aA
Atlyginimą gaunate kiekvieną mėnesį, bet ar žinote, kad daugiau nei pusę jo keliauja mokesčiams? Kam jie panaudojami? Kokių išmokų gali tikėtis mokesčius mokantis gyventojas?
Ieva Valeškaitė
© LLRI nuotr.

Artėjant Nacionaliniam ekonomikos egzaminui, pasitikrinkite savo žinias, atsakydami į klausimus. Teisingus atsakymus, išsamų paaiškinimą ir skaičiavimo pavyzdžius rasite žemiau.

Kas mėnesį daugiau kaip pusę „į rankas“ gaunamo atlyginimo atseikėjame mokesčiams. Pavyzdžiui, pagal darbo sutartį dirbantis ir 700 eurų „į rankas“ uždirbantis žmogus sumoka 474 eurus su atlyginimu susijusių mokesčių ir įmokų. Kam šie mokesčiai panaudojami? Kokių išmokų tikėtis gali juos mokantis gyventojas?

15 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, atskaičiavus neapmokestinamąjį pajamų dydį, skiriame gyventojų pajamų mokesčiui (GPM). Didžioji dalis šalyje surinkto GPM – daugiau kaip 80 proc. – yra perskirstoma savivaldybėms. Jos šias pajamas panaudoja švietimui, socialinei apsaugai, bendrosioms valstybės paslaugoms teikti ir kitoms reikmėms. Likęs GPM patenka į valstybės biudžetą ir yra panaudojamas įvairioms biudžeto sritims finansuoti.

Tarp šių sričių – ekonomika, švietimas, socialinė apsauga, krašto gynyba, viešoji tvarka ir t.t. Iš to, kaip panaudojamos mokesčio pajamos, matyti, kad GPM yra bendrasis mokestis. T.y., jo pajamos patenka į valstybės iždą ir yra panaudojamos bendra tvarka.

Kiti mokesčiai nuo atlyginimo yra mokami į tikslinius fondus. Pavyzdžiui, 1,4 proc. Jūsų atlyginimo „ant popieriaus“ dydžio ligos socialinio draudimo įmokomis finansuojamos kompensacijos, kurios yra išmokamos darbuotojui susirgus. Jeigu Jus pakirs pavasarinis gripas, ir gydytojas Jums išrašys nedarbingumo lapelį, pirmąsias dvi dienas darbdavys Jums mokės 80-100 proc. Jūsų vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios ligos dienos dėl ligos negautą darbo užmokestį kompensuos „Sodra“. „Sodra“ kompensuos Jums 80 proc. Jūsų darbo užmokesčio, tačiau mokama ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 6 eurai ir viršyti 64 eurų.

Jeigu susirgote ne pats, o slaugote susirgusį šeimos narį, „Sodra“ Jums kompensuos 85 proc. darbo užmokesčio (maksimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis slaugant šeimos narį yra apie 68 eurus). Tiesa, šios išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (15 proc.) bei privalomojo sveikatos draudimo įmokomis (6 proc.). Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal Jūsų turėtas pajamas.

Ligos draudimo įmokos skiriasi nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Šioms kas mėnesį atseikėjate 9 proc. savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokomis finansuojama sveikatos apsaugos sistema – gydymas ligoninėse, poliklinikose, greitoji medicinos pagalba, slauga, tyrimai ir procedūros, kompensuojamieji vaistai bei medicinos priemonės, o taip pat įvairios programos – moksleivių sveikatos priežiūra, onkologinių ligų prevencija ir t.t.

Bankrutavus darbdaviui, neišmokėtą atlyginimą ar piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas gausite iš Garantinio fondo. Jam kas mėnesį mokama 0,2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ dydžio įmoka. Kitaip sakant, mokėdami įmokas į Garantinį fondą savotiškai draudžiatės nuo darbdavio bankroto.

Kitam – Ilgalaikio darbo išmokų fondui – 0,5 proc. dydžio įmokas mokate tam, kad nepertraukiamai išdirbus vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų, atleidimo iš darbo atveju Jums priklausytų papildoma ilgalaikio darbo išmoka.

Nepertraukiamai dirbusiems vienoje darbovietėje 5-10 metų skiriama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo 10 iki 20 metų galėtumėte gauti dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoką, o išdirbus daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Jei į ilgalaikio darbo išmoką gali pretenduoti išdirbę vienoje įmonėje 5 metus ir ilgiau, tai nedarbo išmoką gali gauti daug platesnis ratas dirbančiųjų.

Nedarbo socialiniam draudimui kas mėnesį atseikėjame 1,4 proc. savo atlyginimo „ant popieriaus“, o dirbantieji pagal terminuotąsias darbo sutartis – dvigubai daugiau – 2,8 proc. Nedarbo išmoka skiriama užsiregistravusiems darbo biržoje bedarbiams, turintiems 12 mėnesių stažą. Ji mokama 9 mėnesius ir gali būti pratęsta esant tam tikroms darbo įstatymuose nurodytoms aplinkybėms.

Nedarbo išmoka susideda iš pastovios nedarbo išmokų dalies, lygios 120 eurų (t.y. 30 proc. minimalios mėnesinės algos) ir kintamos dalies, priklausančios nuo Jūsų pajamų. Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka negali negali viršyti 75 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos.

Mokėdami socialinio draudimo įmokas, draudžiatės ir nuo nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų. Šiai įmokai skiriate nuo 0,18 proc. iki 1,8 proc. savo atlyginimo „ant popieriaus“, priklausomai nuo to, kuriai rizikos grupei priskiriama Jūsų darbovietė, atsižvelgiant į profesinės rizikos laipsnį, traumų ir profesinių susirgimų riziką. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar pakeliui į jį, ar susirgus profesine liga, gausite išmoką. Apsidraudusiems šiuo draudimu bus mokamos kompensacijos ir netekus darbingumo. Įvykus blogiausiam – apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio – jo šeimos nariams bus išmokėta vienkartinė ir/ar mokama periodinė išmoka.

Jei iki šiol aprašytos įmokos yra draudiminio pobūdžio – tai yra, mokėdami jas siekiate išvengti pajamų netekimo įvykus nenumatytam ar neplanuotam įvykiui, tai kitos dvi socialinio draudimo rūšys skirtos finansuoti tiems gyvenimo etapams, kurie, dažniausiai, yra planuojami.

Pirmasis iš jų – motinystė. Jai dirbantieji kas mėnesį skiria po 2,2 proc. savo atlyginimo „ant popieriaus“. Motinystės draudimo įmokas moka ir neturintys vaikų, ir būsimi tėčiai bei mamos, ir dirbantieji, jau auginantys vaikus, ir netgi – dirbantys seneliai. Iš sumokėtų įmokų mokamos išmokos tėvams, auginantiems vaikus.

Motinystės išmokos mokamos ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per pastaruosius dvejus metus darbo stažą įgijusioms moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Motinystės išmoka priklauso nuo gauto darbo užmokesčio ir išmokų „lubos“ jai nėra taikomos. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 6 bazinės socialinio draudimo išmokos galiojusios praeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos t.y. 228 Eur (6x38Eur).

30 kalendorinių dienų trunkančių tėvystės atostogų gali eiti bei išmoką gauti ir tėčiai. Šiai išmokai jau yra taikomos išmokų „lubos“ – maksimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 1685 eurai „iki mokesčių“ (dviejų vidutinių šalies atlyginimų galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos, dydis).

Tokio pat dydžio „lubos” galioja ir išmokai, vieno iš tėvų gaunamai vaiko priežiūros atostogų metu. Pasirinktinai ji mokama metus arba dvejus. Pasirinkus prižiūrėti vaiką vienerius metus, išmoka yra lygi 100 proc. buvusio uždarbio dydžio. Jei pasirinkote išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai, pirmaisiais metais Jums bus mokama 70 proc., vėliau iki vaikui sueis dveji metai – 40 proc. Jūsų kompensuojamojo uždarbio. Tiesa, antraisiais metais jau galėsite vaiko auginimą derinti su karjera – išmoka Jums mažinama nebus.

