aA
Kaip ir kiekvieną vėlyvą rudenį šalyje užvirė karštos diskusijos apie kitų metų šalies biudžetą. Yra jame ir gerų ir blogų dalykų, tačiau norisi kalbėti iš esmės, nes išties į neviltį varo tas kasmetinis jau gerokai apdriskusios paklodės tampymas, kuris iki raudonumo išerzina beveik profesijų grupes.
Inga Ruginienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuo metu vos ne didžiausias dėmesys sutelktas į tai, kaip dar labiau apmokestinti tuos, kurie dirba legaliai ir uždirba apie vidutinį šalies atlyginimą. Mes sakome – palikite ramybėje šiuo žmones, nustokite erzinti juos su neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) mantra: tai jo didinimu, tai didinimo lėtinimu, tai vėl to lėtinimo greitinimu.

Dar prieš mokesčių reformą prašėme valdančiųjų neprisiimti įsipareigojimų gyventojų pajamas didinti valstybės lėšomis, atlyginimai turi kilti iš kitos pusės – juos didinant. Nes iš valstybės biudžeto išėmus ir pridėjus po keliasdešimt eurų kiekvienam, nebebus iš ko gerinti viešųjų paslaugų kokybės. Tad žmonėms gali tekti išleisti ne po vieną šimtą primokant už geresnį ugdymą, gydymą, slaugymą ir pan.

Žmonės – ne kvaili

Mūsų žinutė paprasta ir aiški – Lietuvai yra būtini realūs progresiniai mokesčiai! Šimtatūkstantines ar net milijonines pajamas gaunantys žmonės (nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame veikia) privalo mokėti bent tokio dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM), kokį moka vidutines pajamas gaunantys darbuotojai. Ar gali savo valstybėje gerai jaustis žmonės žinodami, jog už savo varganas pajamas turi sumokėti 20 proc., o, pvz., 3,5 milijono eurų pajamų per metus gaunantis pilietis tesumoka vos 1–2 proc. GPM?

Ekonomisto Vaido Navicko skaičiavimais, jei 7 proc. dideles ir labai dideles pajamas gaunančių Lietuvos žmonių mokėtų nors tokius pajamų mokesčius kaip JAV, kasmet į biudžetą papildomai surinktume apie milijardą eurų (2017 m. duomenimis)!

Todėl šiame kontekste labai sveikintina iniciatyva iš Prezidentūros apmokestinti dideles pajamas gaunančius gyventojus. Tai pirmasis svarus žingsnis link gerovės valstybės. Tiesa, pernai, svarstant mokesčių reformą, buvo gana toli pasistūmėta su panašia iniciatyva, tačiau paskutinę minutę Seime pritrūko politinės valios.

Ar nepritrūks jos dabar? Sunku tuo tikėti, nes stambaus verslo pasaulis jau investuoja į lobizmą ir skleidžia žinią, jog apmokestinus aukštas pajamas gaunančiuosius, nukentės, spėkit kas? Ogi jūs patys, t.y. visi eiliniai žmonės. Užuot susimokėjus mokesčius, verslininkai geriau skirs milijonus lobistams bei smegenų plovimui.

Bet žmonės nėra kvaili. Štai 2018 m. atliktoje apklausoje, kuri vyko 21 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančioje šalyje, paaiškėjo, jog 67 proc. lietuvių nori, kad valstybė labiau apmokestintų turtinguosius tam, kad padėtų vargšams. Dar iškalbingesnis rezultatas – 80 proc. lietuvių mano, kad valdžia neatspindi jų ir į juos panašių žmonių pažiūrų formuodama socialinę politiką.

Investuotojams svarbu kvalifikuota darbo jėga

Suprantama, kad dešimtmečius Lietuvos žmonėms laisvosios rinkos šventumą ir neliečiamumą skelbusį stambaus kapitalo išlaikomą institutą Prezidento „gerovės valstybės“ leitmotyvas labai erzina. Dar labiau erzina priemonės, kuriomis ketinama to siekti – didinant biudžeto perskirstymą ir mažinant pajamų nelygybę. Susierzinimas labai suprantamas, juk iškyla grėsmė tiek metų puoselėtoms puikioms sąlygoms išvengti padorių mokesčių stambioms pajamoms.

Šiokį tokį nokautą jau gavo vienas sektorius, kuriam buvo užkelta kartelė mokėti didesnį bazinį atlyginimą. Kalbu apie tolimųjų pervežimų sektorių, kuriame visi darbuotojai yra komandiruojami, o verslo turėtojai ilgą laiką mėgavosi išskirtinėmis sąlygomis mokėti vairuotojams vos didesnį nei minimali mėnesio alga atlyginimą, kitą dalį išmokant neapmokestinamais dienpinigiais, taigi, praktiškai „vokelyje“.

