip pat lyginti ją su tuo, kas buvo prieš daug metų. Bus galima aptikti įvykusius pokyčius ir nustatyti, kada ir kodėl tai įvyko. Tautų kalbų autentiškumą ateityje galės išsaugoti tik mašinos, nes žmonės yra linkę savo kalbą paprastinti, keisti, pamiršti.

Pirmoji vertimo problema – žodžiai ir gramatika. Prieš maždaug dešimt metų atsirado pirmosios automatinio vertimo programos, kurios buvo labai mėgėjiškos ir suformavo visuomenės nuomonę, kad automatinis vertimas niekada nebus tobulas. Kiekvienoje kalboje žodžių skaičius yra gana tiksliai apibrėžtas, taisyklės ir išimtys aiškiai nurodytos, todėl, analizuojant šią problemą matematiniu požiūriu, automatinio vertimo programose ši problema jau praktiškai išspręsta.

Antroji problema – žodžių eiliškumas. Kiekvienoje kalboje žodžių eiliškumą tiksliai apibrėžia žodžių tvarkos taisyklės. Turint pakankamai didelį analizės lauką, tai yra nesunkiai įveikiamas uždavinys. Ši problema dar egzistuoja tik todėl, kad pačių kalbų yra pakankamai daug ir nėra išsispręsti visi netikslumai tam tikrose kalbose, tačiau, kalbant apie populiariausias, tai jau įveiktas etapas.

Trečia problema – formulės ir cheminiai junginiai. Sunkumų kyla dėl to, kad reikia keisti išvedamo teksto formatą – keisti redaktorių (papildomai diegti kompiliatorių). Šiuo metu daugiausia naudojamas paprastasis formatas, kuris neleidžia dirbti su struktūrinėmis arba daugiapakopėmis formulėmis. Šią problemą būtų galima realizuoti „html“ formatu, bet tai tiktų ne visiems, o programavimas specialiajame formate užimtų papildomo laiko. Kol kas niekas nenori tuo užsiimti, nes paprasčiausiai neturi resursų.

Ketvirta problema – specifinės srities terminologija. Šiuo metu ši problema aktyviai sprendžiama, nes egzistuoja visose pagrindinėse kalbose. Algoritmai jau pakankamai gerai išsprendė žodžių eiliškumo klausimą, kai reikia analizuoti ne visą tekstą, bet tik vieną sakinį. Tačiau terminologijos problemai išspręsti reikia analizuoti mažiausiai kelis sakinius, t. y. nagrinėti kontekstą ir sudaryti konkretaus verčiamo teksto susietų terminų sąryšius kelių sakinių apimtyje. Ši problema yra pakankamai neblogai sprendžiama, tačiau papildomai patikrinti terminus vis tiek reikėtų. Šiuo metu statistiškai analizuojant realius vertimus pastebėta, kad automatinėmis programomis atlikti vertimai yra geresni nei atlikti žmonių.

Penkta problema – skirtingų stilių maišymas grožinėje literatūroje. Joje, priklausomai nuo situacijos ir konteksto, maišoma skirtingų sričių terminologija ir temos, todėl matematiniu požiūriu ji yra mažiau „stabili“. Tiesa, grožinei literatūrai priskiriami ir eiliuoti tekstai, kur svarbus rimas, prasmė, skambesys. Šiuo atveju į vertimo algoritmą tiesiog reikia integruoti skirtingų prasmių žodžius, t. y. taikyti artimesnius žodžius pagal ritmą, prasmę bei skambesį – tokiu keliu automatinės vertimo programos gal tapti ir įrankiu kūrybai.

Po ilgo automatinio vertimo proceso tobulinimo bus lengviau pasiekti kitą tikslą – automatinį sinchroninį vertimą, kai automatinės vertimo programos realiu laiku pateiks sakomos kalbos vertimą į kitą kalbą. Jau dabar ši technologija egzistuoja ir yra tobulinama, bet kol kas ji mažai žinoma. Durys į dirbtinio intelekto kambarį jau yra viliojančiai pravertos, o virtualių erdvių aibė jau sukurta. Ar mes pasiruošę įeiti į šį kambarį ir nepasiklysti jame? Tai priklauso nuo mūsų pačių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Modestas Kisielius. Veiklos tobulinimo istorija ir pamokos (2)

Veiklos tobulinimo metodai turi turėti tikslą arba problemą, kurią reikia išspręsti. Istorija...

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (3)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (16)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (53)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (322)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (558)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (763)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (6)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (93)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (58)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (6)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1383)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (226)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...