aA
Sakoma, kad tik po pirmojo šimtadienio galima pradėti kritiškiau vertinti Prezidento sprendimus, pasirinkimus, elgseną. 100 dienų – ta riba, kai baigiasi apšilimas, įsijungia švieslentė ir prasideda tikros rungtynės. Taigi, ta riba peržengta, „burtas mestas“!
Indrė Genytė-Pikčienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Prezidentas nuosekliai laikosi „gerovės valstybės“ leitmotyvo. Kol kas ši „gerovės valstybės“ idėja remiasi į dvi kolonas – perskirstymo didinimą ir pajamų nelygybės mažinimą. Daugeliui vis dar ši sąvoka kelia labai daug klausimų, nėra paviešintas ir konkretus ilgesnio laikotarpio veiksmų planas, tik – su ateinančių metų biudžetu susiję pasiūlymai. Vis tik to ilgesnio laikotarpio strateginio prezidentūros plano labai reikia. Šiandien aiškumo ir taip trūksta tiek vertinant makroekonominę, tiek politinę aplinką.

Pajamų nelygybę mažinti pasirinkta penktadaliu sparčiau nei planuota didinant pensijas. Kad tą daryti reikia, klausimų nekyla niekam. Lietuva pagal valstybės išlaidų pensijoms svorį ES kontekste atrodo itin skurdžiai – skiriame 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto, kai Europos sąjungos vidurkis – 10 proc.

Vis tik stebina šio tikslo finansavimo būdai.

Prezidentas, pristatydamas sveikintinas korupcijos mažinimo ir viešųjų pirkimų skaidrumo didinimo iniciatyvas, pats nusistebėjo, kad sutvarkius viešuosius pirkimus, galima būtų sutaupyti apie penktadalį visos jų vertės, tai galėtų siekti net apie 1 mlrd. eurų. Tokia suma gerokai viršija šiandien linksniuojamą 100 mln. eurų sumą, kurios reikia pensijoms kelti.

Tad kodėl renkamasi lengviausią būdą – didinti mokesčių tarifus, o nepalaukiama kad ir šios iniciatyvos efekto? Jei laukti neišeina, Lietuva šiandien gali pasiskolinti. Neigiamomis palūkanomis. Kam ir vėl imti keisti tą Lietuvos mokesčių sistemą, prie kurios nesenų permainų dar nespėjo priprasti nei gyventojai, nei verslas? Kam ją prastinti kaimyninių šalių atžvilgiu?

Mokesčių sistemos stabilumas, paprastumas ir lakoniškumas – viena pamatinių konkurencingumo sąlygų. Būtų skaudu, jei dėl mokestinės aplinkos kaitaliojimo, nepalankaus smulkių iniciatyvų apmokestinimo Lietuva prarastų pagreitį pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, išsikvėptų startuolių ir fintech bumas Vilniuje. Toks Lietuvos elgesys tarptautinėje konkurencinėje arenoje – prabanga, kurios negalime sau leisti.

Prezidentas pabrėžė ekonominės diplomatijos svarbą, tačiau jokia ekonominė diplomatija nepadės, jei nepuoselėsime verslo aplinkos, o mokestinę sistemą apkrausime eile ją žalojančių mokesčių.

Vidinių išteklių efektyvumui kelti yra ir daugiau: švietimo, sveikatos apsaugos sistemų ūkis strigo praeitame dešimtmetyje, nors gyventojų per tą laikotarpį sumažėjo gerokai. Lietuva per daug pinigų skiria netikslingai. Pavyzdžiui, švietimui skiriame didesnę BVP dalį, nei vidutiniškai ES, bet bendras vienam mokiniui tenkančių lėšų kiekis yra mažesnis, nei daugumoje ES šalių. Vadinasi daug lėšų tenka mokyklos ūkinei paskirčiai.

Valstybės turto išlaikymas taipogi kainuoja, tačiau Lietuvoje jo atsikratyti neskubama. Vidaus sandorių atsisakymas, ar bent jų skaidrumo didinimas padėtų sutaupyti bent porą dešimčių milijonų iš visų 456,4 mln. eurų per metus siekiančios vidinių sandorių vertės.

Tarnautojų ir apskritai viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius – pagal šiuose rodiklius vienam gyventojui, ES kontekste stipriai išsiskiriame. Šiuos skaičius priartinus prie ES vidurkio, atsirastų galimybė pakelti specialistams atlyginimus.

