aA
Ateinantis pavasaris džiugina ne tik gausesniais saulės spinduliais. Daugeliui namų ūkių jis reiškia ir mažėjančias būtinąsias išlaidas – nebereikės mokėti už šildymą. Tačiau dabar pats metas pradėti ruoštis ateinančiam šildymo sezonui.
Julita Varanauskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šildymo sezonas vidutiniškai šeimos piniginę paplonina maždaug 500 – 800 eurų. Namų ūkis, kuriame du šeimos nariai gauna vidutinį darbo užmokestį (585 Eur), 2 – 3 savaites dirba vien tam, kad padengtų šildymo išlaidas, o po vieną gyvenantys pensininkai teoriškai turėtų už šilumą pakloti 2-3 pensijas.

Todėl šildymo sąskaitos kasmet kelia tiek daug diskusijų, o daugybė žmonių šildymo sezono pabaigos laukia tarsi išsigelbėjimo.

Gera žinia ta, kad ši žiema buvo gana pigi tiek dėl palyginti švelnių orų, tiek ir dėl nukritusių gamtinių išteklių kainos. Tai reiškia, kad gyventojai galės skirti daugiau lėšų kasdienio vartojimo prekėms arba atsidėti daugiau santaupų.

Tačiau ar įmanoma sąskaitas už šildymą sumažinti mostelėjus tarsi burtų lazdele? Taip, tačiau pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl šios sąskaitos atrodo tokios didelės.

Kur dingsta šiluma?

Visų pirma, nors pusę metų šildymo nenaudojame, šalčiausiais mėnesiais sąskaitos viršija ir 100 eurų. Tokiems išlaidų šuoliams gyventojai nėra pasiruošę ir pamiršta, kad vasarą tam neskyrė nė cento.

Antra, tai priklauso nuo namų ūkio ūkiškumo. Juk sąskaitos už šildymą priklauso nuo pasirinkto šildymo būdo, namo būklės, galiausiai gyventojų galimybių ir įgūdžių taupiai vartoti energiją.

Remiantis šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šildant būstą centralizuotai iš šilumos tinklų tiekiama šiluma, 1 kWh kainuoja 6,4 ct. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai apskaičiavo, kad 1 kWh šildantis individualų namą geoterminiu būdu kainuoja 3,4 ct, malkomis – 3,5 ct, dujomis – 4,3 ct, granulėmis – 5,1 ct.

Tačiau nereikia pamiršti sistemos įrengimo sąnaudų. Tuomet geoterminis šildymas dėl didelių pradinių investicijų tampa brangiausias, o pigiausios – malkos.

Remiantis minėtu tyrimu, įvertinus bendras išlaidas šildymo sistemai įrengti ir kurui per 10 metų vidutiniškai kiekvieną mėnesį už šildymą malkomis mokėtume kiek mažiau nei 100 eurų, už šildymą dujomis – 128 eurus, geoterminis šildymas atsieitų apie 180 eurų, o granulių katilas – 157 eurus.

Tad kuro kaina dar ne viskas – jei yra galimybė pasirinkti šildymo būdą, svarbu įvertinti ne tik energijos kainą, bet ir įrengimo bei priežiūras sąnaudas.

Kietasis kuras – malkos, ko gero visuomet bus pigiausias kuras, tačiau toks šildymo būdas nebeatitinka šiuolaikinių žmonių poreikių.

Šiuo metu dujų kainos pasaulyje yra išskirtinai žemos. Lietuvoje dujų kainai didelės įtakos turėjo ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Tai lėmė, kad šildymas dujomis tapo itin konkurencingas savo sąnaudomis ir gerokai lenkia malkas savo patogumu.

Pasirinkę autonominį šildymo būdą, gyventojai turi galimybę savarankiškai reguliuoti šilumos kiekį – sumažinti šildymą dieną, kai nieko nėra namuose, ar išvykus atostogų. Toks energijos taupymas leidžia gerokai sumažinti išlaidas šildymui.

Kad sąskaitos negąsdintų

Ką daryti, kad šildymo sąskaitos nebūtų baubas?

Pirma, jeigu galite, pasirinkite energiškai efektyvų būstą ar šildymo būdą, leidžiantį autonomiškai reguliuoti šilumos kiekį.

Tuomet šildymo sąskaitos labiausiai priklausys nuo jūsų pačių ir pageidaujamo komforto lygio. Niekas nepadės, jei namo sienos kiauros, o radiatoriai kaitina ir tuomet, kai nieko nėra namuose.

