aA
Net ir didžiausius optimistus Lietuvos ekonomika stebina savo rezultatais. Po smuktelėjimo pernai, šiemet, nepaisant karantino, Lietuvos ūkis grįžo į augimo trajektoriją. Tokiam ekonomikos atsparumui įtakos turėjo ir valdžios taikytos ekonomikos gaivinimo ir pagalbos verslui priemonės. Vis dėlto, analizuojant Lietuvos stabilumo programoje suplanuotus biudžeto deficitus, panašu, kad nepaisant to, jog ligonis pasveiko ir jau norėtų prabėgti krosiuką, esame nusiteikę ir toliau tęsti reanimaciją.
Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos ekonomika demonstruoja stuburą ir auga net sukaustyta karantino. Praeitą savaitę paskelbtas pirmojo ketvirčio bendrasis vidaus produktas, nepaisant išsitęsusio griežto karantino, buvo 1 proc. didesnis nei prieš metus. Maža to, toliau išliekame viena pandemijai atspariausių šalių Europos Sąjungoje. Preliminariais Eurostat duomenimis, ES regionas vis dar recesijoje, teigiamą metinį pokytį be Lietuvos fiksavo tik Prancūzijos ekonomika.

Karantinui pasibaigus, Lietuvos ūkis tik didins pavarą – prognozuojamas vartojimo šuolis. Jo repeticiją stebėjome pernai po pirmojo karantino. Kad tai pasikartos, žada spartus atlyginimų augimas, rekordinės sumos, užsistovėjusios indėliuose, ir jau rodo operatyvieji mažmeninės prekybos duomenys.

Papildomas ekonomikos gaivinimas šiemet ir kitąmet – žibalas į ugnį. Nepaisant geros esamos makroekonominės būklės ir prognozių, fiskalinės elgsenos kryptis nekeičiama. Nors kovoje su pandemija iš trijų frontų – ekonomikos skatinimo, vidaus vartojimo didinimo ir sveikatos sistemos atsparumo, liko aktualus tik pastarasis, panašu, kad planuojama ir toliau lieti pinigus plačiai ir nestabdant.

Praeitą savaitę paskelbtoje Lietuvos stabilumo programoje 2021, 2022 ir 2023 metams rikiuojasi plačiai išsižioję Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitai, kurie, numatoma, sudarys atitinkamai 8,1 proc., 6 proc. ir 4 proc. nuo BVP. Taigi fiskalinės drausmės mūsų horizonte nesimato. O 2022-2023 metams gerokai kuklesnius biudžeto deficitus planuojasi ir mūsų kaimynės Latvija ir Estija, nors jų ekonominiai nuostoliai dėl pandemijos mūsiškius gerokai viršija. Latvija planuoja raudonos 3 proc. nuo BVP deficito linijos neperžengti jau kitąmet.

TVF didelius biudžeto deficitus prognozuoja tokioms valstybėms, kaip Ispanija, Graikija ir Italija. Tai šalys, kurioms teko atlaikyti stipriausią pandemijos smūgį, jų ekonomikos pernai krito 8-11 proc., tad joms tikrai reikia reanimacijos ir tokio masto valdžios gaivinimo pastangos turi pateisinimą. Lietuvai analogiškas pasiteisinimas netinka, nes mes – priešingai – esame viena pandemijai atspariausių ES ekonomikų.

Palanki terpė netvarioms politinėms iniciatyvoms. Pandemijai įveikti buvo pasitelktos beprecedentės priemonės: Europos centrinis bankas užtikrino galimybes itin pigiai skolintis, o Europos Komisija išjungė fiskalinės drausmės taisykles ir skatino fiskaliniais svertais kompensuoti ekonominius nuostolius. Tačiau momentą, kada metas spausti stabdį, užčiuopti reikia pačioms šalims, nors elgtis taupiai ir racionaliai, kai galima prisidengti kitų šalių išlaidavimu, politiškai nepopuliaru.

