Tiek Amerika, tiek Europa nusprendė kovoti su krize spausdinant pinigus – teikiant subsidijas bei dovanas verslams. Trumpuoju laikotarpiu ekonomika „prisotinama“, tačiau tokie veiksmai galiausiai veda prie infliacijos. Pinigai, santaupos nuvertėja, o kainos didėja.
Kokią įtaką tai daro verslui ir investuotojams? Laukdami infliacijos, investuotojai pasirenka nepinigines turto klases: nuo akcijų ir fondų iki nekilnojamojo turto. Pastebimas įdomus dalykas – įprastai esant ekonominei krizei, žmonės pasirenka kaupti pinigus, o ne investuoti į kitas turto klases.
Priežastis paprasta – pinigai likvidūs ir juos galima kaupti namuose. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kai kalbame apie infliaciją, grynieji pinigai arba piniginiai instrumentai pasidaro kaip karšta bulvė, jų nesinori laikyti, bet kažkur padėti reikia.
Dėl šios priežasties auga investuotojų susidomėjimas. Žinoma, įtaką daro ir tai, kad vasarą žmonės negalėjo keliauti, pramogauti ir taip sutaupė pinigų, kuriuos gali investuoti. Realiai vertiname ir matome, kad Lietuvoje paklausa investiciniams produktams padidėjo.
Nuo metų pradžios „Nextury Technology Fund“ investuotojams uždirbo 30,7 proc., paskutinių 12 mėnesių grąža sudaro 44,79 proc., o per 3-iąjį ketvirtį fondas užaugo 9,81 proc. Tai rodo augantį investuotojų susidomėjimą ir teigiamai kintantį požiūrį į investavimo kultūrą Lietuvoje.
Didelis augimo potencialas stebimas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir „Blockchain“ srityse. Viena iš portfelio kompanijų, „Nvidia“, per šių metų pirmuosius 3 ketvirčius pabrango net 128 proc. Žinoma, trumpuoju laikotarpiu kompanijos augimą lėmė per COVID-19 krizę labai išaugusi žaidimų rinka.
Karantino priemonės, taikomos kovai su koronavirusu, pakeitė mūsų kasdienius įpročius ir elgesį, technologijų įmonės tuo puikiai pasinaudojo jau per pirmąją krizės bangą kurdamos naujus produktus ir prisitaikydamos prie naujos realybės. Verslai skaitmenizavosi, darė pokyčius, perkėlė darbą iš biurų į namus, izoliavosi.
Matau daug ženklų, kurie rodo, kad technologijų rinka ir toliau augs. Užsitęsusi krizė veda prie struktūrinių, ilgalaikių technologinių kompanijų skaitmenizavimo. Daug fabrikų, gamyklų žmones keičia robotais, nes verslai nori saugumo, pastovumo. Ateityje prognozuojami neišvengiami pokyčiai ir logistikos bei transporto srityse, kai taksi bei krovininių automobilių vairuotojus pakeis robotizuotos transporto priemonės.
Medicininių technologijų, švietimo, viešųjų paslaugų ir technologijų sektoriai COVID-19 krizių metu pradėjo progresuoti itin sparčiai, todėl verslų pagrindiniu tikslu turėtų būti prisitaikymas, o investuotojų – dėmesys būtent šioms sritims, atnešančioms didžiausią grąžą.