Antra, kad reikėtų mažiau nerimauti, kaip žiemą apmokėti sąskaitas už šildymą arba kaip nepatekti į skolininkų sąrašus, užtektų šildymo sezonui ruoštis iš anksto – suskaičiuoti, kiek sumokėta ankstesnį sezoną, tada gautą sumą padalinti iš dvylikos.

Gausime, kiek per mėnesį reikėtų skirti ar atidėti mokėjimams už šildymą. Šeimos finansų biudžete tai galima pavadinti „Šildymo sąskaitų fondu“.

Pavyzdžiui, jei per metus šildymui išleidote 600 eurų, tai būtų 50 eurų per mėnesį. Taip ruošdamiesi nuo gegužės iki spalio, savo „Šildymo sąskaitų fonde“ sukauptumėte 250 eurų.
Spalį galima tikėtis 30 eurų sąskaitos.

Iš savo pajamų apmokėtumėte 30 eurų sąskaitą ir dar 20 eurų padėtumėte į „fondą“.

Remiantis ankstesnių metų duomenimis, lapkritį jau sulauktumėte 100 eurų sąskaitos. Tuomet 50 eurų skirtumėte iš savo pajamų, o dar 50 eurų paimtumėte iš „fondo“.

Sausį, šalia kas mėnesį skiriamų 50 eurų, iš „fondo“ paimtumėte maždaug 80 eurų. Šildymo sezono pabaigoje – šiek tiek pinigų gali likti „fonde“ arba šiek tiek, bet tikrai nedaug, pritrūkti. Pavasarį kaip tik metas „skaičiuoti viščiukus“ ir pradėti auginti lašinius kitai žiemai.

Tokia mokėjimų kaupimo sistema nėra naujiena.

Daugelyje šalių už šildymą gyventojai panašiai ir moka. Ir mūsų šalyje kai kurie šilumos tiekėjai siūlo tokią galimybę – išrašyti sąskaitas ir vasarą už būsimą šildymą, kad žiemą nereikėtų mokėti daugiau.

Pasinaudojus tokia paslauga arba patiems susikūrus išankstinio mokėjimo planą, 50 eurų sąskaita kiekvieną mėnesį neatrodys tokia gąsdinanti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vitalijus Kuodis: Politika ir verslas Lietuvoje: kaip šuo su kate ar vis dėlto vilties yra? (3)

Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų...

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie išvados, kad DK 217...

Vilius Juzikis. Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai (1)

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „ Via Baltica...

„Barclays“ pasitraukimas ir mokytojų streikas (13)

„ Barclays “ išėjimas iš Lietuvos ir šiuo metu vykstantis mokytojų streikas yra susiję...

Rūta Armonė. Nuo sausio 1 d. visos įmonės privalės nustatyti ir registruoti galutinius naudos gavėjus (4)

Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys nuo 2019-01-01 privalės gauti, atnaujinti ir...

Top naujienos

Nepaisant visko, Seimas priėmė 2019 metų biudžetą (864)

Antradienį Seimo nariai priėmė 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

Smūgis naudotų automobilių pardavėjams: neparduoda net pigiausių mašinų

Milžiniškus protestus rengę, gatves blokavę ukrainiečiai palankesnių muito sąlygų...

Politologas: Saulius Skvernelis padarė milžinišką klaidą (334)

Politologas Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad premjeras Saulius Skvernelis , kreipdamasis į...

2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė (25)

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą . BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino,...

Skvernelis: kreipimesi nėra žodžio konservatoriai pildoma (67)

Premjeras Saulius Skvernelis po pietų patikslino, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi bendrai...

Skandalingo vaiko teisių apsaugos projekto architektas: įstatyme nėra saugiklių, įstatymas negina tėvų teisių (182)

Aistros dėl kauniečių Kručinskų istorijos vis dar nerimsta – vaiko teisių apsaugos darbuotojas...

Namų duris pravėrusi Natalija Bunkė parodė netradicinę eglutę: daugelis prašo parduoti (21)

Vos įžengus į Natalijos Bunkės namus, supranti – artėja Kalėdos. Beveik kiekviename jaukaus...

Nesuskubus pateikti prašymų, gali pražūti Vaiko pinigai patikslinta (92)

Prašymus Vaiko pinigams gauti tėvai gali teikti bet kada, tačiau jie grąžinami ne daugiau kaip...

Fantastiškas finišas: Danas Rapšys – pasaulio čempionas finalo vaizdo įrašas (133)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpame baseine (25 m) pirmąjį medalį – auksinį –...

Mariupolyje apsilankęs vokiečių žurnalistas: gyventojai ruošiasi karui pareigūnas: Krymo tilto mums dar prireiks (124)

„Nuo jūros atkirsto uostamiesčio gyventojai ruošiasi karui“, – rašo Mariupolyje apsilankęs...