Iš tiesų, iš Estijos daug ko galėtume pasimokyti, tačiau reikia pripažinti – kai kur užimtumo srityje esame pranašesni. Jų pranašumas akivaizdus trijuose segmentuose. Tai – sėkminga informacinių technologijų taikymo viešajame sektoriuje reforma ir netgi, sakyčiau, proveržis žmonių su negalia užimtumo srityje.
Taip pat – apskritai požiūris į užimtumo politiką, kuris įžvalgumu lenkia tokias šalis kaip Švedija, Danija ir Vokietija. Susitelkta ne tiek į paslaugas darbo jau netekusiems asmenims, kiek į prevencinį darbą. Kitaip tariant, siekiama, kad Estijos gyventojas būtų užimtumo tarnybos klientu planuodamas karjeros pokyčius, galimas darbo rinkos tendencijas, kintančius kompetencijų poreikius, darbo vietų automatizaciją ir pan. Visur kitur tai, visų pirma, tebėra suvokiama kaip pirmoji pagalbos priemonė netekusiems darbo.
Dar viena sritis – šiai tarnybai patikėtas karjeros projektavimo ir profesinio orientavimo procesas. Tai – tarsi langas, padedantis estams pamatyti savo ateities darbus ir galimybes. Estijos užimtumo tarnybai patikėta itin svarbi misija – valdyti karjeros planavimo ir karjeros pokyčių paslaugas.
Pandemija pakeitė daug ką, bet kai kurie dalykai išliko. Tarkime, nedarbas Estijoje ir iki tol buvo vienas mažiausių Europoje, o prasidėjus sukrėtimams išaugo panašiai kaip Lietuvoje – apie 5 proc. punktus. Tačiau sugrįžimas po pandemijos į ankstesnį lygį įvyko sparčiau nei daugelyje kitų ES šalių, įskaitant Vokietiją, Austriją, Suomiją.
Kodėl? Viena priežasčių – buvo skirtas didelis dėmesys prevenciniam darbui su verslu. Visi labai greitai suvokė permainų mastą, galimybes ir naujus poreikius. Teko ieškoti kitų sprendimų, kurti lankstesnes darbo sąlygas bei motyvacinės sistemas, pasikeisti ir prisitaikyti. Užimtumo tarnyba tapo vienu tų kelrodžių naujoje aplinkoje – socialine ir darbuotojų kompetencijos prasme. Teko pertvarkyti paslaugas konsultavimo ir mentorystės verslui srityse. Mokymai darbdaviams, konsultacijos įmonėms – tai labai padėjo greičiau įveikti krizę. Tuo pat metu skaitmenizuota dar daugiau paslaugų ir šis paslaugų teikimo kanalas liko vienu pagrindiniu.
Lietuva žengia tuo pačiu keliu, o liepą įsigaliosiantys Užimtumo įstatymo pakeitimai visa tai dar labiau įtvirtina ir apibrėžia tuos pačius tikslus. Reformų esmė – Užimtumo tarnyba dirba tik su tais, kuriems iš tiesų reikia tų paslaugų. Naujos kartos Lietuva plane numatytos aiškios skaitmenizacijos kryptys, siekiama, kad skaitmeninis paslaugų teikimo kanalas taip pat taptų prieinamas visiems to norintiems ir galintiems naudotis tokiu kanalu. Siekiama sukurti vartotojui draugišką ir patrauklią platformą, kuri sujungtų visas paslaugas vienoje erdvėje ir įgalintų kiekvieną pasirinkti jam reikiamą ir pageidaujamą paslaugų rinkinį integracijai į darbo rinką pasiekti. Orientuojamės į dar vieną sritį – žaliąją ir žiedinę ekonomiką.
Mes dažnai mėgstame pabrėžti apie kažkokį kone mistinį estų pranašumą, tačiau skirtumai nėra tokie dideli ir nebūtinai mūsų nenaudai. Iš tiesų visų trijų Baltijos šalių startinės pozicijos buvo vienodos, bet estai tiesiog anksčiau susitelkė ties naujų technologijų ir skaitmenizacijos procesais. Tai padaryta visose srityse, įskaitant ir užimtumo politiką.
