aA
Lietuvos gamintojams į antrąjį ketvirtį išsitęsęs karantinas ir kiti pandemijos keliami iššūkiai – nė motais! Nors aplinkybės neeilinės, šiemet jie stebina dviženkliu produkcijos augimu ir kelia visos ekonomikos temperatūrą.
Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© DELFI / Domantas Pipas

Apdirbamoji pramonė ne veltui vadinama Lietuvos ekonomikos stuburu – tai svarbiausias mūsų eksportuotojas, sukuriantis didžiausią Lietuvos ūkio pridėtinės vertės dalį. Be to, šis sektorius suneša kone daugiausiai pajamų į biudžetą ir aktyvuoja ilgiausias pridėtinės vertės grandines šalies viduje.

Dviženklis augimas – ne tik žemos palyginamosios bazės pasekmė

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, birželį bendroji pramonės produkcija išaugo 20,7 proc. per metus. Apdirbamosios pramonės produkcijos, atmetus rafinuotų naftos produktų gamybos įtaką, augimas siekė 18,5 proc. Apdirbamosios gamybos šakos (be naftos produktų) pirmąjį šių metų pusmetį sukūrė net 19,1 proc. daugiau produkcijos nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Tokie rezultatai ne tik užlygina pandemijos smegduobes sektoriaus augime, bet ir kuria naujus produkcijos apimčių rekordus.

Palankesnės aplinkybės naftos perdirbimui

Paprastai, kad lengviau būtų vertinti pramonės sektoriaus sveikatą, ekonomistai stebi apdirbamosios pramonės be naftos produktų rodiklį. Vienos įmonės – „Orlen Lietuva“ – vaidmuo bendrojoje apdirbamosios pramonės produkcijoje yra reikšmingas ir gerokai iškraipo jos rezultatus.

2020-ieji naftos perdirbimo šakai buvo kupini iššūkių. Rinkos disbalansai, smukusi naftos produktų paklausa ir kritusios maržos paveikė ir Lietuvos mineralinių produktų gamybą. Tačiau šiemet perdirbimo maržoms atsitiesus, sparčiai gerėja ir šakos produkcijos rezultatai.

Reagentų gamybos proveržis kelia chemijos pramonės rezultatus.

Vieną reikšmingiausių proveržių šiemet padarė chemijos pramonė, o tiksliau „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kompanija. Šios įmonės testavimo komponentų ir reagentų vakcinoms gamybos plėtra – kertinė porąkart išaugusių chemijos pramonės produkcijos bei eksporto apimčių priežastis. Ši pergalė Lietuvos ūkiui labai savalaikė – pavyko pasinaudoti dėl pandemijos atsivėrusiomis nišomis ir taip kompensuoti skaudžius praradimus kitose nukentėjusiose ekonominėse veiklose. Be to, koronavirusui gąsdinant pasaulį vis naujomis mutacijos formomis, panašu, kad ši niša greit neužsivers ir pandemijos iššūkiai Lietuvai neš bent jau ekonominę naudą.

Analitikus džiugina, kad šis įspūdingas ir toks savalaikis apdirbamosios pramonės šuolis nėra sąlygotas vien keleto „banginių“ sėkmės. Net ir atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemikalų pramonės šakas, likusiems gamintojams pavyko pasiekti dviženklius metinio augimo tempus, o birželį jų pagamintos produkcijos apimtys (palyginamosiomis kainomis) buvo didžiausios istorijoje.

Antrąjį ketvirtį įspūdingais rezultatais džiugino baldų, medienos ir metalo gaminių, gumos ir plastikų pramonė – metinis šių gamybos šakų augimas siekė atitinkamai net 50 proc., 44 proc., 31 proc. ir 20 proc.

Pasaulinė aplinka gamintojams palanki

Vakcinacijos proveržis ir apribojimų laisvinimas, gamybos ir vartojimo staigus atsigavimas, sulaistyti beprecedenčiais vyriausybių skatinimo planais – aplinkybės, kursčiusios paklausos žaliavoms, tarpinio ir galutinio vartojimo prekėms šuolį. Tačiau jį gamintojai ir tiekėjai pasitiko pustuščiais sandėliais, po karantininio darbo ne pilnais pajėgumais.

Karantinas ir kiti suvaržymai išbalansavo gamybos procesus, sutraukė tiekimo ir logistikos grandines, kurios atsikuria lėtai ir norintiems greičio daug kainuoja. Pandemijos paveldas – lokalūs prekių, detalių ir žaliavų deficitai ilgainiui virto globaliais. Tokia aplinka pakurstė paklausos šuolį, kainų augimą ir didino uždarbio galimybes.