Jei vaikus jau užauginote ir darbuojatės toliau, o traumos ar ligos nekankina, Jums vis tiek aktualus senatvės pensijos klausimas. Pensijai kas mėnesį atseikėjate 25,3 proc. savo atlyginimo „ant popieriaus“. Jei savarankiškai kaupiate II pakopoje – 27,3 proc.

Senatvės pensiją galite gauti, jei sulaukėte senatvės pensijos amžiaus ir turite minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Šiuo metu senatvės pensijos amžius moterims yra 62 metai 4 mėn., vyrams – 63 metai 8 mėn, tačiau jau 2026-aisiais ir vyrams ir moterims jis susilygins ir pasieks 65 metus.

Pensijos dydis priklauso nuo bazinės pensijos dydžio, valdžios patvirtintų indeksavimo koeficientų, įgyto stažo, gauto darbo užmokesčio, šalies vidutinio darbo užmokesčio.

„Sodros“ pensijų sistema Lietuvoje pagrįsta einamojo finansavmo principu. Tai reiškia, kad dabartiniams pensininkams pensija mokama ne iš jų sukauptų lėšų, o iš dabartinių dirbančiųjų mokamų įmokų. Dėl šios priežasties „Sodros“ pensija nėra paveldima – paveldimos tik lėšos, sukauptos II pakopoje.

Nors nuo atlyginimo mokamos įmokos ir skiriamos konkrečioms sritims, ne visada pavyksta jų įplaukas ir išlaidas subalansuoti. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis 2017 m. ligos išmokos šios srities įplaukas viršijo 113 mln. eurų. Tokiu atveju jas tenka padengti kitų draudimo rūšių pajamomis.

Jau kovo 13 d., 11 val., pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas. Pasitikrinti savo žinias, laimėti prizus bus galima svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gintarė Deržanauskienė. Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes? (4)

Akivaizdi valdžios kūrybinio žanro krizė lėmė, kad užburtame valdžios draudimų rate gimsta...

Rasa Zaščiurinskaitė. Sudaryti ar nesudaryti jungtinės veiklos sutartis?

Statybų ir kituose sektoriuose nėra neįprasta sudaryti jungtinės veiklos sutartis ar konsorciumus...

Egidijus Simonis: Žiema Europos pieno ūkiams bus sudėtinga (3)

Nors vasaros karščiai atsitraukė, užleisdami vietą vėsiems rudeniškiems orams, tačiau Europos...

Vytautas Ašeris. Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje

Startuoliams būdingi darbo principai ir kultūra dažnai siejami su stereotipiniais bruožais – per...

Modestas Kisielius. Veiklos tobulinimo istorija ir pamokos (2)

Veiklos tobulinimo metodai turi turėti tikslą arba problemą, kurią reikia išspręsti. Istorija...

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (618)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (348)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Kirkilas apie prieš krizę pakeltas pensijas: ir dabar manau, kad pasielgėme teisingai (48)

Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad 2006–2008 metais užimdamas...

DELFI TV Gyvai: pokalbis su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apie pažeidimus valstybės valdomose įmonėse

Pokalbis su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apie pažeidimus valstybės valdomose įmonėse.

Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas LRT tyrimas (174)

Be Lietuvos banko, dar bent septynios svarbiausios valstybės institucijos – Policijos...

„Ryanair“ atšaukia šimtus skrydžių: laukia didžiausias streikas per visą bendrovės istoriją (4)

Penktadienį, rugsėjo 28 d., „Ryanair“ pilotai surengs streiką, kuris, jų teigimu, bus...

Darosi nejuokinga: kol rinktinei vadovaus Adomaitis, Motiejūnas nebus į ją kviečiamas? (27)

Donatas Motiejūnas nusprendė nutraukti tylą ir atvirai prakalbo apie konfliktą su Lietuvos...

Paaiškėjus įžūliam melui, iš „Mis Ukraina“ konkurso nugalėtojos atimta karūna (1)

Rugsėjo 20 d. Ukrainos sostinėje Kijeve vykusio grožio konkurso „Mis Ukraina“ nugalėtoja...

Pranckietis piktinasi opozicija: jie nedirba savo darbo (37)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis piktinasi opozicija, kuriai atsisakius registruotis...

Medikai įvardijo šąlančių galūnių kaltininkus – galite atpažinti rimtą ligą (9)

Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių...