„Startup Lithuania“ kartu su „Vimorus“ apklausė startuolius ir išsiaiškino, kad, jų pačių manymu, labiausiai vystymąsi apsunkina finansinių resursų trūkumas (41 proc. 2023 m. ir 43 proc. 2021 m.), talentų stoka (36 proc. 2023 m. ir 41 proc. 2021 m.) bei nepakankama valstybės parama (27 proc. 2023 m. ir 28 proc. 2021 m.). Tiesa, net beveik penktadalis – 18 proc. – šiemet nurodė, kad išorės trukdžių nemato, kai 2021-aisiais tokių buvo 11 proc.
Neabejotina, kad, kuo daugiau turėsime startuolių, juose dirbančių talentų, tuo daugiau bus ir sėkmės istorijų – esame teisingame kelyje. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos startuolių darbuotojų skaičius kasmet augo vidutiniškai 23 proc.: nuo 6 tūkst. 2018-aisiais iki 17,4 tūkst.; sumokėti mokesčiai – vidutiniškai 32 proc.: nuo 66 iki 297 mln. eurų.
Panašu, kad gerėja ir situacija dėl finansinių resursų. Iš viso į Lietuvos startuolius 2022 m. investuota apie 240 mln. eurų. Daugiausia investicijų pernai pritraukė finansinių technologijų (fintech), saugumo, transporto ir el. prekybos sektoriai, rodo „Dealroom“ analitikų duomenys. Investuotojų teigimu, Baltijos šalys jau pripažįstamos kaip brandi rinka rizikos kapitalo investicijoms, tad vietos fondų valdytojai gali visa koja konkuruoti su kitais. Tiesa, kapitalas neturi sienų ir plūsta ten, kur yra talentų ir idėjų – tai gali tapti ir galimybe, ir iššūkiu.
Daugiau nerimo kelia talentų trūkumas. Jei IT specialistų skaičiaus vidurkis Europoje nuo visų dirbančiųjų siekia 3,7 proc., tai Lietuvoje – vos 2,7 proc., kai, pavyzdžiui, Estijoje – 5,6 proc. Neturime pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kuriančių aukštos pridėtinės vertės verslus, nors poreikis rinkoje yra milžiniškas. Sprendimai čia gali būti momentiniai arba ilgalaikiai.
Jau šiandien startuoliai talentus bando prisitraukti iš kitų valstybių. Nors su ES piliečiais didelių problemų nėra, sąlygos teisiškai palengvintos ir ukrainiečiams, dėl visų kitų šalių piliečių tenka leistis į bėgimą per biurokratinių kliūčių ruožą, galintį trukti ir iki 6 mėn. Esame maža šalis su maža ekonomika, tad dėl talentų konkuruoti su kitomis šalimis privalome be jokių skrupulų. Šiame kontekste rezervuotai atrodo siūlymai didinti mokesčius specialistams, kurie galbūt visą gyvenimą investavo siekdami tapti aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Darius Žakaitis, verslininkas ir investuotojas, „Tech Zity“ vadovas, sakė skaičiavęs, kad išauginti vieną programuotoją šaliai kainuoja apie 200 tūkst. eurų. Taigi kiek uždirbome iš to, kad, pavyzdžiui, „Wargaming“ Vilniuje įkūrė padalinį ir čia įdarbino beveik 1 tūkst. žmonių?
Kalbėdami apie ilgalaikius sprendimus, turime pripažinti ir problemą su mūsų šalyje ruošiamais IT srities specialistais – tarp jų tikrai yra gabių žmonių, puikiai auginančių startuolius, bet turimas žinias jie dažniausiai įgyja ne vietos universitetuose ar kolegijose. Savo ruožtu kitos progresyvios šalys programavimo pagrindų moko jau pradinukus, Lietuvoje taip pat turėtume skatinti persikvalifikavimą, aktyvesnį moterų įtraukimą į IT sritį.
Aptariamo tyrimo duomenimis, prie verslo reguliavimo sričių, apsunkinančių startuolių vystymąsi, reikėtų priskirti pernelyg didelį reguliavimą, įstatymus (29 proc.) ir biurokratiją (23 proc.). Savo ruožtu pageidaujama būtų finansinės pagalbos, didesnio matomumo užsienyje. Galiausiai, visus suvienytų ir ilgalaikė ambicija, didesnė už privačius ar politinius interesus.
Kai šiandien kalbame su startuolių kūrėjais ir bandome suprasti, kodėl būtent Lietuvos startuolių ekostema demonstruoja tokį ryškų ir nuoseklų augimą, neretai stabtelime ties visiškai pamatine mintimi – mes dar nepraradome alkio jausmo. Nepasisotinome sėkmės, pasaulio, rinkų, produktų, galimybių ir kūrybos. Stiprus alkis ir jausmas, kad tu kuri pokytį iš Lietuvos, rodai pavyzdį pasauliui, inovuoji ir gali nustebinti daug ko jau mačiusius, veda į priekį ir gali tapti galinga jėga ateičiai, jei tik įsiklausysime į startuolių poreikius jau šiandien.
