aA
Netylant diskusijoms apie šalies pensijų sistemą ir jos modelį, šalies dirbančiųjų, taigi būsimųjų pensininkų, nuotaikos nėra optimistinės.
Jūratė Cvilikienė
© Bendrovės archyvas

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei 40 proc. gyventojų ją sieja su finansiniais nepritekliais.

Ką daryti, kad pensija netaptų riba, žyminčia menkesnių finansinių galimybių pradžią?

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Turintis būtinąjį socialinio draudimo stažą gyventojas gauna 287 eurus siekiančią pensiją. Kitaip tariant, tai yra 9,5 euro per dieną būsto išlaikymui, maisto prekėms, transportui, vaistams ir kitoms būtiniausioms išlaidoms.

Tokie įsivaizduojamos orios ir turiningos senatvės palydovai, kaip kelionės į užsienio šalis, turiningesnis laisvalaikis ar mokami kultūriniai renginiai atrodo nepasiekiami net ir prie vidutinės pensijos pridėjus kelis papildomus eurus.

Dauguma dirbančių Lietuvos gyventojų svarbiausia kokybiško gyvenimo pensijoje dedamąja įvardija finansinę nepriklausomybę ir tik po to pamini savo sveikatą. Rūpestis dėl savo ateities turėtų skatinti imtis veiksmų.

Skaičiuojama, kad dalyvavimas III pakopoje leidžia prie II pakopoje sukauptos sumos pridėti dar maždaug 30 proc. dirbančiojo pajamų. Taigi, pensijos kaupimui skiriamas lėšas įdarbinus ir II pakopos, ir III pakopos fonduose, išėjus į pensiją galima užsitikrinti apie 70 proc. iki tol turėtų nuolatinių pajamų. Tai leistų gyventi daug kokybiškesnį ir spalvingesnį gyvenimą nei gaunant tik bazinę „Sodros“ mokamą senatvės pensiją.

Vis daugiau dirbančiųjų mano, kad pasirūpinti savo būsima pensija turi jie patys – taip mano 41 proc. apklausos dalyvių. Šiuo metu papildomai lėšas pensijai kaupia beveik 9 iš 10 oficialiai dirbančiųjų ir, Lietuvos banko duomenimis, šalies gyventojai pensijų fonduose jau yra sukaupę turto už daugiau kaip 2,62 mlrd. eurų.

Visgi didžioji dalis būsimųjų pensininkų dalyvauja tik II pakopos pensijų fonduose.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad toks kaupimo būdas, sulaukus pensijos, leidžia užsitikrinti vidutiniškai 40 proc. dirbančiojo pajamų.

Kitaip tariant, gyvenant nesumažinus savo poreikių, gaunamos pensijos pinigai išsektų 12 mėnesio dieną – mes tiesiog nebeturėtume jokių lėšų. Tokio gyvenimo nepakaks tiems, kurie neplanuoja užsidaryti tarp keturių sienų ir tikisi įspūdžiais bei patirtimis turtingos senatvės.

Gyventojams, norintiems išlaikyti pajamų ir vartojimo lygį, prie kurio jie yra įpratę dirbdami, reiktų rinktis papildomus specialiai ilgalaikiam kaupimui sukurtus finansinius instrumentus, tai yra, patiems aktyviai rūpintis savo ateitimi. Vienas iš jų – savanoriškas kaupimas III pensijos pakopoje.

Skaičiuojama, kad dalyvavimas III pakopoje leidžia prie II pakopoje sukauptos sumos pridėti dar maždaug 30 proc. dirbančiojo pajamų. Taigi, pensijos kaupimui skiriamas lėšas įdarbinus ir II pakopos, ir III pakopos fonduose, išėjus į pensiją galima užsitikrinti apie 70 proc. iki tol turėtų nuolatinių pajamų.

Tai leistų gyventi daug kokybiškesnį ir spalvingesnį gyvenimą nei gaunant tik bazinę „Sodros“ mokamą senatvės pensiją.

Kyla klausimas, kodėl tokią finansinę ateitį kol kas suskubo užsitikrinti vos 15 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų?

Priežasčių gali būti įvairių. Nemaža dalis gyventojų nurodo, kad neturi iš ko taupyti. Tačiau kiekvienas III pakopos dalyvis pats renkasi jam priimtiną mėnesio įmokos dydį.

Kaupiantiesiems suteikiama galimybė bet kada keisti ar, prireikus, laikinai sustabdyti mokėjimus. Kita vertus, priežastys nekaupti pensijai gali būti ir psichologinės. Papildomus pinigus išleisti čia ir dabar naujam pirkiniui neretai yra maloniau nei atidėti tolimai pensijai.

Žvelgiant į demografines tendencijas, situacija tikrai nedžiugina – dirbančiųjų skaičiui mažėjant, pensinio amžiaus gyventojų skaičius tik augs.

Šiuo metu 4 šalies dirbantiesiems tenka 1 pensininkas, o pagal demografines projekcijas 2060 m. 1 pensininkas greičiausiai teks jau tik 2 dirbantiesiems.

Dėl taip sparčiai didėjančių demografinių žirklių didėja ir spaudimas viešiesiems finansams. Tačiau nepaisant to, ori pensija nėra nepasiekiamas miražas. Pagrindinis principas, norintiems užsitikrinti lūkesčius atitinkančią ateitį – planuoti savo senatvės finansinį pamatą jau dabar.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rimantas Martinavičius. Miestų viešasis transportas: kaip važiuosime rytoj? (3)

Lietuvos miestus jau daug metų kamuoja tos pačios bėdos – didelės transporto spūstys, oro...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Energetiniai brūzgynai (5)

Artėjanti Astravo atominės elektrinės statybų pabaiga vis rimčiau verčia sunerimti, kaip tam...

Martynas Matulevičius. Kaip apsaugoti žmones renovuojamuose pastatuose? (3)

Prieš kelias savaites, naktį, Jurbarke degęs renovuojamas daugiabutis didelio susidomėjimo...

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (6)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (7)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (491)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (6)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (187)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (3)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

Kitokie pasikalbėjimai. Mantas Katleris su Nagliu Bierancu (237)

„ Kitokie pasikalbėjimai “ — portale DELFI! Jau lapkričio 20 dieną DELFI TV žiūrovai ir...

Gyvai / Paskutinė galimybė pelnyti tašką Tautų lygoje: Serbija – Lietuva (29)

Lietuvos futbolo rinktinė baigia kovas debiutiniame Europos tautų lygos turnyre rungtynėmis...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (2)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (1)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (393)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (20)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...