Valstybės stabilumo programoje numatoma, kad 2023 m. valdžios sektoriaus skola sieks 57,9 proc. – jau visiškai arti kritinės Europos Komisijos Stabilumo ir augimo pakte nubrėžtos raudonos 60 proc. nuo BVP linijos. Ir nors šis skaičius vis dar nublanksta tarp milžiniškų Europos senbuvių skolų, gąsdina pati tendencija ir trūksta tam motyvų. Be to, Latvija, kurios valdžios sektoriaus skolos lygis prieš pandemiją buvo net kiek didesnis nei mūsų, savo stabilumo programoje numato, kad jis maksimaliai išaugs iki 50 proc. nuo BVP 2022 m. ir vėliau ims mažėti.

Vakarų šalių patirtis rodo, kad valstybės skolas užsiauginti lengva, tačiau jas nusimesti sunku – paprastai šalys skolų negrąžina, o jas refinansuoja. Ir nors dabar skolinamės labai pigiai, ateityje aplinkybės tam gali būti gerokai prastesnės. Be to, perteklinis fiskalinis skatinimas gali išbalansuoti ir taip energingą tikėtiną Lietuvos ūkio atsigavimą.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.7500

Jūratė Cvilikienė. Kaip lietuvių pinigines paveiks maisto kainų augimas?

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir...

Marius Švaikauskas. Mėlynoji ekonomika užtikrintai žengia į Europos jūrų uostus

Dažniau plakamas nei giriamas mūsų šalies viešasis sektorius įgyvendina žaidimo taisykles...

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Top naujienos

Iš Ukrainos pabėgusi psichoterapeutė Kateryna: karas buvo tik pirmas šokas, po to teko išgyventi dar du

Vasario 24 d. anksti ryte Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą buvo tik pirmasis didelis šokas,...

Anksčiau suderėtos butų kainos vystytojams nebetinka: teisininkė pasakė, ko tokiu atveju imtis

Pradėjus augti statybų kainoms, būstų pirkėjai ir NT ekspertai ėmė nerimauti dėl jau gerokai...

Po Rusijos žingsnio Kinijos provokacijos pasikeitė: tokios konfrontacijos niekas nenori

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Pekinas...

Karas Ukrainoje. Ukraina pripažįsta nedidelį teritorijos praradimą Donecko srityje JAV suskaičiavo Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą Donecko srityje...

Darbdaviai vis aršiau kovoja dėl geriausių specialistų: taisyklių medžiojant šių profesijų atstovus tuoj nebebus

Pasaulinė organizacijų valdymo kompanija „Korn Ferry“ atlikdama tyrimą apskaičiavo, jog iki...

Iš kosmoso bombarduojamą Ukrainą stebėjęs astronautas prisipažino, ką pamatė giedrą naktį: vyksta siaubingi dalykai

Astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje kartais turi galimybę stebėti neeilinius įvykius...

Ernestas Naprys

10 metų nuolatinio darbo, „ne“ šeimai ir laisvalaikiui, tabletėmis grįsta mityba ir ašaros – kaip sukurti sėkmingiausi Lietuvos startuoliai

Sukurti sėkmingą startuolį yra išsekinantis uždavinys, pareikalausiantis visų jėgų ir...

Navickas apie grūdų derlių, kokie ūkiai bus pelningi ir grūdų kainas Ukrainoje (1)

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad laukiame gana gero derliaus, tačiau tai, kas...

Po buvusio mero draugės pristatymo pasibjaurėjo: kas tiems vyrams yra? Skaitytojo nuomonė

Vos spėjo atvėsti vieno mero meilės skandalai, pagarsėjo kita istorija! Buvęs meras pristatė...

Maskvoje po skrydžio sulaikyta žinoma atlikėja: gresia deportacija, į Rusiją nebus įleidžiama iki 2072 metų

Maskvos Domodedovo oro uoste po skrydžio iš Taškento sulaikyta dainininkė Nargiz Zakirova....