Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“.
Jūratė Cvilikienė
© Bendrovės archyvas

Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti.

Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas. Ir viena iš pagrindinių to priežasčių – jaunoji karta kur kas labiau įpratusi naudotis technologijomis nei vyresni gyventojai.

Kad suprastume, kokį atspirties tašką turime, pateiksiu pavyzdį. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiandien turėdami 10 eurų jaunesni klientai iš jų 4,1 eurus išleidžia kortele, o 5,9 eurus grynais, kai tuo tarpu vyresni – didesnę dalį (6,6 eurus) išleidžia grynais ir tik 3,4 kortele.

Imlumas naujiems būdams tvarkyti savo finansus jau dabar atsispindi banko klientų elgsenoje.

„Swedbank“ statistika rodo, kad gyventojai, besinaudojantys banko mobiliąja programėle, per savaitę savo telefoną papurto 600 tūkst. kartų.

Paklausite, kodėl jie tai daro? Taip galima akimirksniu pasitikrinti savo sąskaitos likutį, ir per 2016 metus sąskaitos likutis telefonuose buvo tikrintas... 24 milijonus kartų!

Pagal šį skaičių „Swedbank“ mobilioji bankininkystė, kuria dažniausiai naudojasi jaunimas, aplenkė bankomatus – jie tradiciškai būdavo populiariausias būdas pasitikrinti, kiek pinigų yra sąskaitoje.

Nors tendencija aiški, vis dėl to pokyčiams reikia laiko. „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad už kasdienius pirkinius dar tik 4 iš 10 studentų linkę atsiskaityti banko kortele.

Paprastai grynieji vis dar dažnai naudojami smulkiems apsikeitimams su draugais (beveik 80 proc.). Kita vertus, studentai mėgsta elektroninius atsiskaitymus už paslaugas – šie mokėjimai dažniausiai atliekami interneto banke (76 proc.).

Taigi, kas paskatintų aktyviau naudotis elektroniniais mokėjimais ir išmaniaisiais pinigų valdymo būdais? Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta 18–24 m. jaunuolių apklausa. Jos rezultatai rodo, jog lemiami yra keli faktoriai. Tai technologijų suteikiama nauda, pasitikėjimas technologija ir jos rizikos lygis, socialinė įtaka ir tai, kaip konkrečius sprendimus vertina kitos reikšminės grupės (ar tai „lygis“ ir „kieta“). Be to, naudojimosi paprastumas ir hedonistinis „smagumo“ faktorius. Tai daryti turi būti smagu.

Įprasta manyti, kad jaunimas savo įpročius keičia greičiau. Todėl pagrįstai galima tikėtis, kad vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovų imlumas naujovėms suveiks kaip katalizatorius, paspartinantis mūsų virtimą „visuomene be grynųjų“ (angl. „cashless society“).

Todėl savo sūnui sakau, kad šlamantys nustos šlamėti – pinigai kraustosi į elektroninę erdvę, piniginės tampa išmanios ir mokėjimai paprastėja, juos galiu atlikti išmaniuoju telefonu, kol laukiu sūnaus po sporto treniruotės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eglė Džiugytė. „Brexit“: du žingsniai į priekį, trys atgal (3)

Kalbos apie tai, kad Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą (ES), netyla nuo lemtingo...

Jurgis Vanagas. Raktas Lietuvai į regiono lyderystę (13)

Skelbiama, kad Lietuvą kasdien palieka po didelį lėktuvą jaunų energingų emigrantų. Tuo pat...

Šarūnas Ruzgys. Idėja Lietuvai – 20 metų nekaitalioti pensijų sistemos (20)

Laisvę turime. Demokratiją turime. Beliko susikurti finansinę gerovę ne pagal sovietinės...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės ekonomikos augimui (7)

Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant...

Ieva Valeškaitė. Iš mokesčių mokėtojų – į išmokų gavėjus (3)

Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per...

Top naujienos

Skvernelis nesirengia stoti į Karbauskio partiją (61)

„Valstiečių“ į premjerus deleguotas Seimo narys Saulius Skvernelis nėra jį į politikos...

Gavusi sąskaitą nustebo – restoranas įtraukė dar nematytą mokestį (200)

Restorane gautoje sąskaitoje – 20 –ties centų mokestis. Tiek už vandens buteliukus buvo...

„Ryanair“ paskelbė apie dvi naujas kryptis vasaros sezonui (1)

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ paskelbė, kad nuo lapkričio 21 d. skraidins dar dviemis...

Skvernelio pažadas: kada ir kiek didės gydytojų atlyginimai pildoma (265)

Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo su Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais patikino, kad...

Pasiūlė išeitį regionams: už 6 valandas gauna 30 eurų (70)

Netylant debatams apie dviejų greičių Lietuvas, vienas iš būdų regionuose sukurti daugiau darbo...

Nuopuolis iš viršūnės: fatališka krizė užsitęsė jau dešimtmetį

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė nesėkmingai pradėjo savo žygį 2019 metų Europos čempionato...

Kretinga skęsta: antrą parą iš namų vandenį žmonės semia kibirais (29)

Patvinusią Danės upę toliau maitina iš Kretingos pusės slūgstanti Akmena. Keliaujant paupiu,...

R.I.T.A. Kur tūkstančiais byra valstybės pinigai: vien už ryšio su savimi atkūrimą – 36 tūkst. eurų (241)

Valdininkai įvairiems mokymams ir viešinimui leidžia tūkstančius eurų. Socialinės apsaugos ir...

Pėdkelnės – ar jos būtinos ir kokias pasirinkti? (4)

Kokias pėdkelnes pasirinkti – juodas, o gal kūno spalvos? Matines ar blizgias? Plonytes 10-ies ar...

Iš eksperto lūpų – šiurpą keliantis pasakojimas: į burną įgrūdo bulvę, nes auka priešinosi (45)

Garbaus amžiaus kaimynės tyčiniu nužudymu, siekiant paslėpti kitą nusikaltimą –...