Inga Langaitė. Paslėptas brangakmenis – taip Lietuvos startuolių ekosistemą vadina investuotojai

Dar iki 2020 m. Lietuvos startuolių ekosistema rodė potencialius stipraus augimo požymius, tačiau pandeminiai metai procesus iš esmės katalizavo. 2021-aisiais Lietuvos startuolių pritrauktų investicijų suma buvo rekordinė, pamokas išmokome ir matome, kad ekosistema toliau klesti, nepaisant dabartinės geopolitinės padėties ir ekonominės situacijos.

Investuotojų akimis, Lietuva yra maža šalis, teturinti 2,8 mln. gyventojų, tačiau mūsų startuolių ekosistema taip sėkmingai plečiasi, kad esame vadinami paslėptu brangakmeniu. Keli skaičiai – palyginti su 2020 m. pabaiga, dabar turime trečdaliu daugiau startuolių, 2 naujus vienaragius ir 60 proc. daugiau startuoliuose dirbančio talento.

Centrinėje ir Vidurio Europoje šiuo metu Lietuva yra antra greičiausiai auganti startuolių ekosistema po Kroatijos, nuo 2017 iki 2022 m. jų vertė išaugo beveik 17 kartų ir šiuo metu siekia 9,5 mlrd. eurų, rodo „Dealroom“ duomenys. Maža to, 2022 m. Lietuvos startuoliai pritraukė 295 mln. eurų investicijų ir padidino pardavimų pajamas 4 proc. – iki 2,6 mlrd. eurų.

Žinoma, vis dar turime iššūkių. Pavyzdžiui, padidinti Lietuvos žinomumą. Mūsų kaimynams estams vien tai, kad jie estai, pasaulyje atveria daugelį durų. Dedame pastangas, kad Lietuva būtų žinoma kaip stipri startuolių ir technologijų sektoriaus ekosistema. Investuotojui visuomet yra rizikinga startuoti naujoje jam ekosistemoje, nes jis nežino verslo reguliavimo aplinkos, vietos verslo praktikos, bendruomenės. Tačiau esame pastebėję, kad, jei tarptautinis investuotojas jau investuoja į Lietuvoje veikiantį startuolį, beveik neabejotina, kad tai jam atvers duris į visą ekosistemą. Lietuva yra labai maža šalis, kurioje visi visus pažįsta. O teigiamos pradinės investicijos patirtis ilgainiui paskatina ir daugiau tvaresnių investicijų.

Be to, startuoliai kartu lemia mąstysenos, kultūros pokyčius. Inicijuojame dialogus, kurie kuria vertę visiems dalyviams, padeda siekti sisteminių ir ilgalaikių tikslų. Daug kalbame apie tai, kad džiaugiamės galėdami mokėti mokesčius ir taip kurti Lietuvos – sėkmingos modernios valstybės, grįstos aukštos pridėtinės vertės ekonomika, – ateitį. Mūsų visuomenėje vis dar egzistuoja verslininkų stigma. Siekiant sulaužyti šį stereotipą, svarbu kalbėti apie tai, ką mes duodame, o ne apie tai, ką norėtume paimti iš valstybės biudžeto. Tai yra paradigmos keitimas.

Daugiau nei 800 startuolių per 2022 m. Lietuvos biudžetą papildė net 297 mln. eurų – 51 proc., arba 100 mln. eurų, daugiau nei 2021-aisiais. Ne tik vienaragiai, bet ir kiti startuoliai kuria pridėtinę vertę ekosistemai. Svarbu suprasti, kad vienaragiai, apie kuriuos vis dažniau kalbama viešai, yra klestinčios startuolių ekosistemos rezultatas, o ne tikslas savaime. Be to, jau šiandien ne viena technologijų bendrovė greičiausiai yra arti milijardinio įverčio, bet sėkmingiausi mūsų šalies startuoliai renkasi augti nuosavomis lėšomis, be išorės kapitalo.

Startuoliams beveik visas paslaugas parduodant užsienyje, didžiausią jų sumokėtų mokesčių dalį – kone pusę – sudaro darbo jėgos mokesčiai: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pelno mokesčio dalys. Ir per 2022 m. pelno mokestis išaugo beveik dvigubai. Tai – įrodymas, kiek potencialo dar turime. Kone kasmet mokesčių mokėtojų tope pasikeičia bent kelios įmonės – matyti, koks šiame sektoriuje staigus, greitas gali būti kilimas arba atvirkščiai – kritimas, nesusitvarkius su konkurencija ir kitais verslo valdymo iššūkiais. Daugiau nei po 3 mln. eurų mokesčių per ketvirtį, arba vidutiniškai po 1 mln. eurų per mėnesį, 2022 m. sumokėjo net 18 startuolių, kai 2021 m., tokių buvo 7, o 2020 m. – vos 3.

Noriu paminėti kelis konkrečius pavyzdžius. Neseniai pritraukęs 65 mln. JAV dolerių investiciją, mokėjimų sprendimą verslui kuriantis „Kevin“ veržiasi į startuolių topus. Didžiulės algos (2022 m. IV ketvirčio duomenimis, 5080 eurų) ir stabiliai augantis darbuotojų skaičius (49 proc. per metus ir 11 proc. – per ketvirtį) lemia reikšmingo mokesčių srauto į mūsų šalies biudžetą didėjimą.

Siūlau atkreipti dėmesį ir į rinkoje tikrai žinomą buhalterinės programinės įrangos gamintoją „Rivilė“. Nuo 1992 m. veikianti įmonė atsinaujino ir taip spurtavo, kad patraukė net „Financial Times“ akį – antrus metus iš eilės yra įtraukiama į TOP 1000 greičiausiai augusių Europos įmonių sąrašą. Gerai žinomus įmonės sprendimus greitai papildys debesų kompiuterijos verslo valdymo sistemos, orientuotos į sparčią verslo plėtrą užsienyje.

Pernai Lietuvos staruolių ekosistema taip pat fiksavo ir brangiausią iki šiol lietuviško startuolio pardavimą – „MailerLite“ parduoti už 84 mln. eurų. Sėkmingus pardavimus įvykdė ir tokie startuoliai kaip „Searchnode“, „Teamgate“, „EddyTravels“, „Fullreach“. Maža to, tokie Lietuvos startuoliai kaip „Oxylabs“ ar „Bored Panda“ patys įsigijo didelės vertės įmonių, taip plėsdami savo verslo galimybes.

Remdamasi tuo, ką matau Estijoje ar Izraelyje, esu įsitikinusi, kad mums reikia tik šiek tiek sėkmės, daugiau istorijų apie sėkmingai parduotus startuolius, daugiau pritrauktų investicijų ir talentų, kurie grįžtų į ekosistemą. Kai ši spiralė pradės judėti, organiškai augs ir kiti startuoliai, gims ir daugiau vienaragių. Įmonių, kuriančių inovatyvius ir pasauliniu mastu konkurencingus, aukštos pridėtinės vertės produktus, svarba ateityje tikrai nemažės. Šiandien startuoliai vis daugiau dėmesio skiria racionalesniam ir nuosaikesniam augimui, vertės visuomenei auginimui, vadovaujantis ilgalaikėmis vizijomis. Tai ir kuria vienaragių šalį.