Dirbtinio intelekto sąvoka naudojama seniai, tačiau realūs pirmieji taikymai prasidėjo tik per pastarąjį dešimtmetį. Viena sričių, kurioje, regis, tobulumas jau pasiekiamas ranka, yra automatinis vertimas.
Jacekas Antulis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbą apibrėžia taisyklės ir jų išimtys, todėl idealus automatinis vertimas tikrai yra įmanomas. Ateityje jis bus toks pat geras ar net geresnis už žmogaus atliktą vertimą, nes žmogus gali klysti, o mašina – ne.

Jau dabar dauguma specialistų – ne išimtis ir intelektinės nuosavybės teisė – savo veikloje aktyviai naudoja nemokamus automatinio vertimo įrankius. Žinoma, pirmojoje fazėje atliekamas automatinis vertimas, o antrojoje – papildomas terminologijos patikrinimas. Tiesa, įsigaliojus Vieningajam patentui, pagal teisinį reglamentavimą, žmogaus atlikto vertimo nereikės – pakaks automatinio. Taigi, automatinis vertimas jau dabar yra daugumos specialistų darbo įrankis, jį įvaldę įgauna konkurencinį pranašumą.

Taip pat yra pagrįstų nuomonių, kad automatinio vertimo ir saugojimo programos ateityje padės išsaugoti originalią kalbą, taip pat lyginti ją su tuo, kas buvo prieš daug metų. Bus galima aptikti įvykusius pokyčius ir nustatyti, kada ir kodėl tai įvyko. Tautų kalbų autentiškumą ateityje galės išsaugoti tik mašinos, nes žmonės yra linkę savo kalbą paprastinti, keisti, pamiršti.

Pirmoji vertimo problema – žodžiai ir gramatika. Prieš maždaug dešimt metų atsirado pirmosios automatinio vertimo programos, kurios buvo labai mėgėjiškos ir suformavo visuomenės nuomonę, kad automatinis vertimas niekada nebus tobulas. Kiekvienoje kalboje žodžių skaičius yra gana tiksliai apibrėžtas, taisyklės ir išimtys aiškiai nurodytos, todėl, analizuojant šią problemą matematiniu požiūriu, automatinio vertimo programose ši problema jau praktiškai išspręsta.

Antroji problema – žodžių eiliškumas. Kiekvienoje kalboje žodžių eiliškumą tiksliai apibrėžia žodžių tvarkos taisyklės. Turint pakankamai didelį analizės lauką, tai yra nesunkiai įveikiamas uždavinys. Ši problema dar egzistuoja tik todėl, kad pačių kalbų yra pakankamai daug ir nėra išsispręsti visi netikslumai tam tikrose kalbose, tačiau, kalbant apie populiariausias, tai jau įveiktas etapas.

Trečia problema – formulės ir cheminiai junginiai. Sunkumų kyla dėl to, kad reikia keisti išvedamo teksto formatą – keisti redaktorių (papildomai diegti kompiliatorių). Šiuo metu daugiausia naudojamas paprastasis formatas, kuris neleidžia dirbti su struktūrinėmis arba daugiapakopėmis formulėmis. Šią problemą būtų galima realizuoti „html“ formatu, bet tai tiktų ne visiems, o programavimas specialiajame formate užimtų papildomo laiko. Kol kas niekas nenori tuo užsiimti, nes paprasčiausiai neturi resursų.

Ketvirta problema – specifinės srities terminologija. Šiuo metu ši problema aktyviai sprendžiama, nes egzistuoja visose pagrindinėse kalbose. Algoritmai jau pakankamai gerai išsprendė žodžių eiliškumo klausimą, kai reikia analizuoti ne visą tekstą, bet tik vieną sakinį. Tačiau terminologijos problemai išspręsti reikia analizuoti mažiausiai kelis sakinius, t. y. nagrinėti kontekstą ir sudaryti konkretaus verčiamo teksto susietų terminų sąryšius kelių sakinių apimtyje. Ši problema yra pakankamai neblogai sprendžiama, tačiau papildomai patikrinti terminus vis tiek reikėtų. Šiuo metu statistiškai analizuojant realius vertimus pastebėta, kad automatinėmis programomis atlikti vertimai yra geresni nei atlikti žmonių.

