SEB banko statistika rodo, kad didėjant pajamoms kredito kortelių turėtojams suteiktų skolinimosi limitų vertė pirmo 2016 metų ketvirčio pradžioje buvo maždaug 7 proc. didesnė negu prieš metus. Nors gyventojai dažniau kreipėsi norėdami įsigyti kredito kortelę ar pasididinti kredito limitą, tačiau panaudotų skolintų pinigų suma nedidėjo. Todėl panašu, kad gyventojams, gaunantiems didesnes pajamas ir turintiems mažiau paskatų taupyti dėl dabartinių mažų palūkanų, kredito kortelės limitas tampa santaupų nenumatytiems atvejams alternatyva. Taip užsitikrinama galimybė pasiskolinti, jei prireiktų, o nenumatytiems atvejams sukauptos santaupos išleidžiamos drąsiau.
Tokią prielaidą patvirtina ir moksliniai tyrimai kitose šalyse, kurie rodo, kad, padidinus kredito kortelių limitus, žmonės nebūtinai padidina ir vartojimo išlaidas – neretai jie išleidžia tik iki tol nenumatytiems atvejams laikytas santaupas, o kredito kortelės limitą laiko kaip atsargą nenumatytiems atvejams ir skolintų lėšų nenaudoja.
Ar racionalu kredito kortelės limitą turėti kaip atsargą nenumatytiems atvejams?
Kredito kortelės limitas kaip atsarga nenumatytiems atvejams tinka tik tada, jei skolinamasi tik trumpam ir jei skolos suma ne didesnė negu būsimos vieno ar dviejų mėnesių pajamos.
Tarkime, netikėtas automobilio remontas, nenumatytos išlaidos kelionėje ar pasitaikiusi proga įsigyti norimą ir reikalingą daiktą itin palankia kaina – tai tie atvejai, kai staiga prireikus pinigų galima panaudoti kredito kortelės limitą.
Jei kito mėnesio pajamų užteks ar beveik užteks panaudotam kreditui padengti, tada pasiskolinti naudojant kredito kortelę kainuos labai mažai. Paskui kurį laiką galbūt reikės šiek tiek kredito kortelės lėšų naudoti ir kasdieninėms reikmėms – gautų pajamų, jei iš jų padengėme skolą už anksčiau įsigytą daiktą, iki mėnesio pabaigos nuolatinėms išlaidoms gali neužtekti. Svarbu žinoti, kad kurį laiką teks griežčiau kontroliuoti kasdienines išlaidas, kad ilgainiui mėnesio pajamos ir išlaidos vėl susilygintų ir skolintis kasdienėms išlaidoms nebereikėtų. Panašiai būna, kai nenumatytiems atvejams išleidžiame sukauptas santaupas, – vėliau labiau taupome, kad jas atstatytume.
Tačiau praradus darbą, sumažėjus atlyginimui ar, pavyzdžiui, padidėjus būsto paskolos palūkanoms, verčiau reikia ieškoti būtų sumažinti vartojimo išlaidas, o ne naudoti kredito kortelės limito lėšas. Taip pat reikia suprasti, kad ne kiekviena užgaida – tas nenumatytas atvejis, kai galima drąsiai skolintis: nors išleidžiame skolintus pinigus, tačiau grąžinti reikia savus.