Buvo ugdomas ir gyventojų, ir viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninis raštingumas. Rezultatus pajuto visi. Viešosios paslaugos tapo greitesnės ir efektyvesnės. Radosi galimybė pritraukti kitokio pobūdžio darbo vietas ir klientus. Žinoma, ryšiai su Suomija irgi labai padėjo, jų įmonės daug prisidėjo keičiant darbo kultūrą ir mentalitetą.
Dabar skaitmenizacijos gylio, paslaugų efektyvumo ir paprastumo srityje estai yra pralenkę daugelį ne tik Europoje. Ten užimtumo tarnybos paslaugos yra standartizuotos – kitaip tariant, mažame mieste klientas aptarnaujamas lygiai taip pat efektyviai kaip didmiestyje. Darbuotojų kompetencija mažai kuo skiriasi, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Čia mums yra ko pasimokyti, nes Lietuva dar gyvena trijų didmiesčių kontekste – ir profesine, ir technologijų prasme. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje daug kas jau gali naudotis elektroninėmis paslaugomis. Periferijoje viskas yra kiek kitaip. Net paraiškos ten vis dar nešamos popierinės, užpildžius ranka, nors seniai viską galima daryti internetu.
Dar vienas aspektas. Klientų mentalitetas visur yra panašus – Lietuvoje, Estijoje ar Vokietijoje. Vieni yra motyvuoti, aukšto intelekto ir įgūdžių, pasiruošusių priimti darbo pasiūlymus. Kiti – nemotyvuoti, susitaikę su savo būtimi, sumažinę poreikius iki išlikimo lygio. Treti – tiesiog linkę gyventi iš to, ką jiems teikia valstybė ir mokantys tą paramą efektyviai išsunkti.
Tai kodėl skiriasi mūsų veiklos rodikliai, o Estija rodoma kaip pavyzdys? Ogi todėl, kad kiek kitokia yra valstybės laikysena piliečių atžvilgiu. Estija negali pasigirti didžiausiu perkvalifikuojamų žmonių skaičiumi. Tačiau pats perkvalifikavimas yra tikslingas, su aiškia kryptimi į skaitmenines technologijas ir įgūdžius. Tai suteikia šaliai potencialą pirmauti šioje srityje. Jie moko rintis profesijas, galimai kursiančias pridėtinę vertę ir po 10 metų. Tai – apgalvota politika formuojant intelektualią ir lanksčią darbo jėgą. Lietuva šiuos žingsnius pradėjo žengti tik prieš kelerius metus, o pameistrystė vis dar ieško savo vietos Lietuvos verslo pasaulyje, nors tai yra trumpiausias kelias reikiamos kvalifikacijos darbuotojui parengti.
Estijoje taip pat yra problemų, stipriai juntamas darbuotojų deficitas – tie procesai neaplenkia nė vienos šalies sparčiai senėjančioje Europoje. Ir jie, ir mes tai suprantame, todėl vis daugiau dėmesio bus skiriama vyresnio amžiaus darbuotojų išlaikymui, jų poreikiams, perkvalifikavimui. Profesionalai, kurie yra paklausūs šiandien, turėtų suprasti, kad po 10 metų reikės kiek kitų kvalifikacijų ir jų ieškoti jau dabar.
Jiems turi būti sudarytos sąlygos mokytis ir išlikti konkurencingiems. Pas mus šis supratimas kol kas nėra visuotinai suprastas ir priimtinas. Įmonės neretai baiminasi, kad kažko naujo išmokęs darbuotojas išeis pas kitus. Bijoma, kad jis dirbs mažiau ignoruojant faktą, kad įgijęs naujų gebėjimų jis dirbs našiau jau dabar, bus lojalesnis, jausis saugesnis.
Einame tuo pačiu keliu ir sparčiai vejamės estus. Jie taip pat daug ko mokosi iš mūsų – tarkime, karjeros konsultantų, atvejo vadybininkų bei Užimtumo tarnybos psichologų patirčių. Mūsų didžioji stiprybė yra atvirumas, tačiau reikia sustiprinti patikimumą, o tai įgyvendinti padės inovatyvumas, kurio pamokomis mielai dalijasi kolegos iš Estijos.
