Todėl tikrai nesuklysiu pasakydama, kad daugeliui startuolių prioritetas yra būtent švietimas. Ką daryti, kad pasiektume labai realius ir visos visuomenės augimui reikalingus pokyčius? Ne tik garsiai ir sistemingai apie tai kalbėti, bet ir atkreipti dėmesį į turimus skaičius ir pagaliau priimti galbūt nepatogius, sunkius, tačiau strategiškai svarbius sprendimus.

Nesirenka tiksliųjų mokslų, neplanuoja toli į ateitį

Pavyzdžiui, kaip mes tapsime aukštųjų technologijų šalimi, jei vaikų nemokome fizikos, chemijos ir informacinių technologijų (IT)? Šią problemą analizuoja žurnalas „Reitingai“, keli jų cituojami faktai:

1. Matematikos egzaminą išlaikė tik 9 tūkst. visos Lietuvos abiturientų, 5 tūkst. neišlaikė, o 10 tūkst. net nelaikė.

2. 100 balų chemijos egzamino įvertinimą visoje Lietuvoje gavo vos 18 abiturientų (egzaminą laikė tik 1250 abiturientų).

3. IT egzaminą kasmet laiko mažiau nei dešimtadalis visų šalies abiturientų, 2022 m. jo neišlaikė rekordiškai daug – 14 proc. laikiusiųjų, kai įprastai jo neišlaiko nuo 3 iki 8 proc.

4. Lietuvoje turime savivaldybių, kuriose tėra 2 chemijos ir 3 fizikos mokytojai.

5. 2022 m. į chemijos pedagogiką įstojo 1 jaunuolis, į fizikos – 2 jaunuoliai, o į informacinių technologijų – 0.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas viešai dalijasi, kad nors abiturientai yra gana suaugę, protingi ir atsakingi, kad suprastų, jog reikia mokytis ir prisiimti atsakomybę už rezultatus, didelė dalis jų neplanuoja toli į ateitį. Jis remiasi apklausomis, kurios parodė, kad prieš pat mokyklos baigimą tik 63 proc. žino, kokią profesiją norėtų įgyti, 57 proc. – kokias studijų programas rinksis stojimo metu. Maža to, apklausus absolventus 6 mėn. po studijų baigimo, tik 40 proc. jų pripažino, kad rinktųsi tą pačią specialybę.

Tai – tik keli ryškūs skaičiai, indikuojantys labai aiškias problemas. Turime daug duomenų, bet per mažai juos naudojame priimdami sprendimus. Net priešingai – kartelę leidžiame žemyn, kad studijuoti STEM mokslų ateitų bent kažkas, o pradėję dirbti jie, deja, dar negeba kurti realios pridėtinės vertės verslui, prie kurio auginimo prisijungia.

Kartelė keliama, daugėja IT studijuojančių moterų

Ar yra prošvaisčių? Žinoma. Startuolių kūrėjai pastebi, kad lietuviai – labai alkani ir smalsūs, bet kartu – kuklūs ir itin darbštūs. Tai – reta kombinacija, padedanti mums išsiskirti iš kitų. Nuo pat mažų dienų vystydami atitinkamus įgūdžius, galime sužibėti šiuo unikalumu.

Atitinkami strateginiai pokyčiai jau vyksta. Tarkime, nuo 2024 m. neišlaikiusieji bent 3 valstybinių brandos egzaminų (tarp kurių – lietuvių kalbos ir matematikos) negalės studijuoti aukštosiose mokyklose net ir susimokėdami už studijas. Be to, tuomet startuoja finansavimas už studijų kokybę (vertinama, kaip absolventams sekasi darbo rinkoje, studijų tarptautiškumas ir kt.), priimti ir sprendimai, kurie leis aukštosioms mokykloms neprarasti finansavimo, atsisakius nepažangių studentų, taigi nebebus siekiama bet kokia kaina išlaikyti studentą arba tiesiog jo krepšelį.

Tikslingai siekiama ir to, kad visi mokiniai, nesvarbu, kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė ar ekonominė aplinka ar poreikiai, galėtų nuosekliai mokytis nesusidurdami su barjerais ar trukdžiais, išvengtų emocinės įtampos ir būtų tinkamai pasirengę rinktis polinkius atitinkantį karjeros kelią – mokytis, kol išmoks; tam bus teikiama pagalba.

Įdomu, kad priėmimą į IT krypčių studijų programas Lietuvoje 2022 m. vykdė 18 universitetų bei kolegijų, į kuriuos studijuoti buvo priimtos iš viso 547 moterys. Remiantis aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, tai yra 71 proc. daugiau negu 2021 m., kai į IT studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta studijuoti 320 studenčių, pranešė analizę atlikę „Adform Lietuva“.

Ar sugebėsime pateisinti potencialą? Talentų startuoliuose trūksta ir trūks

Šie metai startuoliams bus sudėtingi. Esame lūžio taške, kai vyksta ilgalaikiai posūkiai nuo beprotiško augimo bet kokiais kaštais į pelningumą, tvarumą. Kapitalo rinkose yra, bet atsigręžiama į tuos verslus, kurie arba jau yra pelningi, arba per artimiausius metus tokiais taps. Tiesa, Lietuvos startuoliai niekada nebuvo išlepinti investuotojų dėmesiu ar išpūstais vertinimais. Be to, dalis stipriausiųjų net ir išaugo tik iš pelno, be išorinių investicijų. Jie dalijasi žiniomis, veikiančiais sprendimais su kitais ir tai labai stiprina visą ekosistemą. Trečia, dideli investuotojai dabar tik atranda mus kaip investicijų kryptį, tad potencialo – su kaupu. Tik ar sugebėsime jį pateisinti, ruošdami reikalingas kompetencijas turinčius talentus?

Žinoma, švietimo sistema yra sudėtingas mechanizmas iš daug įvairių dalių – nuo darželių iki mokymosi visą gyvenimą, persikvalifikavimo. Biurokratinėse džiunglėse lengva pasiklysti, tačiau gal mums ir nereikia išrasti dviračio? Gal užtenka nukopijuoti veikiančius sprendimus iš kitų? Žinome problemas: trūksta stiprių mokytojų, orių atlyginimų, laiku prieinamos mokymo medžiagos, motyvacijos rinktis inžinerijos mokslus ir disciplinos šioje srityje pasilikti.

„Ką mes galėtume padaryti, kad padėtume Lietuvai turėti geriausią švietimo sistemą pasaulyje?“ – to vienas kito klausiame praktiškai kiekviename asociacijos valdybos susirinkime ir imamės veiksmų, kurie yra mūsų valioje. Nors verslas gali prisidėti ir padėti, struktūriniai sprendimai turi būti valstybiniai. Kai kurie jų – jau finišo tiesėje, tačiau prasidėjus 2023 m. norisi palinkėti greičio ir daugiau drąsos. Šiame kelyje padėsime, kuo tik galėsime, nes švietimas ir kuo aukštesnės kompetencijos talentai – visų interesas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją