aA
Kiek ilgai gali tekti išsėdėti užsidarius namuose? Turbūt daugelį šiomis dienomis kamuoja panašūs klausimai. Prieš keletą metų teko lankytis Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve, kur vietiniai su kiekvienu atvykėliu pasidalina prisiminimais apie Bosnijos karo metu 1425 dienas trukusią miesto apgultį. Žinoma, virusas kelia mažesnį pavojų nei snaiperių kulkos. Ypač, jeigu laikomasi saugumo priemonių. Tačiau daugelis miesto gyventojų pasakojo, jog net ir sukaustyti baimės būdavo priversti palikti namus, ir bandyti įsigyti maisto ar būtiniausių produktų. Net ir baisiausiomis sąlygomis, rizikuodami savo gyvybe žmonės eidavo lauk ir bandydavo cigaretes – populiariausią to meto „valiutą“ – išmainyti į duoną. O šią „atsiskaitymo priemonę“ į rinką tiekęs „Sarajevo tabako fabrikas“, net ir smarkiai apgriautas, savo veiklos nenutraukė per visą beveik 4 metus trukusią apgultį.
Ieva Valeškaitė
Ieva Valeškaitė
© LLRI nuotr.

Tikėkimės, kad virusas mūsų gyvenimo taip nesuparalyžiuos, kad ilgą laiką būtų sudėtinga ar pavojinga apsirūpinti net ir būtiniausiais produktais. Visgi, galvoti, kaip gyventi reikės, jei karantinas užsitęstų, būtina. Sarajevo pavyzdys iš tamsiųjų istorijos puslapių rodo, kad nepaisant situacijos sudėtingumo, ekonominis šalies gyvenimas, kad ir kaip apribotas ar suvaržytas, ir toliau tęsiasi.

Jo apraiškas matome ir Lietuvoje – prekybos tinklai persiorientavo ir prekes pristato į namus ar automobilį. Maistą užsisakyti galite per mobiliąją programėlę, arba jums jį atveš iki šiol žmonių pavežėjimo paslaugas teikusios bendrovės. Tačiau didžioji dalis prekybos, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikusių verslų buvo priversti jas nutraukti.

Panašu, kad visos mintys ir viešosios diskusijos dabar sutelktos į tai, kaip „nedaryti“ – pavyzdžiui, nevykdyti veiklos, gaunant darbo užmokesčio subsidiją. Per Vyriausybės spaudos konferencijas pranešama, kad į miestų gatves patruliuoti pasiųsta kariuomenė, ginkluota elektrošokais ir dujų balionėliais, kad įbauginti gyventojai nesugalvotų lauk nė nosies kišti, uždaryta dalis parkų ir pasivaikščiojimo takų. Nors visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad fizinė veikla ir laikas praleistas gamtoje yra itin svarbūs ne tik mūsų fizinei, bet ir psichologinei sveikatai. Politikų intencijos, žinoma, geros – norima apsaugoti mažiau sąmoningus gyventojus, kurie sužinoję, jog pavieniui pasivaikščioti po miestą nedraudžiama, sumanys gal ir draugų susitikimą surengti.

Tačiau draudimų autoriai valdžios atstovai veikiausiai ir patys prisipažintų, abejojantys jų veiksmingumu. Nerimą kelia Velykos, kurios visus gerus norus išlaikyti žmones namuose greitai gali nusinešti „šuniui ant uodegos“.

Kitaip tariant, ilgam įkalinti žmonių namuose – neįmanoma, todėl jau dabar galima pradėti galvoti apie tai, kaip gyvenimą „po koronos“ arba, blogiausiu atveju, kaip tolesnį gyvenimą „su korona“ galima padaryti kiek įmanoma labiau saugų. Galbūt atšilus orams duris galėtų atverti lauko kavinės, palaikančios deramą atstumą tarp staliukų? Gal verslininkai patys atrastų būdų kaip saugiai vykdyti lauko prekybą? Juk tą dabar labai palengvina bekontakčiai sprendimai. Pavieniui gali darbuotis statybininkai, namų tvarkytojai ir t.t. Juk dažnai paslaugos teikėjui ir gavėjui nereikia nė susitikti.

Gal apgyvendinimo paslaugų draudimas – ne išeitis? Kodėl šeima, kuri leidžia laiką saviizoliacijoje negalėtų nuvykti į kaimo turizmo sodybą, ir ten praleisti savaitgalio? Juk virusas labai pakeitė žmonių gyvenimą – dažnam iš tėvų tenka ne tik darbuotis nuotoliniu būdu, bet ir perimti auklės ar mokytojo vaidmenį. Negalėdami net pakeisti aplinkos jie jau nelinksmai pajuokauja, kad gal geriau būtų persirgti lengva viruso forma (su baime pridurdami, „kol dar yra vietų ligoninėse“) kad gyvenimas taptų „bent kiek normalesnis“.

