Ar tikrai Lietuvoje nebėra kam dirbti? Kaip pažiūrėsi. Šiuo metu Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje yra registruota 3,3 tūkst. laisvų darbo vietų statybos sektoriuje, o ieškančiųjų darbo – net 15,7 tūkst. Tai yra į vieną vietą pretenduoja penki kandidatai. Net 6 proc. visų šalyje dabar ieškančių darbo žmonių ankstesnė darbovietė buvo statybos veiklą vykdančios įmonės.
Iš tiesų, pandemija, karantinas, ekstremali situacija ir kiti faktoriai šįmet drastiškai keitė darbo jėgos pasiūlos ir paklausos tendencijas. Tačiau darbo jėgos paklausa statybos sektoriuje, mažėjusi iki balandžio, šiuo metu atsigauna.
Daugiausia laisvų darbo vietų statybos įmonės registravo vasarį, o mažiausia – balandį. Iki liepos laisvų darbo vietų pasiūla didėjo, bet rugsėjį darbdaviai jų registravo net 12 proc. mažiau palyginti su rugpjūčiu.
Nors laisvų darbo vietų vis dar registruojama nemažai, darbo ieškantys asmenys įsidarbina tik į kas antrą laisvo darbo vietą. Pažvelkime, kas ir kur ieško darbo Lietuvos statybose. Tai – dažniausiai turintis kvalifikaciją 30–49 metų vyras. Daugiausia registracijų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Vilniaus rajono savivaldybėse.
Problemos esmė: statybos sektoriaus profesijų paklausos ir pasiūlos disbalansas. Ryškėja jau seniau užfiksuota problema: trūksta kvalifikuotų specialistų. Todėl darbo pasiūlymų statybos vadovams, meistrams ir brigadininkams yra daugiau nei ieškančių tokio darbo. Tuo tarpu neturinčių darbo statybos inžinierių ir statybos architektų – daugiau nei laisvų darbo vietų. Registruotų laisvų darbo vietų kvalifikuotiems statybos darbininkams – daugiau nei registruota tokio darbo ieškančių, o darbo neturinčių nekvalifikuotų darbininkų – daugiau nei registruota laisvų darbo vietų.
Mėgindama pažaboti pandemijos įtaką šalies ūkiui Vyriausybė ryžosi precedento neturinčioms skatinimo priemonėms. Parama statybos sektoriaus darbo vietoms išsaugoti ekstremalios situacijos metu sudaro 15,5 mln. eurų. Finansinė parama kas mėnesį pasiekia darbdavius, paskelbusius prastovas darbuotojams, taip pat darbdavius po prastovų ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu.
Šią paramą administruojanti Užimtumo tarnyba iki rugsėjo 28 d. be kita ko jau yra išmokėjusi 8,3 mln. eurų subsidijų statybos veiklą vykdančioms įmonėms, kurios prašė finansinės paramos darbuotojams, esantiems prastovose. Taip pat – 7,2 mln. eurų darbdaviams, kurie prašė finansinės paramos darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimui po prastovų.
Tačiau akivaizdu, kad vien išmokomis padėties nepavyktų stabilizuoti, todėl esama daugybės kitų pagalbos priemonių, kuriomis sumaniai naudojasi darbo rinkos dalyviai. Pameistrystės programa, kompetencijų pripažinimo supaprastinta tvarka, galimybė susirasti trūkstamų darbuotojų kitose Europos Sąjungos šalyse per EURES tinklą – tik dalis galimybių, suteiktų darbdaviams. Kartais tereikia noro ir lankstumo keičiant veiklą atsižvelgus į sparčiai besikeičiančią situaciją pasaulyje bei Lietuvoje.
O kaip su tais mus palikusiais trečiųjų šalių darbuotojais? Ar tikrai visi pabėgo, o naujų rasti neįmanoma dėl biurokratinių kliūčių. Tai – mitai. Visų pirma turiu pripažinti, kad dėl objektyvių priežasčių (pandemijos, ekstremalios padėties ir karantino) šis procesas Lietuvoje buvo sulėtėjęs, tačiau viskas pamažu grįžta į įprastą vagą. Leidimų įsidarbinti užsieniečius statybos sektoriuje nuosekliai daugėja.
Pernai Užimtumo tarnyba išdavė leidimus atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje 9061 užsieniečiui (trečiųjų šalių piliečiui). Ketvirtis jų įsidarbino statybos sektoriuje. Per audringą 2020-ųjų pirmą pusmetį atvykti ir dirbti leista 2985 užsieniečiams. Darbą statybos sektoriuje rado net 39 proc. Daugiausiai –betonuotojais, elektrikais, elektromonteriais, staliais, izoliuotojais, apdailininkais, stogdengiais.
Darbuotojų Lietuvoje neradęs ir svetur jų besidairantis darbdavys turėtų žinoti, kad užsieniečiai atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jo specialybė yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Šių specialybių atstovai gali atvykti į Lietuvą ir įsidarbinti be Užimtumo tarnybos išduodamų dokumentų. Daug įmonių jau naudojasi šia galimybe, todėl su mūsų tarnybos išduodamais dokumentais atvyksta tik apie 20 proc. darbuotojų. Visi kiti užsieniečiai atvyksta pagal Trūkstamų profesijų sąrašą.
Šia proga pamėginsiu išsklaidyti dar kelis giliai įsišaknijusius mitus apie sunkumus įdardinant svetimšalį.
Pirmas mitas: laisva darbo vieta Užimtumo tarnyboje skelbiama vieną mėnesį. Tiek laiko užtrunka darbuotojų paieška laisvai darbo vietai užimti. Faktas: Laisvos darbo vietos skelbimas per penkias darbo dienas. Tada penkias dienas ieškoma tinkamų darbuotojų pirmenybę taikant Lietuvos piliečiams. Tiesa, šis terminas netaikomas darbinant užsieniečius sezoniniams darbams atlikti.
Antras mitas. Dokumentų tvarkymas Užimtumo tarnyboje užtrunka iki 2 mėnesių. Faktas: Dokumentai dėl užsieniečių įdarbinimo Užimtumo tarnyboje sutvarkomi per 5–7 darbo dienas.
Trečias mitas: Užimtumo tarnyba reikalauja užsieniečio kvalifikacijos pažymėjimo ir pažymos apie užsieniečio 1 metų darbo patirtį per 2 pastaruosius metus. Faktas: Darbdavys teikia informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją ir 1 metų darbo patirtį per 5 pastaruosius metus. Jis privalo įsitikinti, kad užsienietis turi tinkamą kvalifikaciją ir darbo patirtį bei pats prisiima atsakomybę už pateiktą informaciją.
Ketvirtas mitas. Užsieniečių įdarbinimo procesas yra labai sudėtingas. Darbdaviams labiau apsimoka samdyti Privačias įdarbinimo agentūras. Faktas: Užimtumo tarnyboje nuolat teikiamos konsultacijos dėl užsieniečių įdarbinimo ir dėl pateikiamų dokumentų užpildymo. Tereikia užpildyti 4–5 dokumentų patvirtintas formas.
Akys – baisininkės, rankos – darbininkės. Ši sena lietuviška patarlė vis dar aktuali. Baisėtis, žinoma, galima, tačiau padarius išvadas reikia kibti į reikalus: mokytis ir dirbti. Pernai su Užimtumo tarnybos pagalba persikvalifikavimo moksluose dalyvavo apie 11 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiais metais susirasti darbą padėjome jau daugiau nei 144 tūkst. žmonių.
