aA
Lietuvos ūkis nelėtina apsukų ir toliau sėkmingai tęsia sprinto distanciją. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 3,7 proc.
Indrė Genytė-Pikčienė
© Bendrovės archyvas

Stebint operatyviuosius duomenis, akivaizdu, kad Lietuva sėkmingos ekonominės plėtros formulės nekeičia. BVP augimą ir toliau lemia visos kertinės kolonos: tiek besitęsiantis namų ūkių vartojimo augimas, tiek įsibėgėjusios investicijos, tiek kylantis eksportas. Tiesa, išaugęs išorinis neapibrėžtumas kelia vis daugiau nerimo dėl pastarojo veiksnio tvarumo. JAV prezidento D. Trumpo protekcionistinė tarptautinės prekybos politika antrąjį ketvirtį įgavo kūną ir paliko rimtą pėdsaką pasaulio finansų rinkose bei eksportuojančio sektoriaus lūkesčiuose. JAV muitų salvės Kinijai ir kitoms kertinėms tarptautinės prekybos žaidėjoms iš esmės sujaukė pasaulio ekonominę konjunktūrą ir įvedė naujų sunkiai prognozuojamų kintamųjų. Be to, tai sudrebino didžiųjų centrinių bankų beprecedentėmis priemonėmis taip kruopščiai ręstą ekonomikos pasitikėjimo pamatą pasaulinio ūkio atsigavimui. Šias tendencijas atliepė vangesnis Europos Sąjungos – Lietuvos kertinės rinkos – ekonomikos pulsas.

Tačiau Lietuvos eksportuotojai bent jau kol kas išaugusio neapibrėžtumo virusui išlieka atsparūs. Europos Komisijos duomenimis, sezoniškai išlygintas Lietuvos pramonės – pagrindinio šalies eksportuotojo – pasitikėjimo rodiklis birželio mėnesį buvo aukščiausias per pastaruosius septynetą metų. Tai reiškia, kad sektoriaus žaidėjai optimistiškai vertina savo ir visos šalies trumpojo laikotarpio perspektyvas. Apdirbamosios gamybos produkcijos augimo tempai taipogi byloja, kad užsakymų mūsų gamintojams kol kas netrūksta. Belieka kliautis, kad pragmatizmas ir sveikas protas padės atgauti sveiką tarptautinės prekybos pusiausvyrą ir beįsiplieskiančių prekybos karų mastas nebus globalus. Tam teikia vilčių praėjusią savaitę įvykęs Europos Komisijos vadovo ir JAV prezidento susitikimas, po kurio D. Trumpas pareiškė, kad abi pusės nutarė siekti visiškai laisvos prekybos naikinant tarifus, netarifinius prekybos barjerus ir subsidijas.

Optimistiniai verslo ateities vertinimai leidžia manyti, kad antrąjį ketvirtį nesikeitė verslininkų ambicijos ir investicijų srityje. Bendras išlaidų pagrindinio kapitalo formavimui rodiklis pastaruosius porą ketvirčių augo daugiau nei 9 proc. per metus, nemenka paspirtimi šių metų pirmoje pusėje šiam augimui suteikė itin sparčiai kilusios statybų apimtys, ypač tapo infrastruktūros ir inžinerinių projektų srityse. Tad tiek privačias, tiek viešąsias materialines investicijas toliau augins įsibėgėjusi ES struktūrinė parama. Vertinant produktyviųjų investicijų į technologinį atsinaujinimą tendencijas, taipogi situacija šiemet neturėtų stipriai suprastėti. Kol ECB nepakeitė savo pinigų politikos kurso ir pinigų rinkos aplinkybės išlieka palankios, verslas neturėtų keisti savo investicinės elgsenos. Darbuotojų trūkumas ir sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantys atlyginimai vis dar kelia ne vienam vadovui nuolatinį galvos skausmą ir verčia efektyvinti gamybos procesus. Tad gamybinių pajėgumų atnaujinimas – kone vienintelis kelias mažinti priklausomybę nuo brangstančios darbo jėgos.