Gamintojų ateities lūkesčiai aukščiausi nuo 2008 metų bumo laikų. Antrąjį ketvirtį Europos Komisijos skelbiamas sezoniškai išlygintas pramonės pasitikėjimo rodiklis išsiropštė į teigiamą zoną ir gegužę fiksavo rekordinį lygį nuo pat 2008 m. liepos. Analizuojant antrąjį ketvirtį detaliau pamėnesiui, birželį gamintojų lūkesčių rodiklis suprastėjo nuo 7 iki 4. Nors tiek bendrų, tiek eksporto užsakymų lūkesčiai birželį fiksavo naujus rekordus, gamintojai kiek santūriau nei gegužę vertino produkcijos, pardavimo kainų ir darbo rinkos perspektyvas.

Kad mūsų gamintojai aktyviai naudojasi popandeminiu eksporto rinkų atsigavimu, rodo ir kapitalo panaudojimo lygis. Šių metų antrąjį ketvirtį šis rodiklis pašoko iki 77 proc. ir pirmąkart per pusantrų metų pasiekė prieš pandemiją stebėtą lygį.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.0000

Jurgita Navikienė. Ar aplinkosaugos klausimai įmonėje – buhalterio atsakomybė?

Kai taupoma buhalterio sąskaita, retai įmonėje lieka daugiau pelno. Tačiau dar iki 2018 metų...

Martynas Giga. Elektros rinkos liberalizavimo pabaigos nukėlimas sukeltų sumaištį rinkoje

Po „Perlas Energijos“ mesto akibrokšto 180 tūkst. vartotojų, patikėjusių šios bendrovės...

Dainius Vaičikonis. Smulkaus ir vidutinio verslo išlikimo gidas tvyrant nežinomybei

Liekamieji pandemijos reiškiniai, Rusijos karas Ukrainoje, milžiniška infliacija ir prognozės...

Ilona Ruzgaitė. Organizacijos perkainoja vidinę komunikaciją: kas svarbu neapibrėžtumo laikotarpiu

Vidinės komunikacijos svarba pandemijos laikotarpiu išaugo – ERDA grupės atliktas tyrimas rodo,...

Donatas Palavenis. Ir vėl tie Estai! Europos gynybos fondo 2021 m. kvietimų rezultatai

Praeitą mėnesį buvo paskelbti Europos gynybos fondo 2021 m. kvietimo rezultatai. Šioje Europos...

Top naujienos

Naujausi reitingai ekspertų nestebina: apie antrą šansą valdantiesiems galvoti nereikėtų (3)

Mažėja žmonių, kurie mano, kad Ingrida Šimonytė geriausiai tinka užimti ministrės...

Įsigalioja dar vienos sankcijos Rusijai: didesni pokyčiai lauks gruodį, gali turėti įtakos ir karo baigčiai

Nuo trečiadienio – jokios rusiškos anglies Europoje, – įsigalioja naujos sankcijos , kurios...

Karas Ukrainoje. Dar vienas pavojaus signalas – virš Zaporožės AE numuštos dvi rusų raketos

Virš Zaporožės regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Tai...

Iš Pekino – nauji nurodymai Lietuvai: politikus ragina nevykti į Taivaną

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua sako, kad bet koks Lietuvos ar kitų...

Matematikos korepetitoriai išgyvena neregėtą aukso amžių: prašo vis solidesnių sumų, o jas tėvai sumoka nė nemirktelėję

Vertindami šių metų matematikos egzaminų rezultatus, ekspertai juos pusiau juokais pavadino...

„TikTok'e“ apie santykius kalbantis Dovydas Laukys sulaukė žmonos reakcijos: Monikai Marijai mano bajeriai nejuokingi

Pastebėjęs, kad daugybė žmonių turi įvairių neatsakytų klausimų, susijusių su santykiais,...

Delfi PliusVytautė Merkytė

Lietuviai išdrįso pasidalinti savo vaikystės nuoskaudomis: psichologė įvardijo, kaip tėvai net neįtardami traumuoja vaikus

Kartais tėvai net vedami gerų norų gali padaryti tam tikrų auklėjimo klaidų, kurios gali...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Ką reikia žinoti, kad atliekų pristatymas į aikštelę netaptų galvos skausmu ir netikėtomis išlaidomis

Kone kiekvieną dieną į didelių gabaritų atliekų aikšteles atvyksta gyventojai, bandantys...

Nuo šiandien – malonūs orų pokyčiai: kasdien bus vis karščiau (2)

Šiandien, trečiadienį, mūsų regione stiprės anticiklonas. Šalyje vyraus nepastoviai debesuoti...

NASA marsaeigis „Perseverance“ Raudonojoje planetoje aptiko neatpažintą objektą: čia jo neturėtų būti – kas tai?

NASA marsaeigis „ Perseverance “ aptiko dar vieną netikėtą objektą, kurio Marse įprastai...