Tai, kaip greitai šiandien prisitaikėme prie poreikio pirkti ir gauti prekes bei paslaugas nesutikus nė vieno žmogaus, tik dar kartą įrodo, kad šia kryptimi judėjome jau kurį laiką. Bekontakčiai atsiskaitymai, bekontakčiai apsipirkimai, bekontaktis aptarnavimas – pastarąjį dešimtmetį sparčiai besivystantis išmanusis verslas aktyviai mažino tiesioginio žmonių ryšio poreikį teikiant paslaugas, o krizė jį išvis panaikins.
Pasaulinės milžinės – „Uber“, „McDonald‘s“, „KFC“, „Pizza Hut“, „Domino‘s“ ir daugybė kitų vos per kelias pastarąsias savaites įtvirtino bekontaktį maisto pristatymą. Tai nebuvo labai sudėtinga užduotis, nes visa paslaugos grandinė – maisto užsakymas, apmokėjimas, paruošimas – jau ne vienerius metus apsiėjo be menkiausio tiesioginio susidūrimo. Sukūrus „palikti prie mano durų“ pristatymo pasirinkimą, teliko panaikinti paskutinį gyvo susitikimo žingsnį.
Apsipirkimai prekybos centre taip pat pastaraisiais metais užtikrintai ne tik didžiosiose pasaulio valstybėse, bet ir Lietuvoje trynė iš atminties tiesioginį ryšį: savitarnos kasos, nešiojami prekių skeneriai, bekontakčiai apmokėjimai kortele, „Apple Pay“, „Samsung Pay“, „Google Pay“ ar vienu iš daugybės kitų išmanių būdų leido išvengti stovėjimo kasoje kartu su kitais pirkėjais, ryšio su parduotuvės darbuotojais.
Tie patys procesai vyko ir kituose paslaugų sektoriuose. Pavyzdžiui, automobilio plovimo paslaugą jau seniai buvo galima įsigyti bekontaktę – tam buvo ir tebėra skirtos vairuotojų itin pamėgtos savitarnos plovyklos. Stebint tendencijas Vakaruose, sekant JAV pavyzdžiu, Lietuvoje jau prieš dvejus metus buvo įdiegtos technologijos, leidžiančios be žmogaus įsikišimo nuplauti automobilį bekontaktėse tunelinėse plovyklose.
Buvo akivaizdu, kad tokios kasdienės paslaugos, kaip automobilio plovimas, turi vykti kuo paprasčiau ir patogiau: užsakymas ir apmokėjimas internetu, abonementas, leidžiantis šią ir taip nesudėtingą procedūrą atlikti kuo rečiau, o automobilį plauti reguliariai ir greitai. Tokias paslaugos savybes užtikrinti leidžia tik išmaniosios technologijos.
Pastarosiomis savaitėmis, kartu su bekontakčiu maisto, vaistų, būtinųjų prekių pristatymu, dalyvavimu tokiuose renginiuose kaip „Kino pavasaris“ ar virtualus kamerinio orkestro koncertas, šios paslaugos tapo būtinybe.
Nuo tokių paprastų paslaugų, kaip degalų pylimas, automobilio, dviračio ar paspirtuko nuoma, iki sutarčių ir sandorių sudarymo, paskolų ėmimo ar draudimo paketų pirkimo – paslaugų sektorius tampa bekontaktis ir nepanašu, kad gręžiotųsi atgal.
Krizė baigsis – pokyčiai liks?
Nežinome, kokiame pasaulyje gyvensime karantinui ir krizei pasibaigus, tačiau kai kurias įdomias tendencijas galime stebėti jau dabar.
Pavyzdžiui, iki šiol didžioji dalis JAV gyventojų vis dar neturi sąskaitų bankuose ar kreditinių kortelių ir visuomet atsiskaito grynaisiais pinigais. Tai galioja ir daugeliui kitų valstybių. Tačiau visi šie žmonės pastarosiomis savaitėmis liko be galimybės gauti bekontaktes paslaugas, todėl, savaime suprantama, vyksta staigus įpročių keitimas: ieškoma būdų atsidaryti sąskaitas, mokomasi naudotis nuotolinio mokėjimo galimybėmis.
Grynųjų pinigų klausimas yra dar sudėtingesnis – jie laikomi vienu iš itin pavojingų viruso skleidėjų. Kinija ir Pietų Korėja ėmėsi drastiškų sprendimų ištisoms savaitėms išimdamos grynuosius pinigus iš apyvartos ir dezinfekuodamos juos ultravioletiniais spinduliais ar tiesiog naikindamos.
Apie tokias pat priemones diskutuoja vis daugiau valstybių. Nors JAV ir kitų šalių valdantieji skubiai priėmė įstatymus, įpareigojančius visas įmones priimti grynuosius pinigus, taip užtikrinant visiems gyventojams galimybę įsigyti būtiniausių prekių, vis dėlto vis daugiau paslaugų tiekėjų kviečia klientus naudotis tik bekontaktėmis paslaugomis, o kai kurie net atvirai priešinasi šiam įstatymui – pavyzdžiui, grynuosius pinigus uždraudęs Luvro muziejus Paryžiuje.
Sunku būtų tikėti, kad, pasibaigus krizei, visi grįšime prie ankstesnių įpročių – sąskaitas bankuose jau turintys gyventojai ir toliau jomis naudosis, o paslaugų teikimą ženkliai pagreitinančius, supaprastinančius ir atpiginančius technologinius sprendimus atradusios įmonės vargiai besugrįš prie mechaninio darbo.
Taigi, kartu su daugybe reikšmingų pokyčių požiūryje, suvokime, bendravime, šie mėnesiai greičiausiai atneš mums ir dar vieną – pasaulyje įsigalės bekontaktės paslaugos, o žmogiškas ryšys taps kokybiško laiko su artimaisiais, o ne prekių ar paslaugų teikimo atributu.