Išties, žmonės sumišę – nors daug informacijos, „kaip nedaryti“, dauguma pasigenda žinių, ką daryti visgi galima. Net ir labiausiai apsirūpinę gyventojai negalės „naikindami“ sandėliukų, rūsių ir lentynų turinį tempti ilgiau nei kelis mėnesius. Valstybė – ne išimtis, jos galimybės skolintis taip pat nėra beribės. Tad galvoti, apie tai, kaip „išeiti“ iš susidariusios situacijos, būtina jau dabar. Kaip saugiai atkurti socialinius ryšius, kaip apsipirkti ar kaip elgtis susirgus? Kaip grįžti į darbus, kokie sprendimai gali padėti žmonėms bent iš dalies uždirbti karantino metu negautas pajamas? Ar nėra draudimų ir perteklinių reguliavimų, kurie kliudo ekonomikai „įsivažiuoti“? Savalaikis ekonominės aplinkos „sveikatos patikrinimas“, reikiamų „papildų“ parinkimas leis neįsisirgti. Startas jau duotas – lauko sąlygomis specializuotose prekybos vietose bus galima prekiauti augalais, sėklomis ir trąšomis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.0000

Inga Balnanosienė. Profesija – bedarbis (32)

Pamenate Liūdną pasaką? „Liepojuj, prie miesto sodno, po medžiu, stovi susitraukęs...

Greta Ilekytė. Lietuvos darbo rinkoje – gaivūs pavasarinio vėjo gūsiai (1)

Vis labiau laisvėjant karantino apribojimams bei pagreitį įgaunant vakcinacijos procesui,...

Giedrius Valuckas. Ar galime tapti verslo efektyvumo lyderiais Europoje? (2)

Absoliuti Vokietijos ir Skandinavijos gamybos įmonių dauguma teigia, kad savo verslus jie...

Aušra Abraitytė. Sandorių rinka vėl muša rekordus, bet kozirius laiko pirkėjai

Baltijos šalių įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. M&A) rinka jau pernai parodė atsparumą...

Aleksandras Izgorodinas. Infliacija Lietuvoje įsibėgėja ir spartės iki rudens

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, infliacijos tempas Lietuvoje įsibėgėja. 2021 m....

Top naujienos

Pastebėję bent vieną iš šių 3 simptomų, kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą: kiekviena minutė yra aukso vertės (94)

Lietuvoje per metus insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių, o 3,5 tūkst. lietuvių insultas...

Kremlius apsimelavo net švenčiausią sau dieną: milijonams žiūrovų pasiūlė klastotę (755)

Gegužės 9-oji arba Rusijoje vadinamoji Pergalės diena dešimtmečius neatsiejama nuo karinio...

Kraupus lietuvio nusikaltimas Airijoje: dukros akivaizdoje nužudė vaiko mamą vyras kalės iki gyvos galvos (20)

51-erių Airijoje gyvenantis lietuvis Edmundas Daukša pripažintas kaltu kraupioje nužudymo...

Po metų pertraukos sugrįžta legendinės, aukso amžių menančios kelionės, kuriose uždrausti džinsai (11)

Pasaulinė pandemija metams sustabdė ir istorinį Rytų ekspresą. Aišku, metai pertraukos – tik...

Po merkiančio lietaus periodo orai keisis: viena savaitgalio diena turėtų maloniai nustebinti (7)

Šiandien Lietuvos orus dar lemia mums labai neįprastas, net nuo Kaspijos jūros atkeliavęs pietinis...

Daktaras Rauba įvertino savo imuniteto būklę po antro skiepo: antikūnų tyrimo rezultatas – iškalbingas (243)

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Vienintelis rusų filmas, kurį reikia pamatyti (4)

Žinoma, tai ne vienintelis rusų filmas, kurį reikia pamatyti. Čia taip tik pasakiau, kad jūs...

Pasaulis gręžiasi į Kiniją vakcinų: kitos išeities nėra (38)

Pasaulis sparčiai tampa vis labiau priklausomas nuo Kinijos dėl vakcinų , kai Indijoje...

Nauja automobilių pardavimo tvarka apsunkino prekybininkų darbą: „Regitra“ tikina, kad laiko pasiruošti buvo per mažai (69)

Nuo gegužės įsigaliojusi nauja automobilių pardavimo tvarka, kuomet privalu iš „Regitros“...

Joana Balčiuvienė | D+

Laidotuvių etiketas, arba kaip nedera elgtis šarvojimo metu: gėda buvo klausytis (4)

„Negaliu kalbėt, Danute, aš pagrabe... Pagrabe, sakau!“ – rikteli dėdulė šarvojimo metu...