Platesnė platformų įvairovė
Viena iš svarbiausių sektoriaus krypčių – didėjanti platformų specializacija ir įvairumas. Per pastarąjį dešimtmetį tarpusavio skolinimo sektorius smarkiai išsiplėtė bei vartotojams siūlo skirtingus paslaugų tipus. Nors šio sektoriaus bendrovės savo kelią pradėjo nuo tarpininkavimo tarp norinčių skolintis ir paskolinti vartotojų, šiandien P2P skolinimo mastas daug platesnis. Šiuo metu veikia daugybė platformų kurios apima vieną arba kelias iš sričių: vartojimo ar verslo paskolų rinką, nekilnojamąjį turtą, žemės ūkio finansavimą bei kitas.
Tarp Lietuvos rinkoje mažiau pažįstamų P2P platformų pavyzdžių – sąskaitų faktūrų finansavimo platformos, kurios yra naujausias dinamiškos tarpusavio skolinimo rinkos pavyzdys. Sąskaitų faktūrų finansavimas yra paprastas būdas verslams pagerinti pinigų srautus parduodant sąskaitas faktūras ir už jas iš karto gauti pinigų, nelaukiant, kol klientai apmokės savo įsipareigojimus. Bendrovėms tai suteikia galimybę nedelsiant gauti grynųjų pinigų, o investuotojams – mažesnės rizikos investicijų galimybę.
Todėl ateityje galime tikėtis dar didesnės įvairovės tarpusavio skolinimo platformose, kurios kartu palengvins tiek skolinimosi, tiek ir investavimo procesus. Tačiau stebint vis didesnę platformų įvairovę – būtina atkreipti dėmesį į saugumo aspektus. Visų tarpusavio skolinimo platformų sėkmė priklauso nuo investuotojų ir skolininkų pasitikėjimo. Todėl platformų kūrėjai turi užtikrinti optimalų rizikos valdymą, duomenų apsaugą ir veiklos skaidrumą.
Investuoja ne tik fiziniai asmenys
Kartu su investavimo sritimis plečiasi ir investuojančių asmenų profilis. Į tarpusavio skolinimo platformas kelerius pastaruosius metus investuoja ir instituciniai investuotojai, pavyzdžiui, bankai, pensijų fondai, finansų makleriai ar draudimo bendrovės. Didesnis institucinių investuotojų skaičius leido P2P bendrovėms sparčiau augti bei pasiūlyti platesnes galimybes investuotojams: konkurencingesnes palūkanas ir platesnį paskolų profilį. Didelių, pripažintų partnerių prisijungimas didina platformų patikimumą, todėl kartu yra kokybės patvirtinimo ženklas. Artimiausioje ateityje institucinių veikėjų skaičius turėtų dar labiau didėti, todėl tarpusavio skolinimo platformų vieta investavimo pasaulyje turėtų užimti vis solidesnę vietą.
Svarbu ir tai, jog tarpusavio skolinimo platformų privalumus išnaudoja ir kiti juridiniai asmenys. Investavimas juridiniams asmenims yra patikimas būdas įdarbinti verslo kapitalą bei kaupti pinigus būsimai plėtrai ar ruoštis nenumatytoms išlaidoms padengti. Toks investavimo būdas yra skatinamas valstybės, nes įmonėms užtikrinami mažesni mokesčio tarifai, galimybė investuoti lėšas iki jų apmokestinimo, jei investuojamos lėšos išmokomos kaip dividendai.
Todėl platėjantis P2P platformų vartotojų ratas tikėtinas ir ateityje, o augančių platformų privalumais džiaugsis tiek nauji, tiek ir šiandien jau investuojantys vartotojai.
Dar griežtesnis platformų reguliavimas pasauliniu lygmeniu
Nors tarpusavio platformos veikia visuose pasaulio žemynuose, tačiau ne visur jos sulaukia vienodai rimto politikos formuotojų dėmesio. Kai kuriose šalyse tarpusavio skolinimo platformos yra reguliuojamos kaip finansų įstaigos, o kitose – jų veikla yra vis dar neapibrėžta. Reguliavimo trūkumas sukelia riziką investuotojams ir skolininkams – tą praeityje jau atskleidė P2P platformų žlugimas Kinijos rinkoje. Aiškių įstatymų, apibrėžiančių tarpusavio skolinimo platformų veiklą, stygius didina likvidumo krizių ar finansinio sukčiavimo galimybių riziką.
Kita vertus, situacija Lietuvoje yra visai kitokia. P2P platformų teisinės aplinkos reglamentavimas Lietuvoje yra institucionalizuotas, daugelis platformų yra prižiūrimos Lietuvos Banko, todėl investuotojų pinigų saugumas mūsų šalyje yra maksimaliai užtikrinamas. Kaip atskleidžia Baltijos valstybių pavyzdys, reguliavimas didina investuotojų pasitikėjimą, užtikrina saugumą bei užkerta kelią sukčiavimui, taip apsaugant investuotojų lėšas ir skolininkų interesus.
Deja, bet dalyje Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos ar Azijos valstybių tarpusavio skolinimo platformų veikla iki šiol nėra iki galo reglamentuojama. Vis tik dėl augančios rinkos dalies ir svarbėjančio P2P platformų vaidmens reguliaciniai netolygumai ateityje turėtų išnykti. P2P platformos tampa integralia finansų rinkos dalimi, kuri dėl savo svarbos pritrauks reikiamą institucijų dėmesį. Taip pat svarbu užtikrinti, kad reguliavimas būtų proporcingas ir suderintas su tarpusavio skolinimo platformų reikalavimais ir specifika.
Apibendrinant, pastaraisiais metais tarpusavio skolinimo rinka ne tik plėtėsi, bet ir pasiūlė daug naujovių, kurios užtikrina ilgalaikį sektoriaus stabilumą. Vartotojų skaičiaus gausėjimas, griežtėjantis reguliavimas, naujų tipų platformų atsiradimas bei moderniausių technologijų diegimas leidžia prognozuoti pozityvius rezultatus ir ateityje.
