Visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas pernai gegužę rodė, kad du trečdaliai gyventojų dalyvautų socialinio draudimo sistemoje, net jei tai būtų ir neprivaloma.
Julita Varanauskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasipylė gausūs, tačiau argumentų stokojantys ir tiesos neatitinkantys pasmerkiamieji žodžiai mūsų socialinio draudimo sistemai.

Tačiau panašu, kad tiesiog mėgaujamasi, kas sugalvos vaizdingesnę retorinę figūrą ir svies ją kaip akmenį į „Sodrą“, kuri yra tik tarpininkas, tik pasiuntinys, vykdantis jam paskirtas užduotis.

Kodėl maža pensija?

Didelės įmokos ir mažos pensijos – pagrindinis puolimo leitmotyvas. Taip, pensijos apgailėtinai mažos. Bet mažos jos ne todėl, kad yra gyva „Sodra“, o todėl, kad nėra pinigų. Pinigų nėra tiek, kiek reikėtų, kad mūsų dabartiniai pensininkai, kurie sovietmečiu dirbo dirbo, o paskui visko neteko, galėtų senatvę leisti taip oriai, kaip nusipelnė. Beje, pinigus reikia padalinti ir tiems, kas dabar yra jauni, bet nebeturi sveikatos, augina vaikus, negali susirasti darbo.

Pensija maža dėl to, kad maži (deklaruojami) atlyginimai ir maža nuo jų sumokamų mokesčių vertė. Suprantamą pagrindą dėl mažų išmokų pykti turi tik maždaug vienas iš šešių: tas kurio „Sodros“ pensijos dydis ribojamas lubų, susietų su draudžiamosiomis pajamomis ar kitais panašiais dydžiais, tuo tarpu įmokoms lubų nėra.

Realybė tokia, kad maždaug trečdalis apdraustųjų (tiksliau jų darbdaviai) sumoka maždaug 60 proc. „Sodros“ įmokų. Jokia paslaptis, kad tarp kitų dviejų trečdalių slepiasi ir sunkiai pagaunami gudručiai, kurie ne tik nuslepia realias pajamas, kad nereikėtų mokėti mokesčių, bet paskui dar įsigudrina reikalauti socialinių garantijų, už kurias galėjo (turėjo) susimokėti, tačiau apsimetė, kad negali. Ar jie dirba „Sodroje“, kad dėl to reikėtų kaltinti šią instituciją? Ne.

Ką pakeis dabar kurstomas nepasitenkinimas socialinio draudimo sistema? Nesąžiningi gudručiai tik gaus patvirtinimą, kad gerai daro. Sąžiningi didesnių pajamų gavėjai (ir didesnių įmokų mokėtojai) pyks dar labiau. O tie tikrai silpniausieji socialinio draudimo sistemos nariai taps dar labiau pažeidžiami. Ir taip pat pyks – ir ant „Sodros“, ir ant turtingesniųjų.

Tai galgi vis dėlto reikėtų netoleruoti šešėlio, rūpintis, kad gudručių būtų kuo mažiau, užuot kaltinus „Sodrą“, kuri tik surenka pinigus iš visų, o po to juos paskirsto, kam labiausiai reikia pagal tvarką, kurią nustato mūsų visų renkami tautos atstovai.

Naujausi „Sodros“ finansiniai rezultatai – nemato, kas nenori

Ko jau ko, o „Sodros“ įmokų ir išmokų tarifus labai griežtai reglamentuoja įstatymai. „Sodros“ finansiniai duomenys niekada nebuvo paslaptis.

Kam vargas ieškot – štai santrauka: 2016 metais į „Sodros“ fondą darbdaviai, samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys sumokėjo 3,5 mlrd. Eur.

Iš jų 2,5 mlrd. Eur buvo išmokėti maždaug 800 tūkst. pensijų (senatvės, netekto darbingumo ir pan.) gavėjų. Ligos ir motinystės draudimo įmokų surinkta 361 mln. Eur, išmokėta 486 mln. Eur. Nedarbo draudimo įmokos siekė 118 mln. Eur, išmokos – 106 mln. Eur. Nelaimingų atsitikimų draudimo įmokų ir išmokų vertė buvo beveik tokia pati – atitinkamai 19 ir 18 mln. Eur. Dar 156 mln. Eur buvo perversta į II pakopos pensijų fondus.

133 mln. Eur buvo skirti anksčiau paimtos paskolos dalies grąžinimui ir palūkanoms – paskolos, kuri buvo imama tuo metu, kad dėl ekonomikos sunkmečio įmokų buvo surenkama mažiau, negu tuo metu trūks plyš reikėjo išmokų. Pačios „Sodros“ įstaigų administravimas, remiantis operatyviniais duomenimis, pernai kainavo 70 mln. Eur.

Nepaminėjau dar kelių nedidelių pajamų ir išlaidų straipsnių, bet galutinis rezultatas – 3 518 mln. Eur pajamų ir 3 516 mln. Eur išlaidų.

Metinis rezultatais – pirmą kartą nuo 2007 m. nebe raudonuoja, o yra teigiamas. „Sodros“ pajamos šiemet toliau didėja, nepriemokų (skolų „Sodrai“) mažėja, išmokos išmokamos sklandžiai, daug dėmesio skiriama klientų aptarnavimo kokybei ir pastangos neša vaisių. Verslo įmonės akcijos po tokių žinių tikriausiai pabrangtų. „Sodra“ – smerkiama.

70 mln. eurų administravimo sąnaudoms – daug ar mažai?