Valstybės investicijų programa taipogi kol kas – kiauras rėtis, kur nemažai lėšų iššvaistoma visai ne investicijoms, tai – tiesiog išlaidos, nekuriančios jokios vertės.

Netaiklios populistinės, rinkiminės iniciatyvos, tokios kaip šeimos kortelė, nemokamas maitinimas, vaiko pinigai, gaunami nepriklausomai nuo uždarbio. Jei norime kelti pensijas, o jas kelti reikia, vaiko pinigai turėtų būti nukreipti tiems, kuriems tikrai reikia, o ne visiems.

Galiausiai ne kartą vis skambintis žodis „solidarumas“ ir kvietimas visiems prisidėti prie mūsų bendro reikalo, pavadinimu VALSTYBĖ. Vis tik siūlymai lieti daugiau savo sunkiai uždirbtų pinigų į skylėtą valdžios finansų kibirą nemotyvuoja ir tikrai neįtikina. Pirmiausia būtina lopyti skyles. Estams pavyko – jie su paprastesne mokesčių sistema pasieka didesnį perskirstymą ir, kas svarbiausia, daug aukštesnę viešųjų paslaugų kokybę. Yra ir daugiau sektinų pavyzdžių.

Vien mokesčių tarifų didinimas, mokesčių mokėtojų neįtikinus, kad su sumokamais pinigais bus elgiamasi atsakingai, gali duoti visiškai priešingus, nei tikėtasi, rezultatus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Gabrielė Grebliauskienė. 5 skaičiai verslui, svarstančiam apie skaitmenizaciją (1)

„Metas skaitmenizuotis“ – paskutiniu metu itin dažnai girdima frazė, tačiau po ja gali...

Justinas Noreika. Gerovę valstybėje kuriame patys: apie paramą aukštajam mokslui (1)

Jeigu Jūsų paklaustų, kam daugiausiai dėmesio reikia skirti norint sukurti tvarią gerovę...

Gintarė Deržanauskienė. Ar savivaldybių verslų rokenrolas nesibaigs requiem verslui?

Svarstantiems apie dainininko karjerą dažnai patariama: jei gali nedainuoti – nedainuok. Panaši...

Tomas Ambrasas. Kibernetinis ir duomenų saugumas – svarbiausias prioritetas finansinių paslaugų rinkoje

Verslui labiau sukant link skaitmeninių verslo modelių, vis daugiau duomenų sugeneruojama ir...

Mantas Nemickas. Koks verslas iš tikrųjų gali vadintis tvariu?

Apie tvarią veiklą dabar kalba kiekvienas verslas. Tačiau šis terminas visų suvokiamas...

Top naujienos

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (150)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Lietuviai nori visai kitokio automobilių mokesčio: ministras sako, kad tokį svarstė (164)

Apmokestinti pirmą kartą šalyje registruojamus automobilius – toks įstatymo projektas pastaruoju...

Šiltieji orai džiugins nebeilgai – iš rytų artinasi šalčiai (9)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (743)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Galingai žaidusio Sabonio sąskaitoje – naujas rekordas, „Pacers“ – triuškinama pergalė (14)

NBA čempionate dviejų pralaimėjimų paeiliui seriją nutraukė Indianos „Pacers“ (8/6) ekipa...

Norite pagaliau puikiai pailsėti: kokių miego taisyklių geriau nelaužyti? (3)

Ne vienas esame bent kartą pagalvojęs, kaip būtų gerai, jei paroje būtų daugiau nei 24 valandos....

Tragiška tiesa apie paskutines Amy Winehouse dienas: spektaklis baigėsi mirtimi su 4,16 prom. alkoholio kraujyje (5)

Amy Winehouse save, ko gero, laikė labiau ne žvaigžde, o rusenančia žvake, blankiai...

Žurnalas „Top“: turtingiausiųjų lietuvių dešimtuke – vienas milijardierius ir viena moteris (6)

Turtingiausi lietuviai yra „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numavičius , įmonių grupės...

Dončičiaus karjeros mačas: 42 taškai, įtvirtinta pergalė ir pakartotas LeBrono pasiekimas (1)

Luka Dončičius pasiekė naują asmeninį rezultatyvumo rekordą NBA lygoje, o jo atstovaujama...

Fukušima atgimsta: naujas energetikos projektas šią vietą pavers tikru energijos centru

Fukušimą 2011-aisiais nuniokojo cunamis ir branduolinė nelaimė, tačiau dabar ši Japonijos...