Penkta problema – skirtingų stilių maišymas grožinėje literatūroje. Joje, priklausomai nuo situacijos ir konteksto, maišoma skirtingų sričių terminologija ir temos, todėl matematiniu požiūriu ji yra mažiau „stabili“. Tiesa, grožinei literatūrai priskiriami ir eiliuoti tekstai, kur svarbus rimas, prasmė, skambesys. Šiuo atveju į vertimo algoritmą tiesiog reikia integruoti skirtingų prasmių žodžius, t. y. taikyti artimesnius žodžius pagal ritmą, prasmę bei skambesį – tokiu keliu automatinės vertimo programos gal tapti ir įrankiu kūrybai.

Po ilgo automatinio vertimo proceso tobulinimo bus lengviau pasiekti kitą tikslą – automatinį sinchroninį vertimą, kai automatinės vertimo programos realiu laiku pateiks sakomos kalbos vertimą į kitą kalbą. Jau dabar ši technologija egzistuoja ir yra tobulinama, bet kol kas ji mažai žinoma. Durys į dirbtinio intelekto kambarį jau yra viliojančiai pravertos, o virtualių erdvių aibė jau sukurta. Ar mes pasiruošę įeiti į šį kambarį ir nepasiklysti jame? Tai priklauso nuo mūsų pačių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Vainienė. Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie! (62)

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos...

Eglė Dulkė. Kodėl atėjo laikas atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus? (10)

Galima pastebėti giliai įsišaknijusį stereotipą, dėl kurio daugelis kompanijų vengia samdyti...

Paulius Pališkis. Kad verslo idėja neliktų tik svajone (3)

Legendinis verslininkas Henris Fordas yra pasakęs, kad vizija be jos įgyvendinimo tėra...

Robertas Dargis. Ar jau žinome, koks turi būti XXI amžiaus mokytojas? (19)

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį...

Linas Slušnys. Naujoji pensijų reforma ant savo pečių neša pyktį ir nepasitikėjimą (2)

Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės...

Top naujienos

Pigių skrydžių bendrovės lėktuvais skraidantys lietuviai pasipiktinę: tai tęstis nebegali (35)

Keleivinio lėktuvo salonas – vieta, kurioje bilietą įsigijęs keleivis tikisi bent elementarios...

Indianos spauda: už aikštės ribų ramus, bet ant parketo sužvėrėjantis Sabonis „Pacers“ lieka mįsle (4)

2017-18 metų NBA pirmenybėms nenumaldomai artėjant prie visame pasaulyje laukiamo superfinalo,...

Pirmasis pasimatymas: kas turi mokėti ir kiek pinigų reikėtų išleisti (315)

Tik 26 proc. moterų mano, kad per pirmąjį pasimatymą derėtų mokėti perpus arba už abu...

Trenerė Pajaujienė: pilnesni žmonės gali būti sveikesni už lieknas manekenes (39)

Atšilus orams daugelis pradeda ieškoti būdų, kaip nusimesti žieminį „kailį“. „Pirma...

Siaubo filmas Lietuvos kaime: pareigūnams liko tik spėlioti, ką kanibalas Ignacas jau spėjo suvalgyti (204)

2001 m. Ridley Scotto režisuotame filme „Hanibalas“ budresni žiūrovai nepraleido įdomios...

Piktžolės prie Seimo verčia raudonuoti šalies galvas (17)

Seimo vadovybę piktina kasmet besikartojanti istorija, kai sostinės savivaldybei tenka priminti...

Elitinis nekilnojamasis turtas: kiek kainuoja brangiausi parduodami butai? (6)

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien galima rasti informacijos apie dešimtis...

Tauragės rajone tragedijos sukrėsti kaimynai: nužudęs du žmones puolė šaudyti į mus (107)

Po tragedijos Tauragės rajone, Eidintų kaime, vietos gyventojai vis dar neatsigauna po patirto šoko...

Jazzu sužadėtinis Donatas Ivanauskas apie jųdviejų santykius: kartais kuo sudėtingiau – tuo lengviau (76)

Sunku tylėti, kai širdis šaukte šaukia: „Myliu!“ Meilė, į kurią sudėti gražiausi...