Taip pat analizėje paminėti ir iššūkiai, kurie galėtų pristabdyti pragyvenimo lygio Baltijos valstybėse tolesnį artėjimą prie gyvenimo kokybės Europos Sąjungos valstybėse–senbuvėse.
ECB vertinimas Lietuvoje susilaukė nemažo dėmesio, tačiau viešojoje erdvėje, deja, pasirodė ir ne visiškai tikslių jo interpretacijų.
ECB analizėje iškeltas ilgalaikis iššūkis – „vidutinių pajamų spąstai“ – nėra tiesiogiai susijęs su viduriniosios klasės formavimusi.
Ataskaitoje nėra teigiama, kad Lietuva gali turėti ekonominių sunkumų, jei viduriniosios klasės formavimasis spartės. Priešingai, tvirta bei plati vidurinioji klasė – svarbi visuomenės klestėjimo sąlyga.
Iššūkis nepakliūti į „vidutinių pajamų spąstus“ iš tiesų reiškia tai, kad dabartinį spartų pajamų augimą Lietuvai išlaikyti ilguoju laikotarpiu gali būti sudėtinga.
Jei Lietuvos įmonės kurs žemos–vidutinės pridėtinės vertės produkciją, darbo užmokesčiui toliau sparčiai augant, šių įmonių galimybės konkuruoti tarptautinėje aplinkoje mažės.
Taigi, jei Lietuva nepakoreguos savo ekonomikos struktūros, kils rizika, jog Lietuvos gyventojų pajamų augimas gali palaipsniui sulėtėti Lietuvai dar nepasiekus pažengusių Vakarų Europos valstybių pragyvenimo lygio.
Kad „vidutinių pajamų spąstai“ – nemenkas iššūkis, rodo ir pasaulinė praktika.
ECB ataskaitoje pateikiamas vertinimas, kad iš 101-os valstybės, kurios gyventojų pajamos 1960 m. buvo priskiriamos vidutiniam lygiui, tik 13 iki 2008 m. sugebėjo tapti aukšto gyventojų pajamų lygio valstybėmis.
Taigi svarbu suprasti, kad tai, jog Lietuvos ekonomika šiuo metu sparčiau auga, automatiškai negarantuoja, jog nevykdant struktūrinių reformų ji inertiškai augs toliau tol, kol pasieks pažengusių Vakarų Europos valstybių pragyvenimo lygį.
Tad kaip būtų galima išvengti „vidutinių pajamų spąstų“?
ECB pateikia keletą galimų sprendimo būdų: kelti valstybės institucijų darbo kokybę; siekti, kad darbingo amžiaus žmonių būtų pakankamai lyginant su pensinio amžiaus žmonių skaičiumi; skatinti investicijas; diversifikuoti gamybą bei eksportą.
Svarbu, kad Lietuva pasaulyje konkuruotų ne mažais atlyginimais, bet inovacijomis. Reikėtų, kad Lietuvos ekonomikos varikliu taptų aukštą pridėtinę vertę kuriantys sektoriai, kaip, pavyzdžiui, informacinės technologijos, biomedicina, aukštą pridėtinę vertę kurianti pramonė ir pan.
Taigi, nėra kalbos, kad atlyginimų augimas ar viduriniosios klasės formavimasis yra blogai. Priešingai – blogai, kai atlyginimų augimas išsikvepia. O tai, nekeliant našumo, neinvestuojant į švietimą bei aukštos kokybės produktų bei paslaugų kūrimą, gali nutikti ir Lietuvai.