Kaip pažiūrėsi. Tai maždaug 7 Eur didesnės pensijos. Jei tik jos kažkaip savaime sukristų į pensininkų sąskaitas arba nusineštų į senjorų trobeles vienkiemiuose.

Kita vertus, galima suskaičiuoti, kad 70 mln. Eur – tai mažiau negu 2 proc. visų fondo išlaidų (3,5 mlrd. Eur). Pagal įstatymus leistinas rodiklis – 3 procentai. Galime palyginti su kitomis šalimis. Lyginamas truputį kitoks rodiklis – visų socialinių išmokų (Lietuvos atveju reikėtų dar įtraukti pašalpas vaikams ir šeimoms, kitas socialines pašalpas, kurias administruoja kitos institucijos) administravimo sąnaudų ir viso socialinių išmokų fondo santykis. Dvejų metų senumo Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis buvo 2,2 proc., ES vidurkis – 2,9 procento. Mažiausias – Jungtinėje Karalystėje (1 proc.), didžiausias Airijoje (6,1 proc.).

Ar galima sumažinti šias sąnaudas? Ilgainiui, ko gero, taip. Kai nebereikės darbui ir laikui imliu būdu rinkti ir tikrinti dokumentų apie sovietmečiu sukauptą darbo stažą, kai paštininkė nešanti pensiją į trobelę pamiškėje bus tik prisiminimas, kai visi turės, mokės ir naudosis elektroninėmis ryšio ir finansų tvarkymo priemonėmis, kai visi žinos įstatymus, taisykles, kiek reikia mokėti įmokų ir kokių galima tikėtis ir reikalauti išmokų, šių taisyklių laikysis, o ir pačios taisyklės nebus tokios sudėtingos.

Kodėl dabar?

Kodėl dabar, kai „Sodra“ pagaliau pradėjo rodyti gerėjančius finansinius rezultatus, kai įmokų daugėja sparčiau negu išmokų, kai pavyksta kontroliuoti veiklos sąnaudas, kai kalbama ir ieškoma būdų, kaip teisingiau susieti įmokas „Sodrai“ su išmokomis, ypač tų žmonių, kurie tų įmokų sumoka daugiau, suintensyvėjo puolimas?

Ar tik ne todėl, kad kažkas labai neatsargiai garsiai pagalvojo, kad gal reikėtų vėl reformuoti II pakopos pensijų fondus, ir taip užkliudė (pagrįstus) komercinius interesus? Ar nėra taip, kad tai, kas viešojoje erdvėje vyksta dabar, yra tų interesų gynimo akcija, kurios logika – atrodysim gražesni, jei apjuodinsim kitą.

Tik ar tikrai tie ir tos, kas dabar mėto akmenis ar gracingai kala „išpampusios ir išsigimusios hidros“ etiketes „Sodrai“, nori prišaukti socialinio draudimo sistemos griūtį? Liaudies išmintis sako, pakartok žmogui šimtą kartų, kad jis kiaulė, tai žiūrėk ir kriuksėti pradės.

Jei pasmerkiamųjų žodžių autoriai ir autorės buvo išėję ar ketina išeiti motinystės ar tėvystės atostogų, neatmeta tikimybės, jog jie ar jų artimieji gali sunkiai susirgti, neragina savo tėvų ar senelių nebeimti „Sodros“ pensijos, elgiasi veidmainiškai. O gandai apie „Sodros“ bankrotą gerokai perdėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

D. Miniotas. Maža Lietuvos pergalė kare su „Gazprom“ (10)

„Gazprom“, norėdama išvengti baudos už ilgus metus Rytų ir Vidurio Europos valstybių...

P. Kunčinas. Visur ir niekur (1)

Šiandien Vyriausybė pagaliau Seimui pateikė 2018-ųjų metų biudžetą. Sveikintina, kad ypač...

S. A. Spurga. Vokietijos „Jamaika“ gali sujaukti Prancūzijos prezidento planus (13)

Žemutinės Saksonijos, vienos didžiausių Vokietijos federalinių žemių, parlamento rinkimai...

R. Dargis. Lietuvos kelias – greitis ir permainos. Ar tai galime? (40)

„Senajame pasaulyje didesnė žuvis suvalgydavo mažas žuvis, tačiau dabar pirmauja greitos...

A. Žemaitė. Darbo vietos antropologija: kaip aplinka, kurioje dirbate, nulemia jūsų sėkmę?

Kaip turėtų būti įrengta darbo vieta , kad skatintų kūrybiškumą, produktyvumą ir...

Top naujienos

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (4)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (77)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (1293)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Poros, kurių galėjo ir nebūti: dabar darnūs santykiai kadaise buvo subyrėję (1)

Daug kas mano, kad visos garsenybių poros išgyveno romanus tarsi iš pasakos. Tačiau daugelis jų...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (262)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (83)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

V. Jurgutis: visi savanoriškai apsidalinome atleidimo lapeliais (20)

Liberalų sąjūdį ir toliau krečia krizė. Prieš dvi dienas iš partijos pirmininko pareigų...

5 daiktai, į kuriuos turėtų investuoti kiekviena vyresnė nei 40 metų moteris (59)

Sulaukusi tokio amžiaus, kiekviena moteris jau turi savo stilių ir gali tiksliai pasakyti, kas jai...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (138)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

10 šiurpiausių Anglijos pilių, kuriose vaidenasi (19)

Bolsoverio pilis Derbišyre, kurioje, kalbama, pasirodo vaiduoklis berniukas ir slapčia ima...