Vidaus vartojimo pulsas ir toliau išlieka itin aukštas. Operatyvieji duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartų, realia apimtimi, augimas dar paspartėjo – jos per metus kilo daugiau nei 7 proc. Apie gerą vartotojų apetitą byloja ir Europos Komisijos vartotojų lūkesčių rodikliai, gegužės mėnesį fiksavę aukščiausią lygį nuo 2016 m. lapkričio. Aplinkybės vartojimo kilimui išlieka palankios: atsitraukiantis infliacijos spaudimas, iš įtampos net dūzgianti darbo rinka ir didėjanti gyventojų perkamoji galia, palankios kredito rinkos aplinkybės leidžia gyventojams mėgautis ekonomikos pakilimo ciklo fazės subrandintais vaisiais. Ir šios aplinkybės ilgainiui neturėtų keistis. Įmonėms investuojant į plėtrą ir didinant pajėgumus, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ryškus kaip niekad, tai vers darbdavius ir toliau žadėti patrauklius atlyginimus. Be to, rinkiminiai metai, minimalios mėnesinės algos numatomas padidinimas bei valdančiųjų ambicijos leidžia tikėtis darbo užmokesčio didėjimo ir viešajame sektoriuje. Tad daugelis vidaus rinka mintančių veiklų šiuo metu išgyvena pakilimą.

Antrojoje šių metų pusėje stebėsime šiek tiek vangesnį BVP augimą, pirmiausia, dėl prastesnių nei pernai žemės ūkio rezultatų trečiąjį ketvirtį (būtent šį ketvirtį žemės ūkio reikšmė BVP plėtrai yra labai didelė) bei numatomos šiek tiek vangesnės eksporto raidos, kuriai įtakos turės ženkli pernai metų palyginamoji bazė. Apibendrinant, Lietuvos ekonominė plėtra išlieka tvari, o šviežiai paskelbti duomenys atitinka mūsų komandos kertinį ekonominės raidos scenarijų šiems metams ir neverčia keisti šių metų BVP augimo prognozės (3,3 proc.).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (6)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (7)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais? (1)

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Santaros klinikose mirė režisierius Eimuntas Nekrošius atnaujinta 09.22 val. (138)

Seimo narys Arvydas Nekrošius paskelbė, kad jo artimas giminaitis, garsus teatro režisierius,...

Širinskienė apie savo „raudonas linijas“: politika – dialogo menas, bet tokių dalykų aš Karbauskiui neatleisčiau (270)

„Valstietė“ Agnė Širinskienė sakė nemėgstanti kalbėjimo apie „raudonas linijas“,...

Vilniečiai nesikuklindami vardijo, kokių pensijų tikisi: ekonomistai sako, kad realybė gali būti skaudesnė (14)

Sakoma, kad jaunystė pralekia nepastebėtai, bet ne visi džiaugdamiesi gera sveikata ir jaunu kūnu...

Praėjo metai po modelio Dovilės Didžiūnaitytės tragedijos: paaiškėjusios kraupios detalės ir vis dar kylantys įtartini klausimai (107)

Šį antradienį sueina lygiai metai po to kai Klaipėdoje mįslingomis aplinkybėmis žuvo modelis...

Prestižinėje mokykloje – „šiurpūs incidentai“ (10)

Vienoje prestižinėje Toronto katalikų berniukų mokykloje pirmadienį buvo suimti šeši...

Nuovargį jaučiate nuo pat ryto: gydytoja sako, kad padėti gali net ir kavos atsisakymas (29)

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Sterlingė sako, kad nuovargis – vienas dažniausių...

Dar vieną karjeros rekordą pagerinęs Sabonis buvo arti trigubo dublio (27)

Domantas Sabonis buvo per plauką nuo pirmo karjeroje trigubo dublio. Indianos „Pacers“...

Dizainerė parodė, kaip turi atrodyti šiuolaikiškas lofto interjeras (2)

Jauna pora pageidavo jaukių namų su polėkiu. Interjero dizainerė Indrė Dorofėjūtė 85 kv. m...

Žala papasakojo, ką vežasi į Dakarą: neėmė atsarginio variklio, bet įsidėjo lašinių (5)

Lapkričio 22-23 dienomis Prancūzijos uostamiestis Havras taps Dakaro ralio sostine. Čia 2019 m....

Šakalienė: jaučiuosi kaip košmariškame sapne (1783)

Seimo narė Dovilė Šakalienė viešai nekomentavo jai metamų kaltinimų, esą ji už Norvegijos...