Šiuo įstatymu įtvirtintas būsto paskolų klientų apsaugos vieningas standartas, numatant reikalavimus tiek kredito davėjų veiklai, tiek kredito sutarčių sudarymui ir vykdymui.

Kitų metų viduryje įsigaliojus įstatymo nuostatoms, asmenys, kurie norės teikti kreditavimo arba tarpininkavimo paskolai gauti paslaugas, turės įsirašyti į Lietuvos banko tvarkomus viešuosius sąrašus, pateikti atitinkamus dokumentus, jų vadovai ir darbuotojai turės atitikti nustatytus reikalavimus, šie subjektai bus prižiūrimi Lietuvos banko.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai kredito pasiūlymų teikimui, sutarčių sudarymo sąlygoms, sutarties nutraukimui bei kita. Atkreipiame dėmesį į kelis pavyzdžius.

Pirma, siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią kreditavo pasiūlymą, numatyta, kad kredito davėjai turėtų pateikti informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.

Antra, siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo.

Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas turėtų 14 dienų laikotarpį pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

Trečia, praktikoje pasitaiko atvejų, kai kredito sutarties negalima sudaryti nenusipirkus kitų produktų (gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų), kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Įstatymu draudžiama tokia praktika, išskyrus tam tikras išimtis dėl įsigyjamo būsto draudimo ar dėl nemokamos sąskaitos, skirtos kredito įmokų surinkimui, atidarymo.

Ketvirta, siekiant sumažinti ginčus dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).

Penkta, siekiant palengvinti vartotojų galimybės keisti kredito davėją ir refinansuoti paskolą palankesnėmis sąlygomis kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba, taip pat numatyti atvejai, kada toks kredito davėjo keitimas būtų nemokamas.

Šešta, įstatyme numatyta „kredito atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui.

Galiausiai, įstatyme numatyta riboti netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydžius. Taip pat įstatyme siūloma detalizuoti atvejus, kada kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projektą parengė Lietuvos bankas su Finansų ministerija. Šio įstatymo nuostatos turėtų įsigalioti 2017 m. liepos 1 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)