aA
Konkuravimas mokesčių dydžiu ir taisyklėmis pastaruoju metu dažnai nušviečiamas itin negatyviame kontekste. Dažnai patrauklias mokesčių sistemas turinčios šalys kaltinamos tuo, kad gauna nepagrįstai didelę naudą, nepatirdamos kaštų, kurie atitenka kitoms šalims ar regionams. Tačiau mokesčių sistemos konkurencingumas ne tik natūralus, bet ir neatsiejamas nuo patrauklios aplinkos verslui ir tiesioginėms užsienio investicijoms bei bendros šalies gerovės.
Ieva Valeškaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Pavyzdys čia esame mes patys – užsienio investuotojai neslepia Baltijos šalis vertinantys kaip vieną regioną. Skirtumai, kuriuos mes dažnai sureikšminame, jiems neatrodo esminiai. Įsivaizduokime investuotoją iš 82 mln. gyventojų turinčios Vokietijos. Skirtumas tarp 2 mln. gyventojų turinčios Latvijos ir Lietuvos su 2,9 mln. gyventojų atrodo visai nedidelis. O ir kelionė nuo Vilniaus iki Rygos trunka vos geru pusvalandžiu ilgiau nei iki Klaipėdos. Kitaip tariant, Baltijos šalių rinką drąsiai galime traktuoti kaip vieną. Tad ir sprendimui, kur verslui įsikurti, tikėtina, didesnę svarbą turės vidiniai veiksniai – teisinė aplinka, mokesčių sistema, biurokratija ir administracinė našta. Atmeskime išskirtinius „viliotinius“ investuotojams, kurie ne visada duoda norimą ilgalaikį rezultatą, ir pažvelkime, kaip išsiskirti iš pažiūros panašioje trijulėje.

Visų pirma, turėtumėme užtikrinti, kad įsisteigti mūsų šalyje galima būtų greičiausia ir pigiausia. Mūsų šalyje aukščiausia riba, nuo kurios privalu registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, o atidarant uždarąją akcinę bendrovę taikomas toks pats minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas kaip Estijoje – 2,5 tūkst. eurų. Tačiau norint įsteigti akcinę bendrovę Lietuvoje reikia didesnio įstatinio kapitalo nei Latvijoje ir Estijoje. Akcinės bendrovės minimalus įstatinio kapitalo dydis yra 40 tūkst. eurų, Latvijoje – 35 tūkst. eurų, Estijoje – 25 tūkst. eurų.

Antra, Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių apmokestina atgal į verslą investuojamą pelną. Latviai ir estai apmokestina tik paskirstytąjį pelną. Jei palyginsime, kiek pinigų „į rankas“ liks verslo savininkui pelno mokesčiu apmokestinus, dividendais paskirsčius ir gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinus 1 tūkst. eurų dydžio pelną, pamatysime reikšmingus skirtumus. Lietuvoje ši suma „į rankas“ sieks apie 720 eurų, Latvijoje ir Estijoje – apie 800 eurų. Jei Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų padidintas (pavyzdžiui, iki 20 proc. – tokio dydžio, koks bus taikomas darbo santykių pajamoms), šie skirtumai taptų dar ryškesni.

Skiriasi ne tik sumokamų mokesčių dydis. Esama ir apskaitos ypatumų. Latvijos ir Estijos įmonėms nėra aktualios turto nudėvėjimo ir nuostolių perkėlimo į ateinančius laikotarpius taisyklės. Šiuos skirtumus atspindi ir tarptautiniai konkurencingumo reitingai. „Doing Business 2018“ indeksas atskleidžia, kad Estijoje daugiau nei dvigubai trumpiau trunka deklaruoti ir sumokėti mokesčius (50 val. per metus) palyginti su Lietuva ir Latvija (atitinkamai 109 val. ir 169 val.). Ir čia – tik teoriškai paskaičiuotas laikas. Realybėje tam dažniausiai sugaištama gerokai daugiau laiko. O versle kiekviena minutė gali būti svarbi.

Sritis, kurioje pirmaujame prieš kaimynus – nekilnojamojo turto apmokestinimas. Jei bendrovė svarstytų įsigyti 200 tūkst. eurų vertės žemės sklypą ir analogiškos vertės pastatą, mažiausiai apmokestintas toks turtas būtų Vilniuje (apie 2,2 tūkst. eurų). Rygoje tektų atseikėti apie 6 tūkst. eurų, o Taline – 5 tūkst. eurų.

Tačiau darbo jėgos apmokestinimu atsiliekame nuo estų. Mokesčiai, mokami nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), Lietuvoje sudaro 31 proc. darbo vietos kainos, Latvijoje – 43 proc., o Estijoje – vos 28 proc. Mokesčiai nuo vidutinės algos atitinkamai sudaro 40, 43 ir 37 proc. Tiesa, nuo 2019 m. įsigaliojus mokesčių pakeitimams, su estais darbo apmokestinimo srityje turėtumėme susilyginti. Žemiausios socialinio draudimo įmokų lubos Latvijoje menkai padeda atsverti didelį darbo apmokestinimą. Už Baltijos šalių vidutinį atlyginimą „į rankas“ darbuotoją samdyti būtent šioje šalyje yra brangiausia. Nedaug nuo Latvijos atsiliekame ir mes: norint darbuotojui sumokėti 829 eurus, darbo vieta Latvijoje kainuoja 1 445 eurus, Lietuvoje – 1 420 eurų, Estijoje žymiai mažiau – 1 264 eurus.

Įmonės, kurios veikia žemesnių atlyginimų sektoriuose, turėtų kelissyk pagalvoti prieš pasirinkdamos Lietuvą. Mūsų šalyje ne tik didžiausias minimalios socialinio draudimo įmokos ir bruto darbo užmokesčio santykis. Įstatymu nustatyta minimali mėnesinė alga sudaro didžiausią vidutinio šalies darbo užmokesčio dalį, lyginant su Latvija ir Estija. MMA didinant, tam tikriems sektoriams (dažniausiai besikuriantiems regionuose), kurie yra mažiau našūs, naudoja daugiau nekvalifikuotos darbo jėgos, taptume mažiau patrauklūs.

Net ir suteikus verslui palankiausias sąlygas, ne mažiau svarbu išlaikyti bendradarbiavimo atmosferą. Ypač tuomet, kai santykiai nesiklosto sklandžiai. Lietuvoje – plačiausias alternatyvių mokestinių ginčų sprendimui priemonių spektras – turime ne tik įpareigojančius sprendimus, bet ir galimybę susitarti su mokesčių administratoriumi dėl mokėtinos sumos dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Tačiau patys mokestiniai ginčai, dėl ilgesnio sprendimų priėmimo termino Lietuvoje trunka ilgiau, o mokesčių mokėtojai turi mažiau laiko apskųsti apskaičiuotą mokesčių sumą ar kitą jų atžvilgiu priimtą sprendimą.

Draugiškos varžybos su kaimynėmis visoms trims Baltijos šalims gali duoti daug naudos. Net jei šias varžybas potencialūs investuotojai stebi vos akies krašteliu, galime būti tikri – kai prireiks pasirinkti veiklos vietą, jie tikrai pasitikrins varžybų rezultatą. Kai kurios mūsų pozicijos vis dar silpnos, todėl itin svarbu demonstruoti atkaklias pastangas ir gerinti „žaidimą“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Giedrė Tubelytė. Duomenų apsaugos reformos vežimas įsilinguoja – kas papuolė po jo ratais?

Praėję metai buvo bene patys reikšmingiausi asmens duomenų apsaugos srityje per pastaruosius 23...

Tadas Povilauskas. Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia...

Arūnas Šidlauskas. 10 priežasčių, kodėl verta pasinaudoti mokesčių amnestija

Nuo 2019 m. sausio 1 d. juridiniai ir fiziniai asmenys gali pasinaudoti mokesčių amnestija, kuri...

Top naujienos

Dingus 5 asmenų šeimai į policiją kreipėsi vaiko teisių tarnyba: jų neberanda net giminaičiai (137)

Dėl penkių asmenų šeimos dingimo prašymą pradėti paiešką pateikusi Vaiko teisių apsaugos...

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją (425)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengia savo pirmtako Ronaldo Reagano keliu. Ketvirtadienį...

Kauno autobusų stotyje kilo gaisras, evakuota keli šimtai žmonių papildyta 13.38  (14)

Penktadienį iš Kauno autobusų stoties pastato ir šalia esančių parduotuvių dėl kilusio...

Pagrindinę Petrauskienės klaidą įvardijęs naujasis švietimo ministras atleis jos suformuotą komandą (139)

„Ir ministerija, ir švietimas labai pasikeitę. Ir iššūkiai šiek tiek kitokie“, – sako...

Pavojingiausios statybinės medžiagos, naudojamos ir dabar: gali sukelti ne tik vėžį, bet ir mirtį (4)

Pavojingomis gali būti laikomos tiek natūraliais, tiek sintetiniais cheminiais komponentais...

Užkalnis: užaugo kvailių karta, kuriai viskas gyvenime yra netyčiukas (409)

Manęs paklausė – ką svarbiausio reikėtų įskiepyti vaikui XXI amžiuje. Čia Instagramo stories...

Išpuoselėtas Dalios Grybauskaitės įvaizdis: pagrindinės grožio taisyklės pagal prezidentę komentuoja ekspertai (9)

Prezidentės pareigos ir nuolatiniai oficialūs vizitai reikalauja politikės pastangų ir...

Putiną sutiko kaip superžvaigždę: pakelti naikintuvai, uždarytos gatvės ir plūstanti minia (373)

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sausio 17 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui...

Europos sala, kuri kaip magnetas traukia romantikus ir įsimylėjėlius (3)

Dauguma Retimno regiono lankomiausių vietų yra vakarinėje jo dalyje, arčiau Chanios regiono,...

Kai kurios gatvės nepravažiuojamos, keliuose – chaosas eismas link Vilniaus vyksta tik viena eismo juosta, papildyta 11.56 val. (308)

Penktadienis daugeliui vairuotojų prasidėjo itin prastomis nuotaikomis keliaujant į darbą. DELFI...