Gerai, kad Vyriausybė atsilaikė prieš darbdavių šantažą ir komandiruojamų darbuotojų bazinis atlyginimas kitais metais pakils 28 proc. Nors tai tik šio sektoriaus visų problemų ledkalnio viršūnė.

Stambiam kapitalui atstovaujantys asmenys ir institutai (deja, dažnai atrodo, kad ir Finansų ministerija) mus gąsdina, kad mokesčių didinimas kapitalui neva atbaidys investicijas. Tačiau tyrimai ir apklausos rodo, jog investuotojai, ateinantys į Lietuvą, svarbiausiu pasirinkimo motyvu nurodo kvalifikuotą darbo jėgą.

Bet būtent kvalifikuotų specialistų mes ir netenkame kaip valstybė, nusprendusi tarnaujanti tik verslui. Tai ypač akivaizdu žinant, kad apie trečdalio Lietuvos žmonių įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų, 76 proc. mūsų suaugusių žmonių skaitmeniniai gebėjimai labai prasti, o mokymesi vis gyvenimą dalyvauja tik 6,6 proc. 24–64 m. šalies gyventojų.

Dar vienu baubu mus gąsdina – ekonomikos augimo lėtėjimu. Bet kai ekonomika auga sparčiau, didžioji dalis visuomenės kažkodėl nesijaučia geriau, nes patys savaime teigiami ekonominiai pokyčiai neturi didelės teigiamos įtakos socialinei gerovei bei materialinio nepritekliaus mažinimui. Juk Lietuvos verslininkai pagal šykštumą ES yra devinti nuo galo, laukti, kol jie atsikratys šitos ydos, gali tekti ilgai.

Todėl ir reikalingas valstybės įsikišimas su socialiai atsakingais mokesčiais, kad pagaliau nustotume keikti savo šalį ir bėgti iš jos kaip iš skęstančio laivo, o įvairias nelaimes tiek individualias, tiek masines (kaip dabar Alytuje), valstybė turėtų jėgų suvaldyti pati, be labdaros akcijų. Antraip, nacionalinio saugumo neužtikrins jokie amerikiečių tankai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.0000

Tomas Ambrasas. Kibernetinis ir duomenų saugumas – svarbiausias prioritetas finansinių paslaugų rinkoje

Verslui labiau sukant link skaitmeninių verslo modelių, vis daugiau duomenų sugeneruojama ir...

Mantas Nemickas. Koks verslas iš tikrųjų gali vadintis tvariu?

Apie tvarią veiklą dabar kalba kiekvienas verslas. Tačiau šis terminas visų suvokiamas...

Jūratė Cvilikienė. Kodėl Kalėdos prasideda rudenį?

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines...

Nerijus Mačiulis. Quo vadis, VVĮ? (3)

Lietuvoje šiuo metu yra 54 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), jų turtas siekia 9,7 milijardo...

Antanas Matusa. Pribrendo laikas diskusijoms apie atostoginių sistemos tobulinimą (4)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje netyla aršios diskusijos apie tai, kaip būtų galima supaprastinti...

Top naujienos

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (83)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Šilti orai dar nesitraukia (3)

Grybavimo bei ganiavos sezonas dar nesibaigia. Pietų oro srautas toliau plukdo vėlyvo rudens metu...

Urologas: jei norite, kad vyras neitų pas meilužę, duokite jam mėtų arbatos (176)

„Ji tiktų vyresniems, tik ne jauniems vyrams, nes mėtų arbata turi potenciją slopinančių...

Jauno mediko savižudybė atvėrė žaizdą, ji negydoma, nes visi nori likti švarūs (113)

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje dirbusio jauno mediko savižudybė visuomenės...

KOK bušido turnyre Vilniuje – Lietuvos kovotojų dominavimas

Šeštadienį Vilniuje praūžė tradicinis „King of Kings“ (KOK) bušido turnyras, kuriame įvyko...

Prie Vilniaus pareigūnai sučiupo keleivius vežusį maršrutinio autobuso vairuotoją – beveik pustrečios promilės (35)

Šeštadienio vakarą, 18.34 val., Vilniaus policija gavo pranešimą, kad iš Vilniaus Lavoriškių...

Aštuntą mėnesį besilaukianti Rūta Ščiogoliovaitė surengė koncertą ypatingoje vietoje: jau išeisiu užtarnautų atostogų (158)

Šeštadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje atlikėja Rūta Ščiogolevaitė ir pianistas...

Mes nusipirkome namą Italijoje – už dolerį: štai kas nutiko paskui (106)

Sandoris atrodė pernelyg geras, kad būtų tiesa. Naujas namas – ir, galimas daiktas, visiškai...

Baltijos jūroje aptiko milijoninės vertės lobį: krovinys buvo gabenamas Rusijos carui, tačiau tikslo nepasiekė (40)

Iš Baltijos jūroje 1917 metais vokiečių povandeninio laivo paskandinto laivo ištraukta 900...