Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis sudarė 850,8 eurų ir išaugo 7,2 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Stebint šį darbo užmokesčio spurtą kyla eilė klausimų: kokios tokio spartaus atlyginimų augimo priežastys, ar ši tendencija tvari ir kokias ji gali turėti poveikį Lietuvos ūkio perspektyvoms?
Indrė Genytė-Pikčienė
© Bendrovės archyvas

Analizuojant Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių rikiuotę pagal darbo kaštus, akį rėžia vis dar labai ryškus atotrūkis tarp pažangiųjų valstybių ir jaunųjų narių. Lietuvos pozicija šioje rikiuotėje – trečia nuo galo. Lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, o nuo ES vidurkio atsiliekame 3,7 karto.

Tiesa, šie dydžiai nėra koreguoti atsižvelgiant į kainų skirtumus, tačiau net ir į juos atsižvelgus atotrūkis dar vis labai ryškus. Tačiau šios atlyginimų „žirklės“ ilgainiui turėtų siaurėti. Europos Sąjungoje „susisiejančių“ indų principas veikia: bendra rinka ir laisvas darbo jėgos judėjimas ES lemia spartesnį atlyginimų augimą besivejančiose valstybėse, nei pažangiosiose, tad šių dydžių supanašėjimas ilgainiui yra užprogramuotas.

Kada tai įvyks, labai priklauso nuo pačių narių pastangų efektyviai tvarkytis šalies viduje bei sudaryti palankią terpę veikti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems specialistams, ateiti investicijoms, skatinti privačią iniciatyvą, klestėti konkurencingam verslui bei optimizuoti viešųjų paslaugų teikimo procesus.

Tačiau čia ilgalaikis veiksnys, šiuo metu darbo užmokesčio augimo greitį labiau lemia ūkio raidos cikliškumo veiksniai. Lietuvos ekonomikos plėtra paspartėjo, plečiasi verslo įmonių užsakymų apimtys ir jiems įvykdyti reikia vis daugiau darbo rankų. Tačiau Lietuvos darbo rinka sekli ir darbo paklausos šuolio ji nėra pajėgi patenkinti. Emigracija, neefektyvi perkvalifikavimo sistema, bei rinkos poreikių neatitinkantys universitetų ir kolegijų absolventai negali patenkinti darbdavių ir investuotojų poreikio, todėl jie priversti pervilioti specialistus vieni iš kitų žadėdami vis didesnį atlyginimą.

Dar vienas reikšmingas ciklinis veiksnys, vejantis atlyginimus aukštyn – paspartėjęs kainų augimas. Nors nominalus darbo užmokestis vis dar auga palyginti sparčiai, realus atlyginimų didėjimas pastaraisiais ketvirčiais lėtėjo. Jo augimo tempą gerokai žemyn spustelėjo įsisiautėjusi infliacija.

Kylant kainoms, darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, o juos didinantys darbdaviai, nenorintys netekti pelno maržų, kelia produkcijos, ar paslaugų kainas. Šios karuselės pagreitį didina neefektyvumo pleištai darbo rinkoje, politinės minimalios mėnesinės algos korekcijos. Realusis darbo užmokestis didėjo tik 3,7 proc. per metus – o tai yra gerokai lėčiau, nei pirmaisiais šių metų ketvirčiais ar pernai (žr. žemiau pateiktą 1 pav.). Tai rodo, kad infliacija, pagal kurią Lietuva vis dar pirma Europos Sąjungos rikiuotėje, „suvalgo“ nemenką atlyginimų prieaugio dalį.

1 pav.
1 pav.
© Statistikos departamentas

Kokios gi darbo užmokesčio pasekmės ir poveikis Lietuvos ūkio plėtros perspektyvoms? Šios tendencijos įtaką ekonomikai galima pamatuoti lyginant porą rodiklių: darbo užmokesčio ir darbo našumo augimo tempus. Jei darbo našumas valstybėje auga greičiau nei kyla atlyginimai, tai reiškia, kad šaliai sukurti tą patį produkto vienetą pavyksta vis pigiau ir efektyviau.

Dėl to šalies konkurencingumas tarptautinėje rinkoje didėja. Lietuvoje bent jau kol kas situacija priešinga. Mūsų sukuriamų prekių ir paslaugų pagaminimas brangsta ir dėl to Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis konkurentėmis. Dėl šios priežasties ilgainiui gali tapti vis sunkiau realizuoti savo prekes ir paslaugas užsienio rinkose. Pradėjus strigti eksportui, tokiai mažai atvirai ekonomikai kaip Lietuva augti taptų labai sudėtinga.

2 pav.
2 pav.
© Statistikos departamentas

Taigi, darbo užmokesčio augimas Lietuvoje ateinančiais metais gali šiek tiek prislopti, tačiau vis tiek išliks gerokai spartesnis nei vidutiniškai ES. Kyla klausimas, kaip išlikti konkurencingiems, jei spartus darbo užmokesčio didėjimas užprogramuotas tiek ilgalaikių konvergencijos svertų, tiek ciklinių ekonomikos svyravimų?

Atsakymas vienas – didinti darbo produktyvumą. Kad verslas tą daro, iliustruoja neliaujančios augti produktyviosios investicijos. Įmonės investuoja į modernią įrangą ir efektyvesnes mašinas, kad galėtų kilstelėti produktyvumą ir sumažinti priklausomybę nuo sparčiai brangstančio ir deficitinio darbo jėgos veiksnio.

Kad šios pastangos nėra bevaisės, matome iš aukščiau pateikto 2 pav. – našumo augimo tempas šiemet ženkliai paspartėjo, tikėkimės ši tendencija ilgainiui tik įgaus pagreitį ir našumas aplenks atlyginimų spurtą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dovilė Jankauskytė. Darbo užmokestis ir viešieji pirkimai: nori laimėti – pasiruošk mokėti daugiau (3)

2018 m. sausio 1 d., praėjus lygiai pusei metų nuo daug pokyčių atnešusios Viešųjų pirkimų...

Deivis Valiulis. Butai vietoje stadiono? Griežtai draudžiama! (1)

Nekilnojamojo turto ( NT ) vystytojai turėtų suklusti – formuojasi teismų praktika, pagal kurią...

Kvailių žvejonė (8). Lupikavimas pasirašant namo pirkimo–pardavimo sutartį (1)

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ išleido Nobelio premijos laureatų ekonomistų...

Ieva Goštautaitė-Gedutė. Ar 2018-aisias į prekybos centrus ateis bitkoinai? (5)

Tobulėjant technologijoms ir klestint elektroninei prekybai, tradiciniai prekybos centrai išgyvena...

Inga Ruginienė. Nedirbti per šventines dienas Europoje normalu (15)

Lietuvoje daug metų turime vieną grupę darbuotojų, kurie nuolatos diskriminuojami. Net sunku...

Top naujienos

Gyvai / „Žalgirio“ vyrai lenkiasi susirinkusiems sirgaliams (111)

Nuostabų sezoną Eurolygoje sužaidęs Kauno „Žalgiris“ paneigė daugybės krepšinio...

Kai kurie rezultatai sukrečia: praraja tarp mokyklų vis didėja (123)

Kai kurios šalies mokyklos daugiau neturi kur kristi – jos jau atsidūrusios dugne. Jas masiškai...

Lietuvos kurortai: po pernykštės nevasaros – puikaus sezono viltys (45)

Saulėtos dienos, plūstelėjusi vasariška šiluma poilsio sezoną Lietuvos kurortuose atidarė kur...

Kardiologas atsakė į 6 dažnus klausimus: elgiantis klaidingai, vaistas nuo daugybės ligų gali pražudyti (4)

Puoselėdami sveikos visuomenės ateities paveikslą, tikime, kad bemaž kas penktas gyventojas...

Liustracijos komisija: Sondeckis ir Banionis su KGB nebendradarbiavo artimieji svarsto kreiptis į teismą (212)

Negalima pripažinti, kad Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB ....

Čempionų sutiktuvėse – nemalonūs priekaištai „Lietuvos ryto“ vadovui: švęsk su žaliai baltais (146)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ jaunimo ekipa sekmadienį džiaugėsi Eurolygos jaunimo čempionų...

Moteriai neįprastą verslą įkūrusi Julija Rimšelė: palaikė tik patys artimiausi

Daugiau nei prieš trejus metus Juliją Rimšelę iš mados srities pasitraukti paskatino veiklos ir...

Romas Lazutka. Laukėte didesnės pensijos? Ir vėl būsite išdurti (237)

Visuomenių senėjimas kelia viso pasaulio susirūpinimą kaip sustiprinti viešąsias pensijų...

Ministras Surplys: ar galima mažinti ūkius ir piginti maistą (5)

Praėjusią savaitę darbą pradėjęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako ieškantis dar...

Oksana Pikul paviešino vyro žinutes: necenzūriniai žodžiai ir raginimas susikrovus daiktus su vaiku dingti iš jo namo (